Pavojinga liga užsikrėsti galime net daugiabučio kieme: kaip apsisaugoti?

 (10)
Bent trumpam sušilus orams norima praleisti laiką lauke, todėl renkamasi poilsį gamtoje, prie vandens telkinių, kur lepinamasi saulės šiluma. Tačiau atvirose vietose tyko ir pavojai – erkės, galinčios sukelti įvairiausius negalavimus.
Vasara
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Specialistai teigia, kad erkės labiausiai paplitusios žaliuose plotuose, todėl manyti, kad jos gyvena tik miškuose – klaidinga. Jų randama ir parkuose, poilsiavietėse, prie vandens telkinių ir kitose atvirose vietose.

„Lietuvoje paplitusios kelios iksodinių erkių rūšys. Jos pavojingos visose vystymosi stadijose. Nepavojingas tik jos kiaušinis, nes jis nesimaitina. Ir erkės lerva, ir pusiau suaugusi erkė, ir suaugusi erkė yra vienodai grėsmingos. Žmonės linkę manyti, kad tik suaugęs, paprasta akimi matomas gyvis, gali atnešti žalos. Iš tikrųjų net mažutės, sunkiai įžiūrimos į rakštį panašios erkių lervutės, gali atnešti tokią pačią žalą“, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Erkė
Erkė
© Vida Press

Aktyvios nuo pavasario iki rudens

Pastaraisiais metais erkės pabunda labai anksti pavasarį ir išbūna aktyvios iki vėlyvo rudens. Tai lemia Lietuvos klimatinės sąlygos, gamta bei ekologinė situacija.

„Kadangi klimatas šyla – anksti ateina pavasaris, netrūksta drėgmės vasaromis, ilgas ir šiltas ruduo, o žiemos šaltį slepia sniego dangos, – sąlygos erkėms maitintis ir veistis yra kuo palankiausios“, – kalba B. Zdanevičienė.

Tris sezonus besitęsiantis erkių aktyvumas lemia didesnę grėsmę žmonėms užsikrėsti šių gyvių pernešamomis ligomis, kurios kelia pavojų sveikatai.

Žvėryno infekcinių ligų stacionaro antrojo infekcinių ligų skyriaus vedėja Rasutė Paulauskienė išskiria dvi pagrindines ligas, kuriomis galima užsikrėsti: „Pačios svarbiausios yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.“

Šiai nuomonei pritaria ir B. Zdanevičienė. Mat erkės minėtąsias ligas perima iš kitų gyvūnų: „Nuolat atakuodamos smulkiuosius graužikus – peles, žiurkes bei voveres, ežius, kurie yra pagrindinis Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjų rezervuaras, šias pavojingas ligas jos sėkmingai perduoda jų kelyje atsidūrusiems žmonėms.“

Kūno vietos, kurias renkasi erkės

Erkės yra linkę įsisiurbti į tas kūno vietas, kuriose atsiranda kliūtys joms patekti kitur: trukdžius sudaro drabužiai, avalynė. Šiuos voragyvių būrio atstovus vilioja minkšti ir švelnūs odos plotai, kuriuose gausu kraujagyslių.

R. Paulauskienė pastebi, kad „dažniausia įsisiurbimo vieta vis dėlto būna kažkokia tai galūnė: rankos, kojos. Aišku, jos geba įsisiurbti į bet kurį plotą, nes erkė gali pakilti“.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja pataria, kaip tinkamai apsisaugoti nuo erkių būnant lauke: „Leidžiantis į gamtos iškylas svarbu tinkami drabužiai. Jie turi būti šviesūs, kad būtų galima lengvai pastebėti ropojančią erkę, uždari, t. y. ilgomis rankovėmis, kad erkėms liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Būtina nepamiršti ir erkes atbaidančių priemonių, t. y. tiesiog išsipurkšti, išsitepti prieš einant į gamtą.“

Vis dėlto dažni gyvių įsisiurbimo atvejai rodo, kad žmonės saugosi netinkamai, todėl būtina žinoti, ką reikėtų daryti, jei erkė įlindo į odą.

Pasak B. Zdanevičienės, erkes ištraukti galima ir namų sąlygomis, nusiplovus rankas ir naudojant sterilų pincetą. Gyvį reikėtų suimti kuo arčiau galvos ir traukti staigiu judesiu. Įkandimo vietą reikia stebėti apie mėnesį dėl galimos Laimo ligos infekcijos.

„Pirmasis Laimo ligos požymis yra migruojanti eritema. Ji gali atsirasti vidutiniškai per 7-10 d. po erkės įsisiurbimo. Migruojančiai eritemai esant daugiau 5 cm skersmens, reiktų kreiptis į gydytoją ir jis paskirs reikiamą gydymą, tyrimų atlikti nereikia“, – pataria pavaduotoja.

Erkė
Erkė
© Shutterstock

Tiek pat laiko po erkės ištraukimo reikia stebėti save ir dėl erkinio encefalito: „Po įsisiurbimo praėjus vidutiniškai 7–14 d., gali pasirodyti tokie būdingi požymiai: pirmoji banga – gripą primenantys simptomai, po to – pagerėjimo periodas. Antroji banga – galvos skausmas, karščiavimas, rankų drebulys, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos skausmas, mieguistumas, paralyžius ir kt.“

Skiepai nuo sukeliamų negalavimų

Siekiant išvengti galimų negalavimų po erkių įsisiurbimo, rekomenduojama skiepytis. Pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito kitokio gydymo nei skiepai – nėra.

„Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98–99 proc. Galima skiepyti suaugusius ir vaikus nuo metų amžiaus. Skiepijama tris kartus, pasirenkant įprastą ar greitesnę skiepijimo schemą. Apsauga skiepais atnaujinama visą gyvenimą kas 3–5 m. Tačiau skiepų nuo Laimo ligos, deja, nėra“, – aiškina B. Zdanevičienė.

Žvėryno infekcinių ligų stacionaro antrojo infekcinių ligų skyriaus vedėja pabrėžia, kad skiepytis niekada nevėlu: „Skiepytis galima visada, bet geriausiai – žiemą. Gruodžio ar sausio mėnesiais pradėti idealu. Tačiau reikia nepamiršti, kad skiepytis galima visada.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (53)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?

Panevėžietės šiltnamyje – pomidoras milžinas (14)

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenančios Virginijos Bakšienės namuose jai pačiai ir daugeliui neregėtas įvykis – pavasarį drauge su kitomis daržovėmis pasodintas pomidoras užaugo tikras gigantas.