Sena ir jau palaidota procedūra atgimsta: ką apie ją mano gydytojai

 (105)
Nemaža dalis žmonių mena laikus, kai bronchito ar plaučių uždegimo gydymui buvo naudojamos taurės. Dabar vieniems jos kelia baimę, o kiti ryžtasi išbandyti jų poveikį. DELFI domisi, ką apie jas mano profesionalūs gydytojai.
Medicininės taurės
© Vida Press

Šiuolaikiniams medicinos studentams vakuuminės taurės – tabu

„MediCA klinikos“ gydytoja Daiva Žvinakienė prisimena, jog dar jai studijuojant buvo pasakyta, kad tokio gydymo būdo kaip medicininių taurių naudojimas negali būti, todėl savo praktikoje niekada to netaikė. „Medicininės taurės neturi jokio poveikio. Jos atpalaiduoja tik paviršinio odos sluoksnio smulkiuosius kapiliarus, o giliųjų audinių, juolab bronchų ir plaučių, tikrai nepasiekia“, – aiškina specialistė.

Gydytoja yra įsitikinusi, jog jei, pavyzdžiui, virusiniu bronchitu sergantis žmogus taikydamas medicininių taurių metodą ir pasveiks, tai tiesiog įvyks savaime, o ne dėl vakuuminių taurių. D. Žvinakienė prisipažįsta, jog realybėje su šiuo senu gydymo būdu jai neteko susidurti – ne tik praktikoje, bet ir šeimoje: gydytojos tėvai tokio būdo niekada nenaudojo ir netaikė jai pačiai.

Kita vertus, mažai tikėtina, kad toks gydymo būdas gali pakenkti sveikatai. „Jei medicininės taurės kaip nors ir pakenks, tai nebent užsidegs užuolaidos nesaugiai elgiantis. Tai gali būti pavojinga nebent aplinkos saugumo atžvilgiu, o žalos sveikatai didelės nepadarys, nebent labai stipriai pritrauktų odą ir ant jos atsirastų didelės hematomos“, – tikina D. Žvinakienė.

Kosulys
Kosulys
© Shutterstock nuotr.

Anot gydytojos, anksčiau naudotas medicinines taures pakeitė gerokai veiksmingesnės šiuolaikinės priemonės, kurios kiekvienam pacientui pritaikomos individualiai pagal jo būklę. „Kartais kosulį reikia slopinti, lengvinti, o kartais ir skatinti, todėl taikomos skirtingos priemonės. Šiais laikais naudojamos gydymo priemonės – medikamentai, arbatos, vibracinis krūtinės ląstos masažas, esant būtinybei vartojami ir antibiotikai“, – vardina gydytoja.

Vis dėlto, galvojantiems apie gydymąsi vakuuminėmis taurėmis D. Žvinakienė nerekomenduoja to daryti. „Nematau tam absoliučiai jokios prasmės. Mūsų pacientai to nepraktikuoja ir kadangi mes tokio gydymo metodo net nesiūlome, gydomės kitais būdais. Juk kartais tereikia išgerti šiltos arbatos ir išsipūsti nosį“, – aiškina pašnekovė.

Dėl skausmo ir nudegimų procedūrai tekdavo sukaupti visą drąsą

Lietuvos sporto medicinos centro gydytoja Gytė Kuzminienė, priešingai nei D. Žvinakienė, palaiko gydymąsi vakuuminėmis taurėmis ir netgi kalba apie jų atgimimą, ypač tarp sportininkų, nes jos atpalaiduoja raumenis ir gerina kraujotaką. Gydytoja dar nuo vaikystės prisimena, jog karštos taurės buvo statomos sergantiems bronchitu ar plaučių uždegimu. „Taures statydavo ant nugaros, krūtininės dalyje ties plaučiais. Po tokios procedūros pagerėdavo kraujotaka, palengvėdavo atsikosėjimas, pagreitėdavo gijimo procesas“, – tikina pešnekovė.

Plaukimas
Plaukimas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Į taurę patekdavusi liepsna per keletą sekundžių išdegina orą joje, o uždėjus ją ant kūno susidaro vakuuminis efektas. Įkaitusio stiklo prisilietimas prie odos būdavo nemalonus, o kartais ir nudegindavo odą, todėl gydytoja prisimena, jog medicininės taurės vaikams keldavo didelę baimę. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji turėdavo sukaupti visą drąsą, kad galėtų išdrįsti gydytis tokiu būdu, o paliekamus nudegimus malšindavo kamparo aliejaus kompresais.

G. Kuzminienė atsimena, jog viena pirmųjų šalyje dar prieš 1980 m. vakuumines taures pradėjo aktyviai taikyti viena neurologė iš tuometinio Lietuvos sporto medicinos dispanserio. „Taures gaudavo iš Pietų Korėjos. Dirbome tame pačiame kabinete ir ne tik viską matydavau, bet ir galėdavau pati pabandyti. Ištraukus vakuumą, taurė priglusdavo prie odos ir laikydavosi, neatšokdavo, ją reikėdavo nuimti po maždaug 30 minučių“, – aiškina gydytoja.

