Į Londoną ir Vokietiją teko skristi vos už kelis eurus

Nors įprasta manyti, jog kelionės – brangus malonumas, R. Širvinskas nuramina, jog kartais nepamirštama kelionė gali kainuoti vos keletą eurų. Pašnekovas prisimena ne vieną kelionę, kurioje išlaidos buvo itin mažos.

„Tais gerais pigių skrydžių bendrovių laikais, kai buvo galima gauti bilietų juokingomis kainomis, savaitgaliui keliavau iš Kauno į Brėmeno oro uostą už 2 euro centus. Taip pat esu keliavęs į Londoną ir atgal su persėdimu už 11 eurų į abi puses. Juokingiausia tai, jog už 20 eurų galėjau nuskristi tiesiogiai, o šiuo atveju turėjau nakvoti tarpiniame Brėmeno oro uoste ir esu tikras, kad kavai ir bandelėms tą naktį išleidau daugiau, nei skrydžiui sutaupytus 9 eurus“, – prisimena R. Širvinskas.

Nedideles bilietų kainas į įvairias šalis galima pastebėti ir šiomis dienomis. Pasak pašnekovo, šiuo metu iš Kauno galima nebrangiai nuskristi į Kopenhagą – keliautojo pažįstami tiesiog medžioja bilietus už 1-1,5 euro į vieną pusę, tad už visą kelionę galima sumokėti vos 3 eurus.

„Nepamirškime to, jog nemažai išlaidų tenka apsigyvenimui, transportui, maistui, o Danija yra šalis, kurioje apsistojimas yra labai brangus – vien metro bilietėlis kainuoja apie 5-7 eurus. Planuojantis kelionę reikia žiūrėti ne tik į pigius skrydžio bilietus – galbūt sumokėsiu ne 2, o 100 eurų skrydžiui į Gruziją, tačiau joje išleisiu vos keletą eurų, arba nuskrisiu iš Vilniaus į Kijevą ir jausiuosi karaliumi, nes leisiu centus“, – tikina keliautojas.

Vietoje vaizdo į jūrą – kito viešbučio vaizdas: kaip neapsigauti

Kelionių paiešką internete dažnai lydi įspūdingai atrodančios vietovių nuotraukos. Daugeliui kyla klausimas – o kaip neapsirikti, kad nuvažiavus į svajonių šalį realybė nebūtų visai kitokia?

„Būna, jog žmonės užsisako viešbutį, kuris siūlo kambarį su balkonu, kuriame atsiveria vaizdas į jūrą – ir tikrai, nuotraukoje akivaizdu, kad pro langą matosi jūra. Atvažiavęs tiesiog matai, kad priešais yra kitas pastatas, o ne jūra. Galbūt kada nors ji matėsi pro langą, tačiau dabar viešbutis užstatytas ir dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas. Nepasitikėkite pateiktais paveikslėliais ir aprašymais – visada kuo daugiau domėkitės patys“, – rekomenduoja R. Širvinskas.

Radusiems gerą kelionės pasiūlymą, keliautojas siūlo visų pirma įsivesti viešbučio ar vietos pavadinimą į paieškos sistemą. Pasak jo, populiariausiame keliautojų atsiliepimų portale tripadvisor.com galima rasti po keletą žmonių atsiliepimų apie konkretų viešbutį su realybę atspindinčiomis jų nuotraukomis. Keliautojas atkreipia dėmesį, jog prieš keliaujant itin svarbu pasidomėti žmonių, kurie jau yra viešėję jus sudominusioje vietoje, atsiliepimais.

