Pavasarinės klaidos kaina: nuskynus šį augalą laukia didžiulė bauda

 (55)
Velykos mums – ne tik Kristaus, bet ir gamtos prisikėlimo šventė. Vis dėlto šis laikotarpis pataisams yra ne šventė, o pražūtis. Nors šis augalas itin ilgai vystosi, kasmet atsiranda norinčių juo papuošti velykinį stalą ar panaudoti verbos gamyboje. Kaip tik todėl nepaisančių draudimo skinti pataisus laukia baudos.
Statusis atgiris - Huperzia selago
© Wikimedia Commons

Pataisynai nukenčia per nelegalią velykinę prekybą

Gamtos apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ steigėjas ir tarybos narys Andrejus Gaidamavičius aiškina, jog pataisai yra vieni pirmųjų augalų, atsiradusių mūsų planetoje ir turi sudėtingą dauginimąsi sporomis, dėl ko užauga ir atsikuria labai lėtai. „Lietuvos pataisams užaugti prireikia 20-25 metų, todėl sunaikinus jo sąžalyną – nei kitąmet, nei po dešimtmečio jo toje pačioje vietoje neberasime“, – pabrėžia jis.

A. Gaidamavičius teigia, jog kaime nuo seno šis nevalgomas ir šiurkštus augalėlis buvo naudojamas kaip šveitiklis pirtyje ir virtuvėje, o sporos turi sudirgusią odą gydančių savybių ir iki šiol yra viena brangiausių superkamų vaistinių žaliavų. „Dažniausiai žmonės prisimena pataisus per Velykas, nes jie idealiai tinka velykinio stalo puošimui. Tada daugiausiai ir nukenčia pataisynai, bet daugiau ne dėl to, kad patys žmonės prisirenka savo reikmėms, bet dėl prekybos jais“, – tikina jis.

Anot gamtosaugininko, yra tokių žmonių, kurie „prisiduria“ pragyvenimui pardavinėdami pataisus miestuose ir renka juos dideliais kiekiais. „Vienu metu pataisai dėl to tikrai tapo nykstančiu augalu, ypač aplink miestus, todėl dvi Lietuvoje augančios pataisų rūšys ir dar dvi rūšys jiems giminingų padraikų buvo įtrauktos į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti augalų sąrašą.“, – pabrėžia jis.

Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti augalų sąraše įrašytas pataisas varinčius, šarkakojis pataisas (dar vadinamas vaistiniu), dvišakė padraika ir trivarpė padraika. Dar dvi rūšys pataisų (statusis atgiris ir patvankinis pataisiukas) jau seniai įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą ir jų apsauga griežtesnė.

Pataisas varinčius
Pataisas varinčius
© Wikipedia.org

„Pats dažniausias iš visų išvardintų yra pataisas varinčius, aptinkamas praktiškai kiekviename eglyne, drėgnose vietose. Ši rūšis pakankamai gerai atsikūrusi ir jei kas klaustų mano nuomonės, tai leisčiau pataisą varinčių rinkti savo reikmėms, o drausčiau tik prekybą jais. Žmonių baudimas už nuskintą šį augalėlį yra nelogiškas, nes net neįmanoma palyginti, kiek visų rūšių pataisų sunaikinama vykdant plynus miško kirtimus ir kirtėjai dėl to neatlygina gamtai padarytos žalos“, – piktinasi gamtosaugininkas.

Velykų laikotarpiu siūlo puoštis ne pataisais, o samanomis

A. Gaidamavičiaus teigimu, pats puošniausias ir labiausiai geidžiamas Velykų stalui yra šarkakojis pataisas, augantis sausuose pušynuose. „Jei varinčiaus stiebeliai yra statūs, šarkakojo jie šliaužia pažeme ir labai gražiai išsišakoję. Ši rūšis vis dar apyretė ir reikėtų ne tik toliau riboti jų rinkimą, bet ir labiau pasaugoti miško kirtimų metu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot gamtosaugininko, labai įdomūs augalėliai yra padraikos, taip pat augančios tik sausuose pušynuose ir tik Rytų Lietuvoje. Abi padraikų rūšys (dvišakė ir trivarpė) labai panašios ir anksčiau laikytos viena rūšimi. „Padraikos – labai dekoratyvios pataisų giminaitės ir ne vienam gali kilti pagunda prisiskinti jų velykiniam stalui. Įsidėmėkite šį augalėlį ir globokite“, – sako jis.

