Antausis investicijoms: išdavusi visus statybos leidimus, valstybė ėmė ir persigalvojo

 (75)
Vilniuje, Žvėryne, statybas pradėjusiai bendrovei „Via sportas“ šis laikotarpis yra nuostolingas ir įtemptas. 2016 m. pabaigoje gautas leidimas statyboms gali būti panaikintas, nors statybos darbai jau pradėti. Įmonė teigia dėl to patirianti didelius nuostolius ir nepažeidusi jokių įstatymų, tačiau tyrimus pradėjusios valstybinės institucijos tvirtina priešingai.
Statybos Birutės gatvėje 40
© DELFI / Domantas Pipas

Nesutarimai dėl pastato aukščio

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipiasi į teismą dėl statybos leidimų, išduotų Vilniuje, Birutės g. 40, panaikinimo. Tuo nepatenkinti statybų vykdytojai teigia, kad tokiu būdu nukentės jų investicijos.

Vienas iš pagrindinių nesutarimo objektų su VTPSI yra suprojektuoto statinio aukštingumo neatitikimas detaliajam planui.

UAB „Via sportas“ komunikacijos vadovas Nerijus Pudžiuvelis DELFI teigė, kad bėdos kilo dėl to, kaip Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skaičiuoja pastato aukštingumą. Jis sako, kad dabar VTPSI pastato aukštingumą skaičiuoja visiškai pagal kitus teisės aktus nei tuos, kuriais buvo remiamasi tvirtinant detalųjį planą.

N. Pudžiuvelis mano, kad kebli situacija susiklostė, kadangi VTPSI pateikiami skaičiavimai dėl pastato Birutės g. 40 aukštingumo prieštarauja anksčiau pateiktiems oficialiai skelbiamiems VTPSI išaiškinimams.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo statybai sklypo dalyje, priklausančioje fiziniam asmeniui pagal nustatytą ir patvirtintą naudojimosi tvarką. 2016 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas daugiabučio gyvenamojo namo statybai UAB „Via sportas“ priklausančioje sklypo dalyje.

Šiuo metu 0,34 ha žemės sklypo priklauso minėtai bendrovei, o likusioji sklypo dalis, 0,1 ha, priklauso Ligitai Feiferienei ir Artūrui Feiferui, kurie sklype vykdo vienbučio gyvenamojo namo statybą.

Dėl galimo leidimus išdavusių institucijų piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Žvėryno bendruomenė piktinasi naujomis statybomis

Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė tvirtina, jog bendruomenė pateikė skundą dėl statybų Birutės g. 40. Bendruomenė turi visai kitą požiūrį į prasidėjusias statybas nei jų vystytojas. Jos teigimu, statyboms priešintasi norint išsaugoti generalgubernatoriaus rezidencijos teritoriją nuo sunaikinimo. „Kai Vilniaus miestas pigiai pardavė buvusį pastatą su dideliu žemės sklypu, be jokios abejonės, verslininkai jį pirko tam, kad užstatytų savaip. Anksčiau ten buvo ir rezidencija, ir cerkvutė, o dabar jau viskas sunaikinta“, – teigia pašnekovė.

Žvėryno bendruomenės pirmininkė piktinasi, kad dar prieš 10 metų nusipirktas sklypas visą šį laiką buvo neprižiūrėtas, bendruomenės nariai siuntė Kultūros ministerijai raštus, raginančius atkreipti dėmesį į tai, jog sklypo savininkai neprižiūri kultūros vertybės.

„Po to, kai viską sudegino, savininkai sugalvojo, kad galima rezidenciją atstatyti, nes visi kultūros vertybei būdingi skaičiavimai vis dar buvo išlikę. Tai mums buvo staigmena prieš pat Naujus metus – pastatą perkėlė į kitą vietą, dalį sklypo pardavė. Kokia čia rezidencija, koks čia kultūros paveldas? Dabar jau viskas sunaikinta“, – aiškina ji.

Tokį elgesį D. Jokubėnienė vadina barbariškumu. „Čia nebuvo tiesiog namas – čia buvo paveldo rezidencija. Tai gryna apgavystė ir pelno troškimas. Mes esame už kultūros paveldo išsaugojimą – tegul nubaudžia tuos, kurie jį sunaikino. Žadamas atstatymas visai kitoje vietoje, medžiai išpjauti, malūnas sunaikintas“, – piktinasi D. Jokubėnienė.