Daugeliui nemėgstamiausia kelionių dalis – ligos ir grįžimas namo

Ne paslaptis, jog keliauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau kai kuriais atvejais nutinka priešingai – kelionės metu galima „parsivežti“ pavojingą ligą. R. Širvinskas atskleidžia, jog keliaudamas po Azijos šalis apsinuodija kone kiekvienos kelionės metu.
DELFI TV konferencija su Makaliumi

„Nuo gresiančių ligų neįmanoma apsisaugoti niekur – net ir į Lietuvą atvykstantiems žmonėms yra rekomenduojama pasiskiepyti, kaip ir vykstant į Tailandą ar Indiją. Indijoje didžiausias pavojus, nuo kurio apsinuodija daugiausiai turistų – gatvėje perkamas maistas. Žinoma, kad vietinių patiekalų ragavimas yra neatsiejama kelionės dalis, tačiau tai geriau padaryti higieniškame restorane, kavinėje ar viešbutyje“, – pataria kelionių organizatorius.

Keliaudami pabėgame nuo rutinos ir streso, tačiau po įspūdžių pilnos kelionės gali būti sudėtinga grįžti į ne tokį įdomų gyvenimo ritmą. O ką daryti, kad tas perėjimas nebūtų toks skausmingas? R. Širvinskui dėl to problemų nekyla: priešingai, po kelionių užsienyje jis pasiilgsta gimtojo krašto.

„Visada noriu grįžti į Lietuvą – kaip pasiilgstu šalčio ir kaip noriu pamatyti sniegą, kurį pražiopsojau praėjusios kelionės metu! Juk artėja šventės, dovanų pirkimas, susitikimas su draugais, kolegomis, kalėdiniai vakarėliai. Stengiuosi kiekvienoje situacijoje įžvelgti teigiamą pusę“, – teigia jis.

Lietuviai atostogomis lepinasi vis dažniau

Pašnekovas pastebi, kad 2014-ais metais įvedus eurą, kelionės iš Lietuvos pradėjo pigti. „Kelionės pinga, nes didėja konkurencija, daugėja vežėjų iš Lietuvos, atsiranda daugiau naujų krypčių, pinga viešbučiai, dėl kai tam tikrų įvykių pasaulyje taip pat atpinga kai kurios kryptys. Žmonės gali sau leisti važiuoti net į egzotiškus kraštus – Maldyvus, Šri lanką, Tailandą. Pastaroji kryptis šiais metais yra numeris vienas“, – aiškina R. Širvinskas.

Indija

Pigiomis kelionėmis pašnekovas susidomėjo dar 2009-ais metais. „Tuomet žmonės ieškodavo, kaip kuo pigiau pakeliauti, susispausdavo savo biudžetą ir galėdavo sau leisti maždaug kartą per metus vykti atostogų. Dabar matau, kad tie patys žmonės atostogauti vyksta 2-3 kartus per metus, o dauguma bent kartą išvažiuoją į užsienį vasaros metu, kai būna daugybė tokių atvirų krypčių į tokias šalis kaip Graikija, Ispanija“, – teigia jis.

Norintiems naujų kelionių ir nepamirštamų įspūdžių nebūtina keliauti kuo toliau. Keliautojas džiaugiasi, kad gimė tokioje šalyje kaip Lietuva: „Neslėpsiu, kad Lietuvoje man labiausiai patinka Birštono kurortas. Ilgą laiką čia neteko lankytis, nes anksčiau galvojau, kad tai pensininkų ir sanatorijų kurortas, kuriame man nėra ką veikti“, – prisimena jis. Galų gale aplankęs Birštoną keliautojas liko nustebintas gražių dviračių takų, parkų ir viešbučių.

„Likau sužavėtas ir nustojau visiems sakyti, jog užsienyje atostogauti pigiau, todėl atostogų metu reikia kuo greičiau važiuoti iš Lietuvos, nes joje nėra nieko gero. Tai sakydavau daugybę metų, bet šiemet nusprendžiau, jog atėjo metas populiarinti mūsų kraštą – juk nuostabių kampelių, įvairių maršrutų ir lankytinų vietų čia begalė. Džiaugiuosi, kad šią idėją palaiko ir draugai, su kuriais savaitgaliais sėdam į automobilį ir važiuojam Panemunės keliu, aplankome Kuršių neriją, Lietuvos pilis, dvarus – nereikia net kišti nosies į užsienį“, – atskleidžia pašnekovas.

Nuotraukos iš konferencijos:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)