Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus

 (46)
Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.
Gandrai Šalčininkų rajono laukuose
© P. Raudonikytės

Tuo tarpu praėjęs savaitgalis marcinkoniškiamas ir gausiems vasarotojams buvo įsimintinas ne tik dėl šeštadienį užklupusios sunkiai pakeliamo karščio bangos, tuomet pavėsyje termometrų parodymai stabtelėjo ties 36 laipsnių riba. Sekmadienį prieš pietus Marcinkonis užplūdo iškeliaujantys baltieji gandrai. Pulkais jie lėkė į kaimą, aptūpė aukštesnius pastatus, medžius, elektros stulpus.

Sausaviršūnių medžių šakos lūžinėjo nuo sutūpusių paukščių svorio. Daugiau kaip 200 paukščių būrys nusileido nušienautoje pievoje miško pakraštyje. Ten pailsėję keletą valandų, jie pro Margionis lėtai nuplasnojo tolyn. Tačiau Marcinkonyse dar liko ne mažesnis paukščių pulkas. Gandrai skraidė tarp trobų ir rinkosi geresnę vietą poilsiui. Temstant tapo aišku, kad jie čia ir nakvos. Ryte visi paukščiai pakilo vienu metu ir balta skraiste, nenutrūkstamu srautu patraukė į pietus. Deja, iškeliavo nevisi paukščiai – kai kurie iš jų pakirsti elektros išlydžių nukrito ant žemės ar liko kaboti ant elektros perdavimo linijų atramų. Šie faktai dar kartą parodo kokie pavojai tiko baltųjų gandrų prieš pakylant skrydžiui į žiemojimo vietas Afrikoje piečiau pusiaujo. Lietuvos ornitologų draugija ir AB „Litgrid“, įgyvendindama ES aplinkosauginės „LIFE+“ Programos projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (Nr. LIFE13 BIO/LT/001303), siekia sumažinti jų žūtį aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinkluose. Tačiau, akivaizdu, jog elektros skirstomųjų tinklų linijos šiam nacionaliniam lietuvių paukščiui kelia dar didesnę grėsmę.

Todėl būtina pagalvoti apie priemones, kurios apsaugotų gandrus nuo žūties dėl trumpo sujungimo tankiai atvirą kraštovaizdį apraizgysiuose žemos įtampos elektros tinkluose.

Marcinkonyse į žiemavietes iškeliaujantys baltieji gandrai gan dažnai apsistoja trumpam poilsiui, tačiau per keletą dešimtmečių nei karto neteko matyti jų čia nakvojančių. Šiais metais baltieji gandrai į žiemojimo vietas patraukė anksti, nes, remiantis 39 metų stebėjimais, iškeliaujantys paukščiai čia pasirodo vidutiniškai rugpjūčio 23 d. Tiesa, kartą jie iškeliavo dar anksčiau – rugpjūčio 11 d. Vėliausiai gandrų pulkai stebėti rugsėjo 1 d.

Taigi, panašu, jog šiais metais gandrai nelauks rugpjūčio 25 d. lietuvių liaudyje minimos tradicinės Gandrų išskridimo dienos, nuo seno dar „Blovieščiais“ vadinamos Ar tik artėjanti karščio banga nepastūmės šalyje likusių baltųjų gandrų pulkų pakilti tolimam skrydžiui į žiemavietes?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?