Kaip diena ir naktis: palyginkite, kaip sakurų parkas atrodė pernai ir šiemet

 (9)
Šiemet sakurų žiedai pradėjo sprogti dar prieš Velykas, tačiau labai nedrąsiai. Šio pavasario ženklo išsiilgusieji gali jaustis tarsi apgauti ir nusivylę, kadangi pernykščiais metais taip svaiginusio sakurų žydėjimo Vilniuje prie Baltojo tilto taip ir nesulaukėme. Nepaisant to, kviečiame palyginti, kaip sakurų parkas atrodo šiemet ir kaip jis atrodė pernai.
Sakuros Vilniuje prie Baltojo tilto: pernai ir šiemet
© DELFI montažas

Tikriausiai nieko keisto, jog dėl neįprastai uždelsusio sakurų žydėjimo kaltinamas permainingas oras ir netikėtu metu pasirodęs sniegas. Vis dėlto dekoratyvinių medelių specialistas Vytautas Ptakauskas sako, kad tai jokia naujiena, panašių situacijų yra buvę ir anksčiau.

„Apskritai šiemet visoje Lietuvoje augalų žydėjimas prasidėjo žymiai vėliau nei įprastai. Visko gali būti. Buvę ir anksčiau tokių atvejų, jog sakuros sužydi pavėluotaii“, – tikina V. Ptakauskas.

Dekoratyvinių medelių specialistui gaila, jog šiemet žydėjimo nepavyko sulaukti. „Gaila, nes žmonės labai to laukia. Juolab tas žydėjimas trunka labai trumpai ir būna tik kartą metuose. Žydėjimas ir yra pavasaris. Žinoma, Japonijoje yra regionų, kuriuose sakuros pražysta vėliau“, – viliasi pašnekovas.

O kaip jaučiasi vilniečiai, šiemet nesulaukę sakurų sužydėjimo? Artūras Jonkus, studijuojantis ir dirbantis Vilniuje, tikina, jog sakuros jam niekada didelės reikšmės neturėjo, todėl šiemet jų net nepasigedo. „Daugybė gėlių gražiai žydi, ne išimtis ir šių medžių žydėjimas. Ir nors unikalios jos, mane erzina pernelyg didelis kasmetinis jų sureikšminimas“, – prisipažįsta jis.

Vilniuje dirbantis Darius Grėbliūnas taip pat šiemet nepasigedo sakurų. „Visiškai reikšmės neturi, kadangi fotografuotis prie jų nei ruošiausi, nei fotografavausi kažkada, tai nelabai jaudina. Beje, trešnės ir paprastosios vyšnios jau sužydėjo gimtinėj, o tai kur kas gražiau mano akiai, jeigu neliečiant simbolikos tų sakurų“, – aiškina jis.

Tuo metu abiturientei Akvilei liūdna kasdien grįžtant iš mokyklos nematyti žydinčių sakurų. „Kadangi pro šią Vilniaus pusę dažnai grįžtu namo, žydinčios sakuros man buvo tikras pavasario ir artėjančių vasaros atostogų ženklas. Šiemet nei pavasario, nei artėjančių atostogų taip ir nepajutau. Sunku patikėt, kad jos dar galėtų pražysti – juk dar vakar snigo ir šitaip šalta lauke“, – mano pašnekovė.

Dėl permainingų orų vilniečiai praktiškai neturėjo sakurų žydėjimo šventės – šiandien dar galima išvysti vos tris menkais žiedais pasipuošusius medelius, visi kiti jau nužydėję. Anksčiau daugybę žmonių suburdavęs sodas šiemet atrodo tarsi negyvas, jame vaikštinėja vos vienas kitas žmogus.

DELFI primena, kad 2016 m. sakuros pražydo balandžio 19 d., 2015 m. – balandžio 22 d., 2014 m. sakuros pražydėjo balandžio 11-ąją, 2013-aisiais ir 2012-aisiais – gegužę, o 2011 m. – balandžio pabaigoje.

Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos, rezidavusio Kaune ir karo metais išsaugojusio maždaug 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, 100-ąsias gimimo metines.

Sakurų sodas šiandien:

Sakurų sodas praėjusiais metais:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?