Dviračių trasos, kurias šiemet privalote išbandyti

 (10)
Šiemet pasaulis mini 200 metų nuo to laiko, kai vokiečių baronas Karlas von Drais sukūrė velocipedą mediniais ratais, tačiau be pedalų – juo važiuoti buvo galima kojomis stumiantis nuo žemės. Artėjantį turistinį sezoną Turizmo departamentas siūlo pasitikti ant dviračių ir dalinasi Turizmo informacijos centrų informacija apie patraukliausias galimybes keliauti dviračiu visoje šalyje.
Dviračių takas
© Mindaugas Milinis

Dviračiu aplink kurortą. Balandžio 29 d. vyks tradicija tapęs Birštono turizmo informacijos centro renginys – „Dviračių žygis aplink Birštoną 2017“. Renginys, sulaukia vis didesnio dviračių mėgėjų, entuziastų susidomėjimo – pernai jame dalyvavo daugiau nei 400 dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Šiemet organizatoriai siūlys dviračių entuziastams du maršrutus: pirmoji – trumpesnioji trasa - tėveliams su mažamečiais žygeiviais, pirmą kartą prieš sezoną pradedantiems minti dviračius, ir ilgesnis maršrutas – mėgstantiems nestoviniuoti, ir kuo daugiau ir intensyviau minti.

Maršrutus dviračių takais po miesto centrą, aplankant įspūdingiausias turistines vietas, yra parengęs ir Kėdainių turizmo ir verslo centras. Vienas siūlomas takas (maršrutas - 13,5 km ilgio) driekiasi nuo Autobusų stoties iki Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno, kitas – nuo Geležinkelio stoties iki Mikalojaus Daukšos ąžuolo, pro Babėnų mišką, buvusios dvaro sodybos parką (7 km ilgio).

Dzūkijos sostinėje – aukščiausias dviračių tiltas. Prasilėkti dviračiu galima ir beveik 40 metrų aukštyje. Alytuje pernai baigta Baltojo rožės tilto, kuriuo driekiasi pėsčiųjų ir dviračių takas, statybos. Tilto ilgis - 240,5 m, aukštis - 38,1 m. Tai - aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą. Buvusio senojo XIX a. geležinkelio tilto vietoje atstatytas naujasis tiltas jungia Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo tilto atsiveria Alytaus panorama, o tiltas jau tapo viena lankomiausių miesto vietų.

Kitas išskirtinis pažintinis istorinis maršrutas dviračiais vadinamas „Olita-Orany“ iš Alytaus į Varėną driekiasi buvusio XIX a. geležinkelio sankasa Alytus – Poteronys – Pavartėnai – Bukaučiškės – Artilerija - Varėna. Maršrutas rekomenduojamas besidomintiems istorija ir aktyvaus turizmo mėgėjams. Maršruto ilgis – apie 60 km. Jis įdomus tuo, kad leidžia pasijusti senojo geležinkelio Sankt-Peterburgas – Varšuva pirmos klasės vagono keleiviais, pasidairyti pro jo langą į gražų peizažą, pamatyti keliolika buvusio geležinkelio statinių, galbūt net palandžioti išlikusiais tuneliais.

Aplink ežerą iki pelkės velniūkščio. Kitame Lietuvos regione, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone, šalia Platelių ežero įrengtas Šeirės takas (4,1 km ilgio) taip pat pritaikyta dviratininkams. Keliaujant šiuo taku galima apžiūrėti ir Gaudupio pelkę, ir susitikti ir su Piktežeryje tupinčiu mediniu velniuku. Beje, pasakojama, čia vaidenasi Piktežeryje kadaise nuskendusių kryžiuočių vėlės.

Pasirinkus visą 24 km ilgio žiedinį dviračių maršrutą galima aplankyti ir Platelius bei čia esančius lankomiausius objektus bei vietas, Šaltojo karo ekspoziciją, pravažiuoti pro Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.

