Medžiotojo šautuvo taikiklyje atsidūrė du vilkai: tą dieną buvau karalius

 (275)
Naujųjų metų ir tuo pačiu savo gimtadienio išvakarėse medžiotojas Algimantas Babilius iš miško grįžo laimingas. Medžioklės metu Žaiginio miške jis pašovė didelį antrametį vilko patiną. Tiesa, tą pačią dieną medžiotojo šautuvo taikiklyje atsirado net du vilkai.
Medžiotojas
© Shutterstock nuotr.

Vieną vilką nušovė, kitas pabėgo

Žaiginio miško plotuose vos tik prasidėjus varymui prieš pat medžiotojo A. Babiliaus akis iššoko vilkas. „Vos pamatęs mane, vilkas stabtelėjo. Nusitaikiau ir iššoviau vieną šūvį, tačiau nuo pirmojo žvėris nenukrito. Iššoviau antrą ir patiesiau vilką“, – medžioklės akimirką prisimena A. Babilius.

Tą pačią dieną medžiotojui teko susidurti su dar vienu vilku. Per varymą kitame miške taip pat atbėgo vilkas, tačiau tuo metu A. Babilius tikina stovėjęs nepatogioje vietoje, kurioje matomumas tesiekė 20 metrų, o aplink augo vien krūmai.

„Iš pradžių pamaniau, jog tai stirna, bet kai žvėris išbėgo į tarpelį tarp medžių, pamačiau jo uodegą ir supratau, jog prieš mane – stambus senas vilkas. Šoviau ir, matyt, šratas vilkui kliuvo į paslėpsnį – kai jis susirietė ir kando sau į uodegą, paleidau kitą šūvį, tačiau šis lėkė į medį. Kadangi vilkas buvo už medžio, taip ir nemačiau, ar jį nušoviau, ar jis pabėgo“, – aiškina medžiotojas.

Algimanto Babiliaus nušautas vilkas
Algimanto Babiliaus nušautas vilkas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Priėjęs arčiau įsitikinti, ar pavyko nušauti žvėrį, A. Babilius nerado nei kraujo, nei pėdsakų. „Nors ir paleidau antrąjį vilką, tą dieną buvau karalius. Gera medžioklė buvo – pagavau savo antrąjį vilką. Pirmąjį sumedžiojau prieš maždaug 8 metus, jo iškamša kabo namuose – tuomet tai buvo vilko patelė, o šiemet sumedžiojau antrametį patiną“, – kalbėjo medžiotojas.

Dažnai pastebi vilkų pėdsakus, bet negali šaudyti

Pasak pašnekovo, dar visai neseniai trys medžiotojai Raseinių rajone bandė nušauti pamatytą vilką, tačiau net ir visiems kartu nepavyko įveikti žvėries. „Vilkai labai judrūs ir puikiai jaučia, kas vysta aplink juos, todėl yra atsargūs. Esame nepatenkinti vykdoma leidžiamų medžioti vilkų apskaita – savo apylinkėse jų turime ir matome išties daug, dažnai pastebime vilkų pėdsakus, tačiau leistinas metinis vilkų medžioklės limitas greitai pasibaigia ir negalime jų šaudyti“, – tikina A. Babilius.

A. Babilius sako, kad jam nebuvo gaila nušauto žvėries. „Kai vyksta medžioklė, nėra jokio gailesčio – juk vilkas tai ne lapė. Kai augini gyvulius, juos taip pat papjauni. Jeigu mes nemedžiotume, niekas nepraeitų pro žvėris ir nieko neužaugintų. Medžiojant daugiau džiaugsmo, nei gailesčio“, – teigia medžiotojas.

Algimantas Babilius su nušautu vilku
Algimantas Babilius su nušautu vilku
© Asmeninio archyvo nuotr.

A. Babilius ketina pasidaryti sumedžioto vilko iškamšą ir pasikabinti ją šalia kitų savo trofėjų. „Sumedžiotas vilkas liks prisiminimui, galėsiu parodyti anūkams. Vis dėlto toks trofėjus juk nesimėtys. Tai buvo vidutinio dydžio antrametis sveikas vilkas, tik gaila, kad taikydamasis į kitą, dar stambesnį, prašoviau. Galima sakyti, jog tai buvo ir sėkmė, ir nesėkmė kartu“, – tikina jis.

Daug vilkų pastebima ir nemiškingose vietovėse

Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimvydas Mikelaitis pabrėžia, jog iki šiol nuo praėjusių metų spalio 15 d. Raseiniuose dar nebuvo nušautas nei vienas vilkas. Nuo tos pačios dienos visoje Lietuvoje galima sumedžioti ne daugiau kaip 60 vilkų – šiandien jau suskaičiuojami 46 visoje Lietuvoje nušauti vilkai.

R. Mikelaitis sako, kad šiame rajone pastebimi ne tik vilkų pėdsakai, bet ir šių žvėrių daroma žala ūkininkams. „Raseinių rajone kartais pasitaiko tokių atvejų, kad vilkai paskerdžia ūkininkų laikomus gyvulius. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį Akstinų kaime gyvenančiam ūkininkui J. Banevičiui vilkai išpjovė avis“, – prisimena RMŽD valdybos pirmininkas.

Algimantas Babilius su nušautu vilku
Algimantas Babilius su nušautu vilku
© Asmeninio archyvo nuotr.

R. Mikelaitis stebisi, jog šiemet kone daugiausiai vilkų sumedžiota Vilkaviškio rajone, kuriame miškingumas vos tesiekia 8 proc. rajono teritorijos. „Rodos, miškų nėra, o vilkų yra. Tuo metu Lietuvos teritorijos miškingumo vidurkis – 33 proc.“, – atkreipia dėmesį RMŽD valdybos pirmininkas.

Pasak R. Mikelaičio, Raseinių rajone vilkų pagausėja tik žiemos metu, o jų gaujų ir šeimynų čia esančiuose miškuose nerandama, nes rajone nėra didelių miško masyvų. Šioje teritorijoje miškingumas siekia 21,3 proc.

2015 m. darytos apskaitos duomenimis, Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti.

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (10)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?