Statybų vykdytojai su kritika nesutinka

Projekto vystytojai teigia, kad Vilniuje, Birutės g. 40, esančiame sklype anksčiau stovėjo avarinės būklės pastatas, kurio vietoje anksčiau galėjo būti generalgubernatoriaus rezidencija. „Specialistai nustatė, kad privatizuotas pastatas tiksliai neatitiko nė vieno iš XIX a. buvusios kunigaikščio Vitgenšteino rezidencijos pastatų komplekso stilistikos, o po Antrojo pasaulinio karo pastate įkurta psichoneurologinė ligoninė, kurios egzistavimo laikotarpiu pastatas buvo visiškai apleistas“, - aiškina N. Pudžiuvelis.

Be to, jis tikina, kad 2012 m. priimta išvada, kad dėl pastato avarinės būklės galimas tik pastato perstatymas, panaudojant dalį išlikusių konstrukcijų, o Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD) išdavė tvarkybos leidimą demontuoti avarinės būklės pastatą.

N. Pudžiuvelis sako, jog bendrovė tuo metu geranoriškai sutiko atkurti pastato architektūros elementus. Anot jo, dar 2015 m. su KPD suderintuose projektiniuose pasiūlymuose, taip pat 2016 m. su KPD suderintoje projektinėje dokumentacijoje numatoma, kad, siekiant atviresnės pastato ekspozicijos ir pastato dominavimo sklypo antraplanio užstatymo atžvilgiu, jis turi būti statomas arčiau Birutės gatvės, taip nežymiai pakeičiant jo vietą sklype.

Pašnekovo teigimu, 2016 m. KPD direktorės įsakymu sudaryta statybas tirianti laikinoji komisija išreiškė kritišką nuomonę ir nepalankiai įvertino atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atliktus tyrimus. Nepaisant to, už projektų tikrinimą ir derinimą atsakingi KPD atstovai komisijos išvadų nelaikė reikšmingomis ir 2016 m. gruodžio 12 d. išdavė tvarkybos leidimą, o gruodžio 23 d. pritarė bendrovės užsakymu parengtam techniniam projektui, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

„Visų šių išduotų ir suderintų dokumentų pagrindu yra vykdomi statybos darbai. 2017 m. pradžioje po Žvėryno bendruomenės pateikto skundo sudaryta antroji laikinoji komisija klausimams dėl statybų tirti. Ji iš esmės pakartojo 2016 m. sudarytos laikinosios komisijos išvadas, po kurių viešojoje erdvėje pradėjo sklisti tikrovės neatitinkanti informacija apie projektą – neva „statybos pakibo ant plauko“, – aiškina N. Pudžiuvelis.

Butas Birutės g. 40
Butas Birutės g. 40
© Įmonės archyvas

Jo teigimu, bendrovės atstovai nebuvo kviečiami į laikinųjų komisijų posėdžius, negavo šių komisijų išvadų ar paaiškinimų (nors teikė prašymus), o su informacija susipažino tik iš žiniasklaidos priemonių. N. Pudžiuvelis mano, kad to priežastis - įtarimų kelianti laikinųjų komisijų sudėtis ir kompetencijos trūkumas. Bendrovės atstovo teigimu, nei vienas iš 2016 m. sudarytos pirmosios komisijos narių nebuvo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas, o iš penkių antrosios komisijos narių - vos vienas turi nekilnojamojo kultūros paveldo eksperto atestatą.

Statybos vis dar vykdomos, nors jų likimas neaiškus

N. Pudžiuvelis sako, kad galutinį žodį dėl statybų dabar tars teismas, o įmonė šiuo metu negali pilnu pajėgumu vykdyti darbų.

„Šiuo metu vis dar vykdome statybos darbus, tačiau dėl neprognozuojamos situacijos negalime vykdyti statybos darbų pilnu tempu. Skaičiuojame, kad jau patyrėme apie milijoną eurų nuostolį, o tikėtina, kad tai tik teisminių procesų pradžia“, – teigia UAB „Via sportas“ atstovas.

Jo teigimu, laiku nebaigusi statybos darbų bendrovė patirs dar didesnius nuostolius, kurių atlyginimo reikalaus iš valstybinių institucijų.

Bendrovės atstovas tuo pačiu neigia nuogąstavimus, jog anksčiau šioje teritorijoje stovėjęs statinys nebus atstatytas. „Turime reikalingus išardyto pastato apmatavimus, kurių pagrindu buvo projektuojama. Medinis pastatas buvo išardytas su įsipareigojimu jį pastatyti tokį, koks jis buvo. Taip, kaip tai nurodyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme“, – tikina jis.

Paklausta, kaip suprojektuotas statinys dera prie bendro Žvėryno kraštovaizdžio, architektė Regina Savičienė atsako, jog jos suprojektuoto statinio stilius yra būdingas Žvėrynui, o kompoziciškai Birutės gatvėje jis yra reikalingas.

