Drąsiai skelbia pavasarį: jau teka sula, savaitgalį galime eiti ieškoti žibučių

 (34)
Gamta siunčia artėjančio pavasario signalus ir jau šį savaitgalį sulauksime reikšmingo žiemos pabaigos ženklo – sumėlynuos pirmosios žibutės, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kartu su juo bandome pastebėti ir daugiau pavasario ženklų, kurių šiuo metu išties netrūksta.
Pavasaris
© DELFI montažas

Tikrasis pavasario pranašas – klevų sula, kurios paragauti teks paskubėti

Vasaris jau baigiasi ir kovo pradžioje galime tikėtis didesnio atšilimo, tačiau gamtininkas pabrėžia, jog ne tik temperatūros šoktelėjimas reiškia pavasario pradžią. „Ankstyvasis pavasaris dažnai mus apgauna. Laukiame didelio atšilimo, bet ir be jo pasirodo pirmieji pavasario ženklai – pražysta augalai, sprogsta pumpurai, būna aktyvūs pirmieji vabzdžiai, paukščiai pradeda sukti lizdus, o žvėrys atsiveda jauniklių. Tai ir yra pati pavasario pradžia“, – teigia S. Paltanavičius.

Nors daugelis mūsų pavasario pradžią paskelbiame tik tuomet, kai išvystame pirmuosius žibučių žiedus, gamtininkas tikrąja pradžia laiko kitą reikšmingą įvykį. „Pirmasis pavasario ženklas yra sulos tekėjimas iš medžių. Klevų sula jau kurį laiką teka, o beržų sulos bus maždaug po 10 dienų – viskas priklausys nuo to, ar labai šildys saulė. Jei saulė švies, beržai taip pat pradės tekinti sulą“, – teigia S. Paltanavičius.

Norinčius paragauti klevų sulos S. Paltanavičius ragina paskubėti – neilgai trukus jos gali nebelikti. „Praktiškai tuo metu, kai pradeda tekėti beržų sula, klevų tuoj pat pasibaigia. Jei ilgesnis pavasaris, beržų sulą galima gerti nors ir iki balandžio vidurio. Jei po labai stiprios žiemos labai įšąla žemė ir pats medis, sula teka labai ilgai. Šiemet klevų sula ilgiausiai tekės iki kovo 10 dienos, geriausiu atveju iki kovo vidurio“, – tikina gamtininkas.

S. Paltanavičius pastebi, jog klevų sula visuomet būna labiau laukiama. „Klevo suloje yra iki 4 procentų cukrų, o beržo suloje – maždaug pusė procento cukrų. Klevo sula saldesnė, o beržo mielesnė gaivumu“, – lygina jis.

Žibutės
Žibutės
© DELFI / Karolina Pansevič

Klevų tekinamos sulos galima paragauti anksčiau dėl to, nes šio medžio tamsi žievė ir dėl to jį greičiau įšildo saulė. „Nepamirškime, kad daug kas gamtoje mėgaujasi sula. Voverės aštriais dantimis pragraužia beržo ar klevo žievėje duobutes, iš kurių laižo tekančią sulą. Tas pats genys prakerta medyje skylę, į kurią įkišęs snapą geria“, – vardina S. Paltanavičius.

Pirmieji žibučių žiedai nudžiugins jau šį savaitgalį

Antras svarbus pavasario pranašas – pirmieji žiedai. Socialiniuose tinkluose kai kurie žmonės jau dalinasi nuotraukomis, kuriose įamžintos pirmosios šio pavasario snieguolės. Neilgai trukus jas galės pamatyti kiekvienas.

„Snieguolė auga užuovėjoje. Nors kol kas neregime daug saulės, šis augalas pražysta ten, kur saulėta. Jau tuoj ji išskleis savo baltus varpelius. Taip pat ilgėja lazdynų žirginiai. Jei kovo pradžioje pasirodys saulė, daug kur, o ypač vakarų Lietuvoje, Suvalkijoje, kur pavasaris ateina anksčiausiai, pradės žydėti ir lazdynai“, – pastebi pašnekovas.

Vis dėlto visų laukiamiausias pavasario augalas – žibutė. Gamtininko teigimu, pamatyti pirmuosius jos žiedus galėsime visai netrukus.

Žibutės
Žibutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Žibučių galima rasti ten, kur šlaitai yra atsisukę į pietus ir pietvakarius, prieš saulę, kur daugiausiai šilumos. Pirmosios žibutės pasirodys jau labai greitai, o šlaitai pradės mėlynuoti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje“, – teigia S. Paltanavičius.

Taigi – kada galėsime pamatyti pirmąsias žibutes? „Jų galima surasti jau dabar, šį savaitgalį. Žibuoklės yra visus metus žaliuojantis augalas, jų triskiaučiai lapeliai labai dideli ir žiedai dar nebus virš jų iškilę. Žiedai bus vos per 3-4 centimetrus nuo žemės. Reikėtų tiesiog pagalvoti, ar mums juos skinti, ar tik nusifotografuoti ir pasižiūrėti. Jei nuspręsite skinti, tai tik vieną, kitą žiedelį pasidžiaugti. Namuose jų gyvenimas neilgas, pora dienų ir nubiro lapeliai. Pasižiūrėti į nuotrauką tuomet gali būti daug gražiau“, – pataria pašnekovas.

Ankstyvas žemės atgimimas: pastebime ir pirmuosius grįžusius paukščius

Pavasario pradžią skelbia ir grįžtantys paukščiai. Vasario 24 – vieversio diena, nors dar iki šios dienos Suvalkijoje buvo galima pastebėti skraidančius šiuos paukščius. Gamtininkas taip pat vardina ir kitus į Lietuvą atskridusius paukščius – tai gervės, pilkosios žąsys, pempės, karveliai, varnėnai, didieji baubliai, jūriniai ereliai, didieji apuokai, krankliai. Galima pastebėti ir jų sukamus lizdus, kuriuose netrukus bus perimi paukšteliai.

Vieversys
Vieversys
© Corbis

Iš įvairių Lietuvos vietų jau gauname žinių apie pasirodančius šerniukus, pilkųjų kiškių jauniklius. Dar keletas laipsnių šilumos, dar pašvies saulė, ir matysime ore skraidančius uodelius, šliaužios įvairių drugių vikšrai, išlįs sušilusios musės, suplazdės drugeliai“, – vardina S. Paltanavičius.

Gamtininkas pastebi, jog pernai pavasaris atėjo anksčiau nei šiemet, jį buvo galima pajusti jau žiemos pabaigoje. „Šiemet pavasaris šiek tiek užsilaikė, bet lyginant su lietuviškų žiemų ciklais, šiaip ar taip pavasariai dabar visada yra labai ankstyvi. Anksčiau Lietuvoje tradiciškai pavasaris būdavo apie kovo vidurį, kada pradėdavo tirpti sniegas, grįžti paukščiai. Dabar viskas įvyksta visu mėnesiu anksčiau. Ankstyvas pavasaris – ne tik šių metų, bet paskutinio šimtmečio ženklas“, – aiškina jis.

Žiemą pakeičiančio pavasario ilgai laukėme ne tik mes, bet ir visi gyvūnai. Pagaliau galime pasidžiaugti pirmaisiais jo ženklais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?