Didmiesčių gyventojams nemaloni žinia: fiksuojamas oro užterštumas

 (16)
Aplinkos apsaugos agentūra fiksuoja oro užterštumo Vilniuje padidėjimą. Specialistų teigimu, tarša padidėjo, nes šylant orams kelios dienos buvo be vėjo.
Transporto tarša
© DELFI / Andrius Ufartas

Oro tarša padidėjo Vilniuje ir Kaune

Kovo 14 d. vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, prie intensyvaus eismo gatvių veikiančiose Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Petrašiūnų OKT stotyse vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos galėjo turėti transporto ir pakeltoji tarša bei iš energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių išmetami teršalai.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo 15-16 d. vietomis numatomi trumpi krituliai, pūs vidutinio stiprumo, gūsingas vakarų krypčių vėjas. Vyraus palankios sąlygos teršalams sklaidytis, tikėtina, kad jų koncentracijos aplinkos ore turėtų sumažėti.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė DELFI aiškina, kad oro kokybė vertinama atsižvelgiant į kelių pastarųjų dienų kietųjų dalelių koncentracijos svyravimus aplinkoje. Nustatyta, kad ir antradienį, ir trečiadienį kietųjų dalelių koncentracija ore viršija normas. Tiesa, daugiausiai taršos fiksuojama Vilniaus Žirmūnų mikrorajone.

Z. Šilienė vardija veiksnius, kurie turi įtakos oro taršos padidėjimui.

„Nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimui daugiausiai įtakos gali turėti transporto keliama tarša ir pakeltoji tarša. Be to, miestuose vis dar jaučiama šildymo įtaka, nes šildymas dar nenutrauktas ir todėl yra nepalankios teršalų išsiskaidymo sąlygos. Kelios gražios, sausos ir ne vėjuotos dienos nesudarė sąlygų įprastai išsiskiriantiems teršalams išsisklaidyti. Kitaip tariant, teršalai susikaupė. Padidėjimas pastebimas Vilniuje ir Kaune“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Galimi sveikatos sutrikimai

Specialistė įspėja, kad dėl padidėjusios oro taršos, gyventojai gali jausti gerklės ar akių perštėjimą, kosėti.

Kietosios dalelės - ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų - rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?