„Bandome atkurti medinį pastatą, kuris anksčiau stovėjo Žvėryne – jis dera prie aplinkos. Žinoma, pačios kūrybos atkūrinėjant seną pastatą daug nėra, stengiamės viską padaryti taip, kaip buvo anksčiau, tačiau labai nesmagu, kad išduotą leidimą bandoma panaikinti“, – teigia pašnekovė.

R. Savičienė patikina, jog anksčiau su tokiomis situacijomis, kuomet išduotą statybų leidimą valstybė nori panaikinti, jai neteko susidurti – taip nutinka pirmąjį kartą per jos praktikos laikotarpį. „Savo klaidas žinai tik tuomet, kai darai jas sąmoningai. Jokių nusižengimų neplanavome ir klaidų sąmoningai nedarėme. Kai sąmoningai nori kažką pažeisti, žinai, kad darai tai tyčia. Mes to nesiekėme“, – aiškina ji.

KPD centrinio ir Vilniaus padalinio nuomonės skiriasi

KPD direktorės pavaduotojas ir vienas iš iškeltos bylos liudininkų Audrius Skaistys šioje situacijoje akcentuoja kitus dalykus nei projekto vystytojas.

„Jie iš pradžių sakė, kad atkurs paveldo objektą toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo ir anksčiau, tačiau paskutinėje stadijoje pradėjo kitaip šnekėti. Laikui bėgant pasikeitė jų pozicija. Iš pradžių vystytojo pozicija buvo visai kitokia nei nuo 2016 m. vidurio. Manau, sureagavome adekvačiai į jų pasikeitusią poziciją“, – teigia pašnekovas.

Tuo metu KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas neabejoja, jog susiklosčiusios situacijos negali kartotis ir iš esmės yra padaryta didelių klaidų. Jis pabrėžia, jog institucijoms priėmus galutinį sprendimą jo turi būti griežtai laikomasi, o po sprendimo priėmimo ir toliau vykdomi tyrimai turėtų būti netoleruojami.

Vitas Karčiauskas
Vitas Karčiauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Priimdami savo sprendimus rėmėmės vienintele Vilniuje veikiančia ir turinčia įgaliojimus nagrinėti metodikos klausimus ekspertų komisija – tai Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtinta Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri visiškai palaikė tokį sprendimą. Išsaugoti jau nebėra ko – teritorijoje stovėjusio kultūros paveldo pastato jau nebėra 3-4 metus. Išsaugoti galima tik įvaizdį“, – aiškina jis.

Nenori pripažinti vidinių KPD nesutarimų

V. Karčiauskas įsitikinęs, jog UAB „Via Sportas“ patiriami nuostoliai turės būti padengiami, jei bus atsiradę dėl kitų šalių kaltės.

„Kieno kaltė šioje situacijoje – pagyvensim ir pamatysim. Vyksta ikiteisminis tyrimas, po kurio paaiškės, kas kaltas dėl to, kad vykdytojas, turėdamas teisėtus lūkesčius ir teisėtai gavęs visus reikiamus dokumentus, turėjo tai patirti. O gal ir neteisėtai – to negaliu garantuoti, tačiau galiu patikinti, kad mes elgiamės teisėtai ir padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso“, – tikina KPD Vilniaus skyriaus vedėjas.

Žinoma ir apie vidinius KPD nesutarimus – centrinio padalinio ir Vilniaus skyriaus nuomonės dažnai išsiskiria nekilnojamo turto plėtros projektuose Vilniuje kaip ir šiuo atveju, kuomet Vilniaus skyriaus sprendimui išduoti leidimus bendrovės „Via sportas“ projektų darbams vykdyti nepritarė ir pasipriešino centrinis KPD padalinys.

„Nekonfliktuoja vadovybė su Vilniaus skyriumi. Tiesiog Vilniaus skyrius kelia tam tikrus reikalavimus darbo kokybei, kuriuos galiu labai aiškiai įvardinti. Pirma, tai griežtas įstatymų laikymasis, o antra tai, kad visi yra lygūs paveldosaugoje ir negalima jų skirstyti pagal politinius, ekonominius, socialinius ir kitokius aspektus. Visi yra lygūs ir nesvarbu, koks tavo turtas. Trečias dalykas yra esminis – metodologijos klausimus turi nagrinėti ne valdininkai, o paveldosaugos srities mokslininkai, tyrėjai, pagaliau praktikai ir savo srities profesionalai“, – teigia jis.

Galutinį žodį tars teismas

DELFI paklausė, kodėl VTPSI nusprendė kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Jos atstovas Albinas Keturka sakė, jog VTPSI atrankos būdu tikrina statybos leidimų teisėtumą, o šioje situacijoje susirūpinta bendrovei išduotų leidimų teisėtumu.

