Pavasarį sveikina Kauno botanikos sodas: pražydo retų rūšių tulpės

 (3)
Tik ką pavasarį pasveikino Burbiškio dvaro tulpės. Nuo jų neatsilieka ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode augančios tulpių rūšys: gėlės iš viso pasaulio kviečia grožėtis bundančia gamta.
Tulpių žydėjimas
© DELFI montažas

Pakako vos kelių vasariškai šiltų dienų, kad Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo parke Kaune viena po kitos pražystų per dvi dešimtis ankstyviausiųjų tulpių rūšių ir veislių.

Veržlia ryškių spalvų banga prasideda bene lankomiausias ne tik kauniečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos tulpių žydėjimas: šiemet jų romantiškoje, dar grafo J. Godlevskio laikais suformuotoje, Aukštosios Fredos dvaro parko saloje prisodinta kaip niekad daug – per 9 arų plote puikuojasi visų 15 grupių tulpių, netoli pusės tūkstančio rūšių ir veislių.

VDU Kauno botanikos sodo komunikacijos koordinatorė Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė pasakoja, kad sode auginamos tulpės iš visos Europos: pradedant Olandija, iš kur ir kilę daugiausiai tulpių veislių, Prancūzija, Vokietija ir baigiant Rusija, Baltarusija, Čekija, Didžiąja Britanija ir, žinoma, Lietuvos tulpių rūšimis.

„Dažnai įsivaizduojama, kad tulpių žydėjimas - tai viena - dvi savaitės gegužės pradžioje, kai sužydi pačių stambiausių žiedų tulpės, tačiau iš tiesų tulpių žydėjimas prasideda jau balandžio pirmomis savaitėmis - ir būtent nuo ankstyvųjų bei laukinių tulpių rūšių. Sunku pasakyti, kodėl šios ankstyvosios mažylės nėra tokios populiarios - gal ne tokios pompastiškos, kaip vėlyvesnės, kitų grupių jų gentainės. Tuo tarpu jų botanikos sode Kaune - kelios dešimtys veislių ir rūšių, nuo dažnesnių, iki pačių rečiausių, kurias mūsų specialistai tiesiog medžioja ir kruopščiai daugina metai iš metų. Beje, net ir padauginti šias ankstyvąsias tulpes nėra paprasta: kartais per penkerius metus iš viso svogūnėlio tepavyksta padauginti vos tris keturis. Tad matyti vienoje vietoje tokią įvairovę šių nedažnų ankstyviausiųjų pavasario simboliu tapusių tulpių - retas atvejis ir vaizdas, kurį praleidus bus galima išvysti tik po metų, kitą pavasarį", - pasakoja Ž. Bilotaitė-Jokubauskienė.

VDU Kauno botanikos sodas dalinasi jau žydinčių retų tulpių rūšių nuotraukomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (10)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?