Po Lietuvos Šveicariją-mažuoju ir didžiuoju Gražutės žiedu. Viena vaizdingiausių dviračių trasų Lietuvoje – Gražutės regioninio parko didysis (45 km ilgio) ir mažasis (37 km ilgio) dviračių trasos žiedas (Zarasų raj.). Gražutės didysis ir mažasis dviračių takai Valstybinio turizmo departamento paskelbti kaip ,,Sėkmingiausias 2008 metų turizmo projektas“. Pernai atnaujintas Mažasis Gražutės dviračių takas leidžia pasigrožėti Gražutės giria, piliakalniais ar stabtelti ekologiniame bitininkystės ūkyje. Dviračių trasose įrengtos 3 atokvėpio aikštelės (jos skirtos trumpalaikiam poilsiui be nakvynės ir laužaviečių), 2 poilsiavietės (čia galima kurti laužus įrengtose laužavietėse) bei 3 stovyklavietės (jose galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, kūrenti laužus įrengtose laužavietėse).

Vytauto Didžiojo kelias. Nusigabenus dviračius automobiliu, autobusu arba traukiniu į Trakus, čia nuo centro galima minti keliomis kryptimis: Varnikų (10 km), Užutrakio (18 km ilgio) arba Senųjų Trakų (14 km ilgio). Pastarasis takas vadinamas Vytauto Didžiojo keliu, nes veda į Vytauto gimtinę, o 2000 m., minint šio kunigaikščio 570-ąsias mirties metines, šalia tako buvo pastatytos 9 medinės skulptūros, įamžinančios svarbiausius Vytauto gyvenimo etapus.

Nemuno pakrante. 4 teminius maršrutus dviračių takais yra parengęs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Pavyzdžiui, pasirinkus maršrutą „Kur aukšti Nemuno šlaitai įsirėžę“ 7 km galima minti dviračių taku Nemuno pakrante, maršruto „Karšuvos giria“ takas dviračiams vingiuoja miško keliukais.

Didžiausia Neries kilpa. Neries regioninio parko direkcija kviečia keliauti dviračiu kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Ši 23 km ilgio trasa vingiuoja miško keliukais palei didžiausią Neries Velniakampio kilpą. Trasoje gausu įvairiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų: Neryje stūkso „Užkeiktų vestuvių” akmenys, o jos pakrantėje – paslaptinga konglomerato uola. Prie Kragžlių pilkapyno auga pušis „Raganos šluota“, o už kelių kilometrų - „Raganų ratas“.

Prie Ausiutiškių ar Panerių galima pasigrožėti įspūdingomis panoramomis – jos atsiveria iš apžvalgos bokštelių. O ištroškusius atsigaivins skaidrus Pinyklos mitologinio šaltinio vanduo. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis. Norint pailsėti, galima stabtelti vienoje iš 6 nuolat prižiūrimų poilsiaviečių ar erdvioje Bražuolės stovyklavietėje. Čia galime apsistoti ir nakvynei. Patogiausia į šią trasą atvykti ir dviratį atsigabenti traukiniu (išlipti Lazdėnų gel. stot., vyksta traukiniai iš Vilniaus ir Kauno).

Pas kormoranus. Daugelis tiek vietos, tiek užsienio turistų yra pamėgę ir ne kartą išbandę Pajūrio dviračių trasą, tačiau tik pernai Kuršių nerijos nacionaliniame parke atidarytas naujas 2 km ilgio Juodkrantės pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Juo mindami dviračius žmonės gali pasiekti Avinkalnio kyšulį, nuo kurio atsiveria gražūs kraštovaizdžiai, privažiuoti Juodkrantės kormoranų perimvietę (beje, kaip tik balandį – pats perėjimo įkarštis), kitas lankytinas vietas.

Daugiau informacijos apie dviračių takus ir maršrutus – Turizmo informacijos centruose, jų interneto svetainėse, Lietuvos turizmo tinklalapyje Lithuania.travel.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (51)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?

Panevėžietės šiltnamyje – pomidoras milžinas (14)

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenančios Virginijos Bakšienės namuose jai pačiai ir daugeliui neregėtas įvykis – pavasarį drauge su kitomis daržovėmis pasodintas pomidoras užaugo tikras gigantas.