Lietuvos žvejai pamišę dėl jūros: kokius laimikius dovanoja Baltija?

 (18)
Lietuviai žvejai iš visų kampelių pirmai progai pasitaikius traukia į pajūrį. Įmerkti meškerę kartu su šimtais kitų entuziastų besigėrint jūros toliais – vienas malonumas. Galingomis motorinėmis valtimis išplaukusių vyrų tikslas dažniausiai būna Baltijos jūros menkės.
D. Janonio sugauta menkė
© Asmeninio albumo nuotr.

15 metų žvejybos patirtį turintis ir žvejybos reikmenų parduotuvę Raseiniuose valdantis Darius Janonis pasakoja, kad dažniausiai žuvų į Baltijos jūrą gaudyti vyksta ankstų pavasarį bei vėlų rudenį, nes tuo metu priekrantėje būna didžiausi menkių būriai.

Vyras į žūklę vyksta maždaug kartą per dvi savaites, o kartais ir dažniau. Tai priklauso nuo oro sąlygų. „Sunku suplanuoti, kad būtų geras oras ir nedidelės bangos. Komfortiškai žvejybai vėjas turėtų būti ne didesnis kaip 4 metrai per sekundę, o tokių dienų būna vis mažiau. Galbūt čia klimato kaita kalta. Kartais visą mėnesį laukiam palankaus oro išplaukti į jūrą – anksčiau taip nebūdavo“, - kalba pašnekovas.

D. Janonio sugauta menkė
D. Janonio sugauta menkė
© Asmeninio albumo nuotr.

D. Janonis sako, kad didžiąją dalį laimikio sudaro strimėlės ir menkės. Pastarosios Baltijos jūroje nėra didelės, dažniausiai sugaunamos būna apie 800 gramų svorio, tačiau pasitaiko ir 4-5 kilogramų menkių. Pagal žvejybos taisykles, menkių žmogui vienos žvejybos metu galima parsivežti iki 15 kilogramų. Anksčiau, prisimena D. Janonis, užkibdavo ir nemažai plekšnių, tačiau dabar jų sugaunama vis mažiau: „Manoma, kad plekšnių ikrus suėda invaziniai grundalai, todėl plekšnių labai sumažėjo“.

Apie tai užsimena ir kitas patyręs žvejys Petras Norkus: „Plekšnių prieš šešerius metus būdavo iki kaklo, o dabar labai mažai. Čia tikrai dėl tų grundalų.“

Grundalai vadinami invazinėmis žuvimis. Jie užauga iki 20-23 cm ilgio ir per pastarąjį dešimtmetį labai išplito. Manoma, kad į Baltijos jūrą grundalus atplukdė laivai. Šiuo metu jų žvejyba visiškai neribojama. Iš grundalų gaminami konservai, tačiau jie nėra labai populiarūs ir, sako P. Norkus, ne itin gardūs, tačiau tai – skonio reikalas.

Visų žvejų Baltijos jūroje mėgstamiausias laimikis – lašišos. D. Janonis sako, kad neseniai atėjo nauja mada gaudyti lašišas velkiaujant. Pasak D. Janonio, tai nepigus malonumas, kadangi įranga brangiai kainuoja, tačiau entuziastų netrūksta.

Lašišų Baltijos jūroje pasitaiko įspūdingo dydžio: net 10-18 kg svorio. Tiesa, žvejas vienos žvejybos metu gali pasiimti tik vieną. P. Norkus jau antrus metus nuosavu laivu gaudo lašišas. „Pavasarį pagavau 7,5 kg, o rudenį – 5 kg svorio lašišą. Kad ir kokio dydžio, tai – karališkas laimikis. Nėra ką lyginti su paprastomis, neypatingo skonio menkėmis“, - sako vyras.

Tiesa, malonumą žvejams menkina prasta infrastruktūra. „Gaila, kad yra tik kelios vietos, kur galima į jūrą nuleisti valtį. Palangoje išvis tokios vietos nėra“, - sako D. Janonis.

P. Norkus turi daug pasiūlymų, ką reikėtų gerinti: „Karklėje, pavyzdžiui, galėtų atsirasti prieplauka, tereikia blokus sumesti. Reikia būtinai ir aikštelių automobiliams, kemperių žvejams. Iš to, kiek žvejai susimoka už savo hobį, tikrai galima daugiau nuveikti.“

Paklausti apie žuvų „derlių“, abu žvejai sako, kad jis vis prastesnis. P. Norkus susirūpinęs tikina: „Visų žuvų sumažėjo tragiškai. Kartais nieko nepagauni, kartais vieną kitą žuvį.“ Žuvų kiekis priklauso nuo srovių, grundalų bei žvejybos tinklais mastų.

Vis dėlto, priduria D. Janonis, žvejyba Baltijos jūroje labiau tinka kaip malonumas, atsipalaidavimas ir pramoga, o ne verslas: „Kad ir kiek tos žuvies sugautum, tai vis tiek neatpirks kelionės ir įrangos išlaidų. Žuvies turguje pigiau galima nusipirkti. Bet mes vis tiek nuolat stebime orų prognozes – gal jau nusimato ramesnis oras, kai bus galima išplaukti į jūrą. Vaistų nuo šios „ligos“ turbūt nėra“, - juokauja D. Janonis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?