Įžengėme į rekonstruojamą Lukiškių aikštę: kas jau nuveikta ir koks senų medžių likimas?

 (56)
Lukiškių aikštės rekonstrukcija kursto įvairias diskusijas: kol vieni nekantrauja išvysti reprezentacinės Vilniaus aikštės pokyčius, kiti piktinasi ketinimais kirsti čia augančias liepas. Atskleidžiame, kas iš tiesų dedasi už rekonstruojamą aikštę juosiančios tvoros ir kokių pokyčių galime laukti.
Rekonstruojama Lukiškių aikštė
© DELFI / Karolina Pansevič

Skiriama daugiau vietos naujai augmenijai

Lukiškių aikštės takai išliks tokie, kokie ir buvo, tik keisis jų danga. Lukiškių gatvės pusėje išsaugomos ir anksčiau stovėjusios liepos, prie jų atsiras vaikų žaidimų aikštelė ir suoliukai, o žalioji erdvė nusidrieks dar toliau link bažnyčios prie teritorijos prijungiant ir netoliese esančią trikampę salelę. „Vilniaus planas“ projektų vadovė ir Lukiškių aikštės kraštovaizdžio dalies projekto autorė Jurga Šimeliūnė aiškina, jog padidėjusiame žaliame plote prie Lukiškių gatvės bus formuojamas intensyvesnis apželdinimas įvairiais krūmais ir medžiais.

„Silpni ir ploni medžiai už dabar aikštę juosiančios tvoros bus pašalinti, o šioje gatvėje bus įrengtas pėsčiųjų šaligatvis ir dviračių takas. Įrengiant dviračių taką neužtenka ploto, todėl bus naikinami į jam skirtą vietą patenkantys medžiai. Jie bus atsodinti trikampio formos zonoje, o alyvas stengiamės išsaugoti“, – tikina Lukiškių aikštės kraštovaizdžio dalies projekto autorė.

J. Tumo-Vaižganto gatvės pusėje nusitiesia liepų alėja, šalia jos tako jau matomos suformuotos aikštelės suoliukams. Už jų bus pasodinti įvairūs dekoratyviniai, žydintys krūmai, kurie taps apsauginiu barjeru nuo triukšmo ir užterštumo, sklindančio iš gatvės pusės. Palei šiuo metu stovinčią tvorą nusidrieks dviračių takas.

Jau parinkti aikštės šviestuvai, jos viduryje stovi pirmieji pavyzdiniai suoliukų egzemplioriai, dėl kurių pasirinkimo sprendimas bus priimtas vėliau. „Reprezentacinę aikštės dalį sudarys veja ir kieta danga. Iš jos kils fontano čiurkšlės – nebus statomas vandens baseinas, vandens srovės šokinės iš pačios dangos“, – aiškina ji.

Vasario 16-osios gatvės pusėje stovi šimtametės liepos, išlikusios dar nuo 1906 m., kuomet buvo formuojamas pirmasis aikštės projektas.

„Šiandien sudaroma galimybė vaikštinėjant aikštės takais apsukti ratą. Karštą vasaros dieną ypač smagu praeiti pavėsiu. Ši alėja labai įspūdinga ir manau, kad miestiečiai ją greitai pamėgs. Didžiosios dalies senųjų liepų būklė yra problematiška, tačiau šiuo atveju savo profesionalumą parodys mūsų arboristai. Matome didelius medžių pažeidimus, tačiau juos saugome“, – teigia J. Šimeliūnė.

Ne visas aikštėje augusias liepas pavyks išsaugoti

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, jog liepos Lukiškių aikštėje buvo sodinamos dar tuo metu, kai žmonės nevažinėjo automobiliais, todėl į tai atsižvelgiama ir atsodinant naujus medžius vietoje naikinamų nusilpusių liepų. Dėl naujų augalų tariamasi su medelynu, išvedinėjančiu tokias medžių rūšis, kurios yra atsparios užterštumui, druskoms. Pripažįstama, jog Lukiškių aikštėje stovinčios liepos yra sunkios būklės ir jautriai reaguoja į neigiamus aplinkos veiksnius – akivaizdu, jog kai kurios iš jų yra tuščiavidurės, paveiktos puvimo. Specialistai stengsis tinkamai jomis pasirūpinti.