Tuo metu statusis atgiris iš kitų pataisų išsiskiria tamsiai žalia spalva ir tuo, kad sporas augina ne šakelių viršūnėlėse, kurios pas jį išsišakojusios į dvi dalis, o lapelių pažastyse. Kadangi statusis atgiris yra Raudonosios knygos rūšis ir, be to, lengvai atpažįstama, miškininkai pakankamai gerai jį išsaugojo ir šiuo metu tinkamose augti vietose jis nebėra retas.

Andrejus Gaidamavičius
Andrejus Gaidamavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

A. Gaidamavičiaus teigimu, patvankinis pataisiukas yra pats rečiausias iš visų pataisų, išsiskiria savo smulkumu ir gelsva spalva. Auga sunkiai prieinamose pelkių vietose, todėl tai apsaugo jį nuo rinkimo, bet neapsaugo nuo nykimo, nes pelkės Lietuvoje pamažu džiūsta.

„Taigi, pataisai vieni iš tų augalų, kurie nykstančiais tapo dėl mūsų kultūrinių tradicijų. Bet kad tradicijos nenukentėtų, pavasarį galima rasti ir daugiau visžalių augalų, kuriais pataisus galima pakeisti“, – aiškina jis.

Gamtosaugininkui labiausiai patinka velykinį stalą papuošti samanomis. „Miško samanų tokia didelė įvairovė, kad tikrai galima rasti labai gražių ir tinkančių papuošti stalą bet kokia proga. Kiti margučius papuošia bruknių, spygliuočių šakelėmis. Taigi, tikrai yra, kuo pakeisti pataisus, tik reikia būti kūrybingesniems. Ir gamta už tai padėkos“, – teigia A. Gaidamavičius.

Palygino situaciją po kelių metų: kai kurių nesustabdo ir baudos

Dar prieš keletą metų Lietuvos edukologijos universiteto biologijos mokslų dėstytoja Rimutė Barkuvienė GRYNAS.lt pasakojo, jog jai gerai pažįstama situacija, kuomet šis nykstantis augalas yra skinamas ir Velykų laikotarpiu pardavinėjamas turguje. „Nepastebiu, jog ir šiandien kažkas ypatingai keistųsi. Savo studentams visuomet sakau, kaip tai svarbu ir platinu žinią, jog pataisų skinti negalima. Šio augalo labai sudėtinga biologija, jis labai sudėtingai vystosi ir turi būti saugojamas“, – perspėja pašnekovė.

R. Barkuvienė aiškina, jog pataisiniais vadinami daugiamečiai žoliniai augalai. Daugumos mūsų krašto pataisinių neriboto augimo stiebai – ploni, lankstūs. Tais stiebais arba pataisų šakutėmis ir dekoruojame margučių lėkštes.

Verbų sekmadienis
Verbų sekmadienis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dėl to šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20 – 30 metų. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų. O gal ir niekuomet...

Šiandien pataisai dėl to ir yra vadinami nykstančia rūšimi – jų nykimą iš esmės lėmė sudėtingas vystymasis, o Velykų laikotarpiu mūsų tradicijos jų išlikimui sukelia dar didesnę grėsmę.

Aplinkos ministerija įspėja, jog šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Pažeidusiems draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?

Panevėžietės šiltnamyje – pomidoras milžinas (14)

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenančios Virginijos Bakšienės namuose jai pačiai ir daugeliui neregėtas įvykis – pavasarį drauge su kitomis daržovėmis pasodintas pomidoras užaugo tikras gigantas.