Praktiški patarimai, kokią mėsą vasarą rinktis ir kaip ją paruošti

 (8)
Vasarą dažnai susimąstome, kokią mėsą rinktis, kaip geriausia ją apdoroti, kad neapsunkintume virškinamojo trakto. DELFI klausia specialistų, koks pasirinkimas šiuo metų laiku yra geriausias.
Mėsa
© Shutterstock

2017 m. žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad statistiškai per metus vienam šalies gyventojui tenka 88 kilogramai mėsos. Per pastaruosius trejus metus šis kiekis padidėjo 11 kilogramų. Specialistai sutinka, kad labiausiai neramina suvartojamos kiaulienos kiekis.

Iš minėtųjų 88 kilogramų, daugiau nė pusė – 50 kilogramų – suvalgoma kiaulienos, kiek mažiau – 29 kilogramai paukštienos bei – 5 kilogramai jautienos.

Geriausia rinktis baltą mėsą

Dietologai tikina, kad bėgant metams lietuvių valgymo įpročiai mažai tepakito – kaip mėgo, taip ir mėgsta kiaulienos sprandinę. Dėl to siūlo rinktis kitą, kur kas sveikesnę bei mažiau kaloringą, šios mėsos dalį.

„Iš tiesų, esmė yra bendras mitybos kontekstas – jei mes kartais suvalgysime riebios mėsos, gerai ją sukramtysime – nieko blogo nenutiks. Tiems, kurie turi antsvorio problemų, vertėtų atsižvelgti į porcijų dydį, kadangi mėsos kaloringumas gali skirtis ir tris kartus. Mėgstantiems kiaulieną, rekomenduočiau rinktis išpjovą, tai liesiausia kiaulienos dalis: minkšta, greitai pagaminama. Kalbant apie paukštieną, žmonės mano, kad jei valgo vištieną, maitinasi sveikai – nieko panašaus. Sparneliai – labai riebūs, todėl reikia žiūrėti, kurią dalį pasirinkti. Be to, malta mėsa yra lengvai pasisavinama“, – tvirtina sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Pasak V. Kurpienės, siūloma valgyti žvėrieną, tačiau ji ne visiems prieinama. Vis dažniau ant pietų ar vakarienės stalo galime rasti ir triušieną, kuri taip pat kupina naudingų medžiagų.

Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pažymi, jog mėsa žmogaus organizmui nėra būtina kasdien, kadangi su ja pasisavinamų maisto medžiagų – geležies, cinko – pakanka ir renkantis šį produktą rečiau.

„Žmogaus mitybos racione turėtų dominuoti balta mėsa – vištiena, kalakutiena, triušiena. Raudoną mėsą, tokią kaip jautiena ir kiauliena patartina rinktis 1–2 kartus per savaitę. Apskritai mėsos valgyti užtenka 2–3 k. per savaitę, nes organizmui pakanka su ja gaunamų maistinių medžiagų“, – komentuoja dietologė K. Jasmontienė.

Mėsos paruošimo būdas

Karštuoju metų laiku dietologai rekomenduoja atkreipti dėmesį ne kiek į valgomos mėsos rūšį, bet į jos paruošimo būdą. Nors vasarą itin mėgstama maistą gaminti lauke – kepti šašlyką, dešreles, kepsnius, vis dėlto, kai kurių produktų vartojimą reikėtų sumažinti, o gal jų visai atsisakyti.

Specialistė V. Kurpienė pabrėžia: „Vasaros metu rekomenduojama vengti perdirbtos mėsos gaminių, tokių kaip dešrelės, kumpiai. Reguliariai vartojant, jie gali sukelti vėžinių susirgimų. Taip pat reikia vengti perkepimo, kai mėsa tampa labai sausa. Tokiu atveju, ji blogai sukramtoma, sutrinka maisto pasisavinimas, virškinimas, pablogėja savijauta. Be to, sveikatą blogina ir skrudėsiai, kuriuos žmonės iš tiesų mėgsta.“

Gydytoja dietologė K. Jasmontienė taip pat akcentuoja, jog, kepant ant grilio, reikia stengtis nesudeginti ir neapskrudinti mėsos. Pasak specialistės: „netinka kepimas riebaluose, todėl reikėtų rinktis virimą, troškinimą, ruošimą orkaitėje ar ant garų – šie būdai yra priimtini ir sveiki“.

Karštomis dienomis dažniausiai žmonių apetitas sumažėja, norisi gaivaus bei lengvai virškinamo maisto. Dietologai siūlo rinktis alternatyvas, kurios neapkrautų skrandžio ir kompensuotų tam tikrų medžiagų, kurios randamos mėsoje, poreikį.

„Mėsa – vienas pagrindinių baltymų šaltinių, tačiau jų yra kur kas daugiau. Kaip alternatyva rekomenduojama žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, augalinės kilmės baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, ankštinės daržovės. Naudinga bent kartą per savaitę vietoj mėsos rinktis šiuos produktus. Kuo didesnė baltymų įvairovė, tuo sveikiau žmogui“, – kalba K. Jasmontienė.

Mitybos specialistė V. Kurpienė taip pat išskiria ankštinių daržovių svarbą, tačiau tikina, kad „reikėtų valgyti daugiau ir netgi ne vienos rūšies įprastų daržovių: pomidorų, agurkų, morkų, kopūstų salotų ir pan. Dalį mėsos rekomenduočiau keisti į žuvį, kurią taip pat galima kepti grilyje: iškepa labai greitai, organizmas pasisavina lengviau bei mažiau apkrauna virškinimo traktą. Daug kas galvoja, kad minėdama žuvį, galvoje turiu lašišą. Kalba eina apie baltą jūrinę žuvį iš Šiaurės Atlanto“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?