Prastos žinios uogų mėgėjams: už populiarias uogas šiemet mokėsime brangiau nei pernai

 (45)
Grybautojams jau renkant pilnas pintines grybų, uogautojai taip pat trina rankomis: tikimasi gausių ir uogomis turtingų metų. Tačiau realybė šiek tiek kitokia. Nors miškai raudonuoja nuo žemuogių gausos, mėlynių šiemet gamta gerokai pašykštėjo. Kur miško uogų bus daugiausia ir kokių jų kainų tikėtis?
Miško uogos
© DELFI montažas

Grybų gausa apgauna uogautojus

Neatsiejamas vasaros atributas – miško gėrybės. Grybautojai jau renka pirmuosius grybus ir džiaugiasi, kad šiemet jų ko gero netrūks. Tačiau uogautojams žinios liūdnesnės: nors žemuogių miške jau gausu, apie mėlynes kalbama pesimistiškai.

„Jei turėsime 30 – 40 proc. to kiekio, kuris buvęs pernai, tai bus labai puiku. Tikrai nėra tai, ko tikėjomės“, – apie šiųmetį mėlynių derlių sako Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.

V. Varanavičius džiaugiasi, kad šiemet gamta nepašykštėjo žemuogių. Anot jo, šių uogų ir dabar jau nemažai, o miškai ir toliau raudonuoja nuo šviežių žemuogių.

„Žemuogių šiuo metu yra visur, kur jos tik auga. Dzūkijoje aš pats ką tik buvau pasižiūrėti, tai tikrai matyti, kad miškas puošiasi raudona spalva. Aišku, dar piko nėra, nes dalis noksta, bet savaitės pabaigoje, jei oro sąlygos bus palankios, žemuogių tikrai turėsime“, – pasakoja pašnekovas.

Žemuogės
Žemuogės
© DELFI / Karolina Pansevič

Kiek šiemet turėsime aviečių, pasak Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo, pasakyti dar sunku, tačiau dabartinė jų žiedų spalva išduoda, kad žydėjimas buvęs neblogas. Štai dėl mėlynių V. Varanavičius nusiteikęs gan pesimistiškai. Anot jo, šios miško uogos kenčia dėl ilgai buvusios sausros.

„Mėlynės vos vos uždžiūvę. Neramina ta srausra. Na, gal jos dar pasipūs, dar vandens gauna. Bet ant krūmų yra po keleta odelių, o kai kur visai nėra. Atskiromis vietomis yra, kitur nėra. Taip, kad labai sunku spręsti“, – mano V. Varanavičius.

Gamta pašykštėjo drėgmės ir šilumos

Pernai miško uogų derlius buvo kur kas geresnis. Nors mėlynės buvusios smulkios, tačiau džiugino jų kiekis. Mat praeitais metais gamtai padėjo palankios gamtinės sąlygos: nenušalo krūmai, buvo geras žydėjimas.

Šiais metais galimai kuklų mėlynių derlių lems sausra ir ganėtinai vėsūs orai. Kaip pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė, mėlynės dažniausiai auga drėgnoje miško vietoje. Šiemet tokių buveinių ne tiek ir daug.

„Mėlynės auga ten, kur drėgniau. Papelkėjusiose vietose. Šiemet, tiesą pasakius, nebuvo nei labai didelės šilumos, nei lietaus“, – aiškina gamtininkas.

Jis tęsia, kad mėlynių derliui įtakos galėjo turėti ir birželio mėnesį buvusi šalna. M. Lapelė pastebėjęs apšalusias spanguoles, todėl, galima teigti, kad ir mėlynėms tai turėjo neigiamų pasekmių.

Mėlynės
Mėlynės
© Shutterstock

Vėluoja gamtiniai procesai

Apibendrindamas M. Lapelė sako, kad šiemet gamta gerokai vėluoja. Anot jo, žemuogėms tai didelės įtakos nedaro, nes jos – miško aikštelių uogos, tačiau mėlynėms reikalingos specifinės sąlygos, todėl gamtos procesai gali lemti skurdų šiųmetį derlių.

„Šiemet viskas vėlavo. Pernai, pavyzdžiui, liepžiedžius skyniau per Jonines, šiemet toje pačioje vietoje dar reiks palaukti savaitę, kol bus galima skinti. Bent jau Dzūkijoje buvo šalta ir sausa. Šykštėjo lietaus. Tai mėlynių dėl to gali ir mažai būti. O žemuogės mėgsta saulėkaitą. Jos nėra tiek jautrios tokioms klimatinėms sąlygoms“, – aiškina specialistas.

Kils uogų kainos

Jei dėl žemuogių nesirūpina nei uogautojai, nei uogų supirkėjai, tai mėlynės šiemet – tikras galvos skausmas. Jau pernai pirkėjai piktinosi aukštomis mėlynių kainomis, kurios kai kuriuose regionuose siekė 4 eurus. Tuomet V. Varanavičius prognozavęs, kad litro mėlynių kaina turėtų sustoti ties 2 eurais.

Supirkimo kaina buvusi 1,20 – 1,30 euro už kilogramą. 2015 metų vasarą už kilogramą mėlynių buvo mokama 1,50 – 1,80 euro.

Šiemet kainos šoktelėjo. Atsižvelgiant į dabartinę miškų ir mėlynių būklę, jų supirkimo kaina, anot Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo, turėtų būti po 2 eurus už kilogramą. Kiek mėlynės kainuos turguje, prognozuoti sunku, tačiau kainos, ko gero, bus aukštesnės nei praeitais metais.

„Visų pirma, kitą savaitę turėtų Ukrainoje prasidėti mėlynių supirkimas, Baltarusijoje. Tos kainos, ko gero, paveiks vietines supirkimo kainas. Pamatysime, kokie realūs kiekiai yra Ukrainoje, po to Baltarusijoje ir tada jau pas mus lygiagrečiai. Aišku, jei mėlynių derlius bus prastesnis, aš prognozuoju, kad kilogramas mėlynių kainuos apie 2 eurus“, – aiškina V. Varanavičius.

Jau planuojantys, kuriame regione geriausia uogauti, turėtų rinktis vietovę, kurioje daugiausia miškų ir yra tam tikrai uogų rūšiai palankiausios gamtinės sąlygos. Kaip aiškino M. Lapelė, mėlynės mėgsta augti drėgmėje ir labiau pasislėpusios nei žemuogės. Pastarosios dabar karaliauja visuose miškuose, dažniausiai atvirose miškų aikštelėse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?