Įtakingas medžiotojas: reikia medžioti daugiau vilkų ir kanopinių žvėrių, fazanų medžioklė - būtinybė

 (167)
Medžiotojo įvaizdis šiandien gan dviprasmis: patys medžiotojai save laiko miško sanitarais, tam tikra visuomenės dalis - gyvūnų žudikais. Kokia šiandienė medžioklės kultūra Lietuvoje ir ką reikėtų keisti, DELFI konferencijoje kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas.
Medžioklė
© Shutterstock nuotr.

Dėl didesnių mokesčių nesipriešinama

Naujasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika DELFI konferencijoje teigė, kad mokesčiai medžiotojams turėtų kilti. Ką apie tai mano patys medžiotojai? Medžiotojas E. Tijušas sako, kad medžiotojų bendruomenė tam nesipriešins, jei surinkti mokesčiai bus panaudoti skaidriai ir tikslingai. Tiesa, pasak jo, medžiotojų išleidžiamos sumos kur kas didesnės nei mokesčiai, sumokami valstybei.

„Šią žinią mes išklausėme. Medžiotojų bendruomenėje kilo šioks toks šurmulys. Po to bendravau su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, diskutavome ir nutarėme, kad jei eina kalba apie kažkokį mokesčių didinimą, jis turi būti pagrįstas. Tačiau abu sutikome su tuo, kad ir dabar mokami mokesčiai ne visada tikslingai panaudojami. Tai nėra maži pinigai“, – sako E. Tijušas.

Mano, kad medžiotojus prasčiau vertina didmiesčių gyventojai

Vis dėlto nemaža visuomenės dalis medžiotojus vertina neigiamai. DELFI klausia paties medžiotojo, kas tai lemia. E. Tijušas sako, kad tokios tendencijos pastebimos labiau didmiesčiuose. Tuo tarpu kaimuose ir mažesnėse bendruomenėse medžiotojai sutinkami esą kaip miško sanitarai ir žvėrių populiacijų reguliuotojai.

„Galima ieškoti priežasčių istorijoje, kada sovietiniais laikais medžiotojai neturėjo poreikio ieškoti kontakto su visuomene. Bet aš drįsčiau ginčytis su teiginiu, kad visuomenės požiūris į medžiotojus yra tik neigiamas. Žiniasklaidoje afišuojamos neigiamos istorijos, tačiau, pavyzdžiui, yra kaimo bendruomenių, kuriose medžiotojai nešiojami ant rankų. Bendruomenės gražios, aktyvios ir vos ne visa kultūra yra susijusi su medžiotojų būreliais. Bet apie tai niekas nežino ir tokie teigiami pavyzdžiai visuomenės nepasiekia“, – pasakoja medžiotojas.

E. Tijušas pasakoja, kad šiose bendruomenėse medžioklės laimikiu dalijamasi su gyventojais, kuriems labiausiai reikia finansinės pagalbos. Jo teigimu, maistas apdorojamas ir keliauja tiems, kam jo labiausiai reikia.

Siūlo lūšių populiaciją stebėti atidžiau

Visuomenę piktina kai kurių medžiotojų pasisakymai, kad reikia leisti sumedžioti kuo daugiau žvėrių, o gamtininkai kategoriškai nepritaria kai kurių medžiotojų įnoriams į medžiojamų gyvūnų sąrašą vėl įtraukti lūšis, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir buvo veistos už Europos Sąjungos pinigus.

Vis dėlto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas aiškina, kad reikia detaliai įvertinti lūšių populiaciją: prieš priimant bet kokius sprendimus, susijusius su medžiojamų gyvūnų skaičiaus didinimu, reikia atlikti išsamius mokslinius tyrimus ir nustatyti tikrąjį populiacijos dydį.

„Kadangi pats esu biologas, galiu pasakyti, kad situaciją reikia išnagrinėti iš visų pusių. Visi sprendimai, susiję su medžiojamų gyvūnų kiekiais ir rūšimis, turi būti priimti tik išnagrinėjus padėtį. Mane kartais ima pavydas, kad, pavyzdžiui, turtingesnės šalys turi daug stipresnes mokslininkų pajėgas, tiriančias populiacijas. Norėtųsi, kad ir pas mus gyvūnai būtų atidžiau stebimi“, – mano medžiotojas.

Be to, E. Tijušas mano, kad Lietuvoje didėja kanopinių gyvūnų populiacijos. Anot jo, turėtų būti priimti atitinkami sprendimai ir dėl jų medžioklės.

„Reikalingas balansas. Visi elniniai žvėrys minta žemės ūkio pasėliais, žiemą jie pereina prie sumedėjusių augalų mitybos: daro didelį poveikį miško augimui“, – mano medžiotojas.

Mano, kad vilkų skaičiavimas ydingas

Gamtininkų ir medžiotojų nuomonės išsiskiria ir dėl vilkų medžioklės. E. Tijušas siūlo pakeisti vilkų skaičiavimo sistemą ir padidinti leidžiamų medžioti vilkų skaičių. Tačiau gamtininkai priešinasi intensyvesnei šių plėšrūnų medžioklei.

Šį medžioklės sezoną, prasidėjusį nuo spalio 15 dienos, galima sumedžioti 60 vilkų, kai 2015 metais užfiksuoti 292 vilkai. E. Tijušas tvirtina, esą vilkų populiacija išaugusi ir dėl ydingos jų skaičiavimo sistemos iki galo esą nežinoma, kiek šių plėšrūnų laksto mūsų miškuose.

„Pagal dabartinę situaciją, leidžiamas sumedžioti vilkų skaičius, leidžia tai populiacijai augti. Prieaugis yra didesnis nei mes galime sumedžioti. Didėja ūkininkams daroma žala, todėl medžioklė gali būti kaip reguliavimo mechanizmas, kuris padėtų tą balansą atstatyti. Žinoma, idealu būtų, jei išvadas pateiktų mokslininkai, ne tam tikros interesų pusės“, – komentuoja pašnekovas.

Prieštarauja fazanų medžioklės uždraudimui

Lietuvoje vis garsiau skamba siūlymai uždrausti fazanų medžioklę. Taip teigiantys laikosi nuomonės, kad tai yra žiaurus medžioklės būdas, kai į mišką specialiai atvežami fazanai, o medžiotojai vėliau juos šaudo.

Tačiau E. Tijušas akcentuoja fazanų medžioklės būtinybę. Jis pabrėžia, kad fazanų medžioklei pritarta daugelyje turtingesnių Europos šalių, todėl nėra pagrindo šio ritualo atsisakyti ir Lietuvoje.

„Fazanas yra vienas iš gausiausiai medžiojamų paukščių. Kas žiūri filmus, kurtus, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tas žino, kad fazanai yra aukštuomenės medžiojami paukščiai. Jis laikomas delikatesine mėsa. Pas mus gamtoje jie neišsilaiko. Fazanai atvežami ir medžiojami su šunimis arba, kas ir sulaukia daugiausiai pasipiktinimo, yra mėtomi iš dėžių. Nematau čia nei labai didelio blogio, nei labai didelio gėrio. Tai tiesiog papildomas medžioklės laimikis, kuris yra įteisintas“, – nuomone dalijasi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?