Skirtingoms pažeidimo vietoms buvo taikomos skirtingo dydžio taurės – sėdmenims, šlaunims ir nugarai dažnai buvo skiriamos didesnio diametro taurės, o mažesniems odos plotams atitinkamai buvo skiriamos mažesnės.

Didysis vakuuminių taurių atgimimas sporto medicinoje

Vėliau kalbos apie vakuuminių taurių naudojimą medicinoje nutilo ir po 1980-ųjų gydytojai to neteko nei matyti, nei girdėti. Ši ramybė truko apie 20 metų, nes taurių naudojimo praktiką išstūmė naujos, efektyvesnės gydymosi priemonės. „Prieš 15 metų vėl grįžome prie vakuuminių taurių. Dabar jų viduryje yra nedidelis magnetas – ištraukus iš taurės orą, gaunamas ne tik vakuuminis efektas, bet ir magnetinis. Dėl vakuumo spaudimo ir magnetinio lauko pagerėja kraujotaka, mityba, greitėja gijimas, o pati procedūra nebėra tokia nemaloni, kaip anksčiau“, – teigia G. Kuzminienė.

Medicininės taurės
Medicininės taurės
© Vida Press

Gydytoja pabrėžia, jog nereikia skubėti taurių naudoti iškart pajutus skausmą, nes tai jį tik padidins. „Jei šiandien susimušėte, atėjote pas mane ir aš jums uždėjau taures, tai jas tiesiog nusiplėšite, nes jums ir taip skauda. Atėję po trijų dienų taures priimsite visiškai kitaip: jos duos didžiulį efektą ir pagreitins gijimo laiką“, – tikina pašnekovė.

G. Kuzminienės teigimu, šiuo metu toks gydymo būdas yra populiarus, ypač Pekine. Vakuuminių taurių procedūra šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai mėgstama sportininkų. „Kai dirbdavau su gimnastais, pro atviresnius mergaičių kostiumėlius net matydavosi paliktos taurių žymės. Mano sportininkės sakydavo, kad joms visiškai nusispjaut į tai, nes joms taurės labai patinka. Ne tik sportininkai, bet ir ligoniai naudoja taures kaip vieną iš fizikinių faktorių – jis toks pat veiksmingas kaip ir interferencinių srovių, mikrobangų ar magnetinio lauko terapija“, – aiškina ji.

Kartu su gydytoju Daliumi Barkausku per 2016 m. Olimpines žaidynes apsilankiusi Rio de Žaneire, G. Kuzminienė pastebėjo, jog kone visiems plaukikams nuolat statomos taurės pečių juostoje ir teigiama, jog tai yra labai efektyvu. „Man net juokinga buvo matyti, kad vienos krepšininkės visa pečių juosta buvo nusėta taurių žymių. Buvo aiškiai matomos mėlynės, kraujosruvos, nuo taurių likę apskritimai. Pas mus taip pat dėl tokios procedūros kreipiasi sergantys vėžinėmis ligomis, osteochandroze, turintys sumušimų – tai yra efektyvi reabilitacinio gydymo dalis“, – neabejoja gydytoja.

Sportininkų mėlynės
Sportininkų mėlynės
© DELFI koliažas

Vakuuminių taurių teigiamas poveikis dar neįrodytas moksliškai

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Tarybos narys ir Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius pabrėžia, jog taurių statymo teigiamas poveikis kol kas nėra įrodytas moksliškai, todėl į šį gydymo būdą galima žiūrėti tik kaip į alternatyvą.

„Mūsų dienomis, sparčiai plėtojant medicinos mokslus, galima pasakyti, kad požiūris į taurių statymą ant žmogaus kūno yra tik mėgėjiškas. Kiek man žinoma, šia tema mokslinių tyrimų nėra atlikta ir neatliekama. Nėra įrodyta, kad nuo taurių būtų geriau, bet ir nėra įrodyta, kad statant taures žmogui būtų pasidarę blogiau“, – teigia profesorius.

Gydytojo teigimu, statant taures galimas dvigubas poveikis: tai kraujo mikrocirkuliacijos skatinimas ir autohemoterapija arba hematomos (mėlynės). „Taurių statymas buvo populiarus prieš 40-50 metų. Šiuo būdu buvo gydomas plaučių uždegimas ir stiprus kosulys, taip pat ši procedūra buvo taikoma esant aukštai kūno temperatūrai“, – pabrėžia jis.

Anot pašnekovo, šiuolaikinė medicina jau žino daug efektyvesnių būdų, kaip gydyti šiuos ir kitus susirgimus. „Taurių statymas, kokį mes dar pamename, mūsų dienomis gali būti taikomas kaip masažas. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moterys lanko vakuuminio masažo seansus, taip bando „gintis“ nuo celiulito“, – aiškina L. Valius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.