Geltono medetkos žiedo galios

 (10)
Gy­do­mo­sios me­det­kų ypa­ty­bės ži­no­mos la­bai se­niai. Ra­šo­ma, kad In­di­jo­je jos lai­ko­mos šven­tais au­ga­lais, o Ki­ni­jo­je – il­ga­am­žiš­ku­mo sim­bo­liu. Kuo ryš­kes­nė vais­ti­nių me­det­kų žie­dų spal­va, tuo dau­giau juo­se gy­do­mų­jų me­džia­gų.
© Shutterstock nuotr.

Au­ga­lų ži­no­vas, di­plo­muo­tas bio­lo­gas Si­gu­tis Obe­le­vi­čius ra­šo, kad vais­ti­nių me­det­kų pre­pa­ra­tai vei­kia ra­mi­na­mai, ma­ži­na ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą, lė­ti­na šir­dies rit­mą, slo­pi­na už­de­gi­mus, gy­do įdrės­ki­mus, opas, žaiz­das, lė­ti­na pik­ty­bi­nių aug­lių au­gi­mą, nai­ki­na dau­ge­lį mik­ro­bų. Nuo­lat ge­ria­ma ar­ba­ta va­lo krau­ją.

Žo­li­nin­kai sa­ko, kad me­det­kų ar­ba­ta ypač veiks­min­ga prie­mo­nė, kai grau­žia rė­muo. Rei­kia šaukš­te­lį (su kau­pu) vais­ti­nių me­det­kų žie­dų už­pil­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti ir pa­lik­ti pu­sei mi­nu­tės pri­sit­rauk­ti. Ta­da nu­koš­ti ir iš kar­to iš­ger­ti vi­są ant­pi­lą. Jei po 20 mi­nu­čių sa­vi­jau­ta ne­pa­ge­rės, iš­ger­ti dar vie­ną stik­li­nę to­kio pat ant­pi­lo.

Vais­ti­nių me­det­kų žie­dų ir la­pų ar­ba­tos pa­ta­ria­ma ger­ti nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo.

Ser­gan­tie­siems ste­no­kar­di­ja, neu­ro­ze, ate­ro­skleroze, esant aukš­tam krau­jo­spūdžiui, su­tri­kus šir­dies rit­mui, pa­daž­nė­jus šir­dies pla­ki­mui re­ko­men­duo­ja­ma gy­dy­tis to­kiu vais­ti­nių me­det­kų ant­pi­lu: 2 šaukš­te­lius me­det­kų žie­dų už­pil­ki­te 2 stik­li­nė­mis ver­dan­čio van­dens, už­den­ki­te ir pa­li­ki­te pus­va­lan­dį nu­si­sto­vė­ti, pas­kui nu­koš­ki­te. Ger­ti po treč­da­lį stik­li­nės 3–4 kar­tus per die­ną.

Jei ser­ga­te an­gi­na ir la­rin­gi­tu, rei­kia ska­lau­ti bur­ną ir ger­klę ke­lis kar­tus per die­ną šil­tu vais­ti­nių me­det­kų žie­dų ant­pi­lu: 2 šaukš­tus jų už­pil­ti pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti, in­dą šil­tai ap­riš­ti ir pa­lik­ti va­lan­dą nu­si­sto­vė­ti, ta­da nu­koš­ti, tirš­čius nu­spaus­ti. Šiuo ant­pi­lu pa­ta­ria­ma ska­lau­ti bur­ną ir ser­gant pa­ro­don­to­ze bei sto­ma­ti­tu.

Me­det­kos – di­de­lė pa­gal­ba mo­te­rims. Ser­gan­čio­sioms gim­dos kak­le­lio ero­zi­ja ir tri­cho­mo­no­ze pa­ta­ria­ma gy­dy­tis vais­ti­nių me­det­kų nuo­vi­ru: su­smul­kin­ti šaukš­tą me­det­kų žie­dų, už­pil­ti pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens, pa­vir­ti 3–5 mi­nu­tes ant sil­pnos ug­nies, už­deng­ti ir pa­lik­ti 2 va­lan­das nu­si­sto­vė­ti, pas­kui nu­koš­ti. Nuo­vi­rą nau­do­ti įpurš­ki­mams į ly­ties or­ga­nus 2 kar­tus per die­ną.

Ser­gan­čio­sioms krū­ties ir mo­te­rų ly­ties or­ga­nų vė­žiu, pa­si­ta­rus su me­di­kais, ger­ti vais­ti­nių me­det­kų ant­pi­lo: 10 g sau­sų me­det­kų žie­dų už­pil­ti pu­se stik­li­nės ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti ir pa­lik­ti 1–2 va­lan­das nu­si­sto­vė­ti, pas­kui ant­pi­lą nu­koš­ti. Ger­ti po šaukš­tą 2–3 kar­tus per die­ną. Be to, pa­ta­ria­ma 3 kar­tus per die­ną su­val­gy­ti po šaukš­te­lį grūs­tų me­det­kų žie­dų ir la­pų.

