Nepamirštamas savaitgalis pajūryje: TOP 10 įspūdingiausių vietų, kurias privalote aplankyti

 (17)
Vos tik sušilus orams dažnas traukia į pajūrį. Saulė, kopos, smėlis, jūra – idealus šilto savaitgalio planas. Tačiau Vakarų Lietuva patraukli ir dėl aktyvaus, pažintinio poilsio. Čia ne viena lankytina vieta, todėl šią vasarą planuojantys bent kelias dienas praleisti Palangoje, Šventojoje ar Kuršių nerijoje jau gali planuoti įdomų ir turiningą laisvalaikį. Ką verta aplankyti?
Lankytinos vietos pajūryje
© DELFI montažas

Ką galima aplankyti pajūryje, rekomenduoja geriausiai jį pažįstantys: Pajūrio regioninio parko, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Valstybinio turizmo departamento atstovai.

Pajūrio regioninis parkas siūlo apsilankyti unikaliose vietose, kurios suformuotos ir gamtos, ir žmogaus.

Kukuliškių II Pasaulinio karo įtvirtinimai ,,Memel Nord. Apie šiuos pastatus, kaip apie įslaptintus karinius objektus, duomenų randama mažai. Žinoma, kad jie buvo pastatyti II pasaulinio karo pradžioje. 1939 m. kovo mėn. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir Vokietijai besiruošiant žygiuoti į rytus, įrengtas karinis jūrų uostas, pradėta įtvirtinti Klaipėdos pajūrį. Greičiausiai kranto apsaugos fortas, esantis į šiaurę nuo Olandų kepurės, buvo pastatytas ir įrengtas apie 1940 m., kuomet TSRS siena, okupavus Lietuvą, priartėjo prie šiaurinės Vokietijos pasienio ribos.

Kalotės ežeras. Kalotės ežeras įtrauktas į Kalotės botaninį – zoologinį draustinį. Ežeras yra 50 ha ploto. Rudenį ir pavasarį jame apsistoja reti migruojantys paukščiai. Iš Kalotės ežero išteka upelis Cypa, įtekantis į Baltijos jūrą. Prie pietrytinio Kalotės ežero kranto yra įsikūrusios kelios stovyklavietės.

Olandų kepurės kalnas ir skardis. Pajūrio regioniniame parke esantis Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai - 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.

Olandų kepurės skardis
Olandų kepurės skardis
© VSTT

Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams.

Kai viena pajūrio pusė išnaršyta, verta persikelti į kitą – Kuršių neriją. Tai pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvos Respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto, o likusi dalis – Neringos miesto savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopa, Rasytė, Šarkuva ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija siūlo aplankyti bent kelias svarbiausias ir įdomiausias apylinkes.

Parnidžio kopa. Tai arčiausiai Nidos esanti ir gausiausiai turistų lankoma vieta – į ją patenkama pėsčiųjų taku einant pamariu nuo Nidos arba užvažiuojama pro E. Jonušo gatvę. Nuo apžvalgos aikštelės į pietus atsiveria nuostabus vaizdas, galintis papasakoti visą Kuršių nerijos istoriją. Matosi Grobšto marių ragas, esantis Rusijos teritorijoje.

Parnidžio kopa
Parnidžio kopa
© DELFI / Karolina Pansevič

Naglių pažintinis takas. Abejingų nepaliekantis 1,6 km maršrutas per Pilkąsias kopas. Gamta čia tokia įstabi ir neįprasta, kad galima greičiau pasijusti esant kažkur Afrikoje, bet ne Lietuvoje. Patartina paskaityti informacinius stendus ir sužinoti daugiau informacijos apie Kuršių nerijos kopų raidą, gyvąją gamtą, bei užpustytus kaimus.

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
© VSTT

Kormoranų perimvietė. Lankytina vieta, priklausanti „nelaimių turizmo“ kategorijai. Ją kasmet aplanko apie 60000 turistų. Daugiau kaip 3000 lizdų skaičiuojanti didžiojo kormorano kolonija stipriai pakeitė pirmykštį sengirės vaizdą. Ten sparčiai vyksta toliau daugybė procesų, vysta ir džiūsta medžiai, ten kuriasi armijos vabzdžių, nuplikusiose vietose atauga ąžuolai ir šeivamedžiai. Ten kas kart galima matyti vis naujus vaizdus. Vaikščioti po kormoranyną patartina rugsėjo – vasario mėnesiais, kada nėra paukščių, kitu laiku - tik stebėti ir grožėtis neįprastu reiškiniu nuo apžvalgos aikštelės.

Kormoranai
Kormoranai
© AM nuotr.

Kopgalis. Kuršių nerijos pradžia - bene vėliausiai susidariusi Lietuvos teritorija. Visada žalia ir puikų atokvėpį žadanti Smiltynė – tai trumpas pabėgimas nuo miesto ritmo ir civilizacijos greičio. Šioje vietoje kontrastas tarp miesto/uosto ir miškais apaugusių kopų yra nepaprastai ryškus ir viliojantis. Nuo bangų purslais aptaškyto molo pasitiksite laivus, lyg plaukiančius ir uosto vis ieškančius mūsų gyvenimus.

Smiltynės perkėla
Smiltynės perkėla
© Mindaugas Milinis

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser priduria, kad kelių vietų atskleisti ji negali – tai paslaptis. Tačiau jas gerai žino vietiniai gyventojai, o jose apsilankę pajūrio svečiai patiria neįtikėtiną pažinimo džiaugsmą.

Valstybinis turizmo departamentas savo rekomendacijose mini didžiąją dalį jau paminėtų objektų, tačiau išskirti galima dar kelis, labiau mėgstantiems aktyvų poilsį.

Radailiai (Klaipėdos r.). Čia – ne tik dinozaurų parkas, bet ir apverstas namas, kuriamas svečių kambarys dinozauro akyje, trečią birželio trečiadienį čia vyksta tradicinis vandens mūšis.

Palanga. Kaip tik šį savaitgalį - Gegužės 26-28 d. - Palangoje vyks kurorto šventė „Myliu Palangą“. Tradicinis Palangos Juzės kermošius, kurio metu bus galima pasidairyti po tautodailininkų kūrinius bei jų įsigyti. Vyks 5-toji dekoratyvinių balandžių paroda, įspūdingas fejerverkas, skiriamas šių metų šventės simboliui grafui Juozapui Tiškevičiui.

Belieka pasirūpinti gera nuotaika, energija ir šturmuoti pajūrį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?