„Šiuo atveju į inspekciją kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūra ir visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenės“, todėl VTPSI atliko statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio objekto statybą leidžiantį dokumentą išdavė neteisėtai, todėl ir bus kreipiamasi į teismą dėl jo panaikinimo. Toks kreipimasis teismą pasieks netrukus, jame bus pateikti visi sprendimo motyvai“, – aiškina A. Keturka.

Ne pirmas kartas, kai valstybė verslininkams išduoda visus statyboms reikalingus leidimus, o atsiradus viešajam interesui, ją pasiekia skundai, priverčiantys persigalvoti. Pastaruoju metu būta panašių persigalvojimo atvejų – panašaus likimo sulaukė Trakuose vykdomas investicinis projektas perstatant autobusų stotį, prabangių butų projektas „Misionierių sodai“. LRT laidoje „Dėmesio centre“ Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis šiuos atvejus įvertino griežtai.

„Yra keletas kertinių dalykų – pirmiausia, institucijos, išdavusios leidimus, prisiėmė ir tam tikrą atsakomybę už savo sprendimus. Blogiausia, kad šiandien nėra jokios atsakomybės, nei institucinės, nei asmeninės už tų sprendimų priėmimą. Dabar kaip tik yra teikiamos programos kitų metų biudžeto formavimui. Jei valstybė dėl tokių institucijų veiksmų patiria žalą, tai tiesiog reikės peržiūrėti tų institucijų biudžetus. Atsakomybę reikės skatinti tokiu būdu“, – LRT laidoje kalbėjo jis.

Ministras pirmininkas pabrėžė, jog išduodant leidimus statyboms turi būti vadovaujamasi aiškiais kriterijais ir tuo pačiu užtikrinama paveldo apsauga. „Turime užtikrinti apsaugą, tų teritorijų unikalias savybes, bet tai turi būti padaryta griežtai laikantis įstatymų. Negali būti interpretacijų ir laisvės „noriu – leidžiu, noriu – neleidžiu“. Blogiausia, kai sprendimai yra padaryti, o po to jie kvestionuojami arba keičiami“, – „Dėmesio centre“ kalbėjo S. Skvernelis.

Bendrovės atstovai teigė, kad oficialiai kreiptasi į Ministrą Pirmininką S. Skvernelį dėl susitikimo, kurio metu jo būtų prašoma padėti ateityje išspręsti panašias situacijas, kai verslas ir valstybinės institucijos neranda sutarimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darni plėtra

Nuomonė. Nustekeno, perskirstė ir gavo šnipštą

Statistika skelbia - valstybė, užimdama dominuojančią padėtį medienos rinkoje, per praėjusius metus uždirbo vos 4 mln. eurų pelno. Žinant, kad valstybinis miškų sektorius pasiūlo apie 60 proc. visos apvaliosios medienos, tai – mažų mažiausiai keisti skaičiai. Toks valstybinio miškų ūkio pelningumas pasiektas realizavus veik 4 mln. kubinių metrų iš 1,1 mln. kv. metrų teritorijos.

Perspėja dėl gruntinių inkarų: vienas pažeidimas jau nustatytas (1)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pastaruoju metu sulaukė dažnesnių visuomenės kreipimųsi dėl gruntinių inkarų statybos. VTPSI specialistai nagrinėja ir apie dešimt pranešimų dėl gruntinių inkarų įrengimo su vykdomomis statybomis besiribojančiuose sklypuose, o vieno iš tokių atvejų tyrimas neseniai buvo baigtas, rašoma VTPSI pranešime spaudai.

Antausis investicijoms: išdavusi visus statybos leidimus, valstybė ėmė ir persigalvojo (75)

Vilniuje, Žvėryne, statybas pradėjusiai bendrovei „Via sportas“ šis laikotarpis yra nuostolingas ir įtemptas. 2016 m. pabaigoje gautas leidimas statyboms gali būti panaikintas, nors statybos darbai jau pradėti. Įmonė teigia dėl to patirianti didelius nuostolius ir nepažeidusi jokių įstatymų, tačiau tyrimus pradėjusios valstybinės institucijos tvirtina priešingai.

Statybų inspekcija stabdys „Misionierių sodų“ statybas (40)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stabdys Vilniaus senamiestyje vykdomo projekto „Misionierių sodai“ statybos darbus paaiškėjus, kad juos vykdant buvo grubiai pažeistas Statybos įstatymas, nes statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype, teigiama pranešime spaudai.

Lietuvoje plinta nauja mada: šitaip išaugintam maistui negailima liaupsių (22)

Tuo metu kai žmonės jaudinasi dėl savo sveikatos pirkdami su trąšomis ir pesticidais užaugintą maistą, Lietuvoje vis garsiau imama kalbėti apie biodinaminį ūkininkavimą. Kuo jis skiriasi nuo įprastinio ir koks tokiame ūkyje išauginto maisto pranašumas?