Ky­lant mie­žiui ant akių vo­kų dė­ti­nas vais­ti­nių me­det­kų kom­pre­sas: šaukš­tą me­det­kų žie­dų nu­pli­ky­ti ver­dan­čiu van­de­niu, žie­dus su­suk­ti į dvi­gu­bo sluoks­nio mar­lę.

Odos li­gos, dė­mės, de­der­vi­nės, gry­be­liai, der­ma­ti­tai ir eg­ze­mos se­no­lių bu­vo gy­do­mos nau­do­jant vais­ti­nių me­det­kų nuo­vi­rą gy­do­moms vie­toms plau­ti, ska­lau­ti, kom­pre­sams: 2 šaukš­tus me­det­kų žie­dų už­pil­ti stik­li­ne ve­dan­čio van­dens, pa­kai­tin­ti ver­dan­čio van­dens vo­ne­lė­je 15 mi­nu­čių, nu­koš­ti.

Pa­sak S.Obe­le­vi­čiaus, me­det­kų žie­dų ant­pi­lai švie­si­na plau­kus, nai­ki­na kar­pas, ant jų rei­kia dė­ti švie­žių su­trin­tų stie­bų kom­pre­sus. Se­nat­vi­nės dė­mės iš­bluks, jei ke­le­tą kar­tų per die­ną jas te­psi­me švie­žio­mis me­det­kų sul­ti­mis. Me­det­kų žie­dų ne­pa­mirš­ki­me įdė­ti į agur­kų sa­lo­tas. Su­džio­vin­ti lie­žu­viš­kie­ji žie­dai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip bran­gie­ji šaf­ra­nai, la­biau­siai tin­ka dė­ti į ry­žius. Bet ga­li­ma ber­ti ir į sriu­bas, dar­žo­vių ir mė­sos troš­ki­nius, ke­pi­nių teš­lą – džio­vin­ti žie­dai su­tei­kia sa­vi­tą kva­pą ir sko­nį.

Lie­tu­vos fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Ruo­lia kal­bė­da­mas apie svei­ka­tą taip pat re­ko­men­duo­ja ne­pa­tin­gė­ti ir pa­tiems už­si­au­gin­ti žmo­nėms nau­din­gų me­det­kų. Iš tie­sų nė­ra nie­ko pa­pras­čiau, kaip au­gin­ti šias vais­ta­žo­les. Vie­ną kar­tą pa­sė­jai dar­že ir dau­giau ne­sė­jęs jau nuo bir­že­lio ga­li skin­ti ma­žus sau­lės at­vaiz­dus. Pa­sak žo­li­nin­kų, į bet ko­kią ar­ba­tą kas­kart ge­riant įdė­jus nors vie­ną me­det­kos žie­dą or­ga­niz­mo svei­ka­ti­ni­mui bus su­teik­ta di­de­lių ma­lo­nių.

Iš me­det­kų žie­dų ga­li spė­ti tos die­nos orus. Jei ar­ti­na­si lie­tus, me­det­kų grai­žai su­sig­lau­džia. O jiems nepra­si­sklei­dus iki 9 va­lan­dos ry­to ne­sun­ku nu­ma­ty­ti, kad die­na bus lie­tin­ga. Be to, me­det­kos yra pui­kios dar­žo sa­ni­ta­rės. Jų ne­mėgs­ta bla­kės ir dru­giai. Žy­din­tis au­ga­las net­gi at­bai­do ko­lo­ra­do va­ba­lus.

Vi­sai pa­pras­ta pa­si­ga­min­ti me­det­kų alie­jaus: pri­grū­di stik­lai­nį vais­ti­nių me­det­kų žie­dų, 7–10 die­nų in­dą pa­lai­kai sau­lė­to­je vie­to­je, pas­kui nu­pi­li dug­ne su­si­da­riu­sį alie­jų. Jį lai­kai tam­sio­je ir vė­sio­je vie­to­je. Me­det­kų alie­ju­mi tin­ka tep­ti odos opas, pra­gu­las, įdrės­ki­mus, su­mu­ši­mus.

Pri­tar­siu gy­dy­to­jui J.Ruo­liai, kad ne­rei­kia tin­gė­ti ir pa­tiems už­si­au­gin­ti šių vais­ta­žo­lių. Pri­rei­kus ne­teks už jas bran­giai mo­kė­ti net ir tur­gu­je, be to, ži­no­si, kur au­gi­nai, ko­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je ir kaip at­sa­kin­gai su­džio­vi­nai, kur su­džio­vin­tas lai­kei.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.