Jurga Šimeliūnė
Jurga Šimeliūnė
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis pabrėžia, jog arboristo darbas – išgirsti, ką sako medis. „Šie medžiai sako – iš manęs labai ilgai tyčiojosi, bet aš dar gyvensiu kokius 300 metų. Tiesa, tam, kad būtų atstatyta pirminė taip pažeisto medžio būklė, prireikia 50 metų. Iš jų tyčiojosi visi, kas netingėjo – visas miestas, berdamas ant jų druskas“, – aiškina A. Davenis.

„Vilniaus planas“ architektė Jurgita Stonkutė-Vyrukaitienė pastebi, jog esama itin jautriai reaguojančių į problematiškų liepų kirtimą. Anot jos, liepa yra ilgaamžis medis, kuriam botaniškai priskiriama keli šimtai metų gyvavimo, bet urbanistinėje erdvėje šie skaičiai apsiverčia aukštyn kojomis. Architektė tvirtina, jog liepos yra pažeistos miesto taršos, netaisyklingo genėjimo ir druskų, todėl reikia priimti ryžtingus sprendimus.

„Šį ketvirtadienį bus vykdoma akcija, kurios metu bus atsisveikinama su kertamomis liepomis – joms bus skaitomi eilėraščiai, degamos žvakutės. Savo energiją geriau jau skirtume medžių priežiūrai, organizuotume savanoriškos priežiūros brigadas ir rūpintumėmės aplink savo namus augančiais medžiais. Tie žmonės, kurie glostys kertamas liepas, yra vedini emocijos, o ne argumentų. Paskleista klaidinga informacija, jog aikštėje nebeliks pavėsio. Plynai tikrai niekas nieko nekirs“, – aiškina J. Stonkutė-Vyrukaitienė.

Bendras miškingumas teritorijoje padidės

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas pabrėžia, jog šioje teritorijoje formuojama valstybės reprezentacinė aikštė. „Per visą nepriklausomybės laikotarpį viskas čia buvo gadinama. Tarybiniais laikais aikštė buvo uždaroma kelioms savaitėms ir viskas atrodydavo kaip po kirpėjo. Atgavus nepriklausomybę, niekas nieko nedarė, medžiai augo netvarkomi ir tai padarė didelę žalą, nes dabar labai sunku atstatyti jų būklę. Jei jie būtų tvarkomi, nekiltų jokių problemų. Neperspektyvūs medžiai dabar yra naikinami“, – teigia A. Mituzas.

Iš kairės: Alvydas Mituzas, Jurgita Stonkutė-Vyrukaitienė, Jurga Šimeliūnė
Iš kairės: Alvydas Mituzas, Jurgita Stonkutė-Vyrukaitienė, Jurga Šimeliūnė
© DELFI / Karolina Pansevič

Nepaisant to, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas tikina, jog bendras miškingumas šioje teritorijoje padidės. „Kita vertus – ar mūsų tikslas yra čia suformuoti mišką? Vienintelė reprezentacinė aikštė ir vėl eina į mišką. Visuomenė dusina architektus, kad jie blogiečiai, nes kerta medžius, tačiau galime padaryti kitą ekskursiją į Vilniaus aplinkinius miškus ir pažiūrėti į dešimtis netvarkomų hektarų, kuriuose niekas neiškirsta“, – aiškina pašnekovas.

Jis įsitikinęs, jog šiandieninė aikštėje esančių liepų būklė yra nepriklausomybės laikotarpio apsileidimo pavyzdys. „Medynų sistema turi būti ilgalaikė ir stipri. Jei bandysime išsaugoti visas liepas, įbrisime į didelę bėdą. Tie, kurie trukdo, kaltais niekada nesijautė“, – tikina jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (51)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?

Panevėžietės šiltnamyje – pomidoras milžinas (14)

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenančios Virginijos Bakšienės namuose jai pačiai ir daugeliui neregėtas įvykis – pavasarį drauge su kitomis daržovėmis pasodintas pomidoras užaugo tikras gigantas.