aA
Šiandien drabužių pramonė neretai kaltinama aplinkos tarša bei besaikio vartojimo skatinimu, kuomet įsigyti drabužiai dėvimi vos kartą, o po sezono – pakeičiami naujais. Tačiau jau kuris laikas vis dažniau nuskamba frazė „mažiau yra daugiau“. Mados profesionalai ir vartotojai atsigręžia į kokybę, išskirtinumą ir ilgaamžiškumą, rašoma pranešime spaudai.
Drabužių medžiaga
Drabužių medžiaga
© Organizacijos nuotr.

Pastebima, kad dėmesio susilaukia, ne tik masėms skirti prekių ženklai, tačiau ir savitus, iš natūralaus pluošto kuriamus drabužius pristatantys kūrėjai. Šios tendencijos, pasak mados ekspertų, šiandien vyrauja ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos mados savaitėse.

Mados tendencijų prognozuotoja ir analitikė Marija Palaikytė įsitikinusi, kad dabar mes perkame keturis kartus daugiau daiktų nei prieš 20 metų, tačiau jų galiojimo laikas perpus trumpesnis. Ji pastebi, kad tvarumas pamažu tampa nebe tendencija, o nauju mūsų sąmoningumo vystymosi laipteliu.

M. Palaikytė tvirtina, kad neturėtume pradėti bijoti ar šalintis mados, atvirkščiai, reikėtų vėl išmokti gerbti ir vertinti madą bei drabužį: „Siūlyčiau įsigyti kokybiškesnių, mums iš tikrųjų patinkančių bei tinkančių drabužių, kurie nedūlėtų lentynose, o būtų puikiai pritaikomi įvairiomis progomis. Mes įžengiame į laiką, kai mums įdomu, kas, kur ir kaip sukūrė, pagamino mūsų drabužius. Kuriame istoriją. Atsigręžkime į savo krašto gamintojų produkciją, nes galime turėti tikrą autentišką kontaktą su kūrėju ir jo pasaulėžiūra, iš pirmų lūpų sužinoti gaminio idėją ir įgyvendinimo principus. Galiausiai, ne nuolat keisti bei aklai pildyti drabužinę, o kurti drabužio istoriją iki mūsų ir su mumis.“

Besikeičiantį požiūrį į madą pastebi ir žinomi kūrėjai

Tvarios mados atstovė, Lietuvoje ir užsienyje gerai žinoma drabužių kolekcijų dizainerė Ramunė Piekautaitė teigia, kad pati stengiasi drabužius rinktis atsakingai ir to linki kitiems. Jos manymu, greitąją madą daugiausiai renkasi jaunimas, brandesni žmonės pirmenybę teikia kokybiškam darbui ir audiniui.

„Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos nuolat brangsta, natūralu, jog dizainerių drabužiai yra brangesni nei dauguma masinės gamybos drabužių, esančių prekybos centruose. Bet reikėtų nepamiršti ir jų ilgaamžiškumo, nusidėvėjimo savybių bei kaip su tuo drabužiu žmogus jaučiasi fiziškai, kaip formuojama figūra. Tarkim, mano kurti marškinėliai kainuoja 90 Eur, bet jų tiesiog neįmanoma sunešioti. Masinėje drabužių parduotuvėje galima įsigyti ir už 20-30 Eur, bet po 3 skalbimų turbūt net nereikia sakyti, kaip jie atrodo. Sutaupote ar permokate – spręskite jūs“, – pasakoja žinoma dizainerė ir pabrėžia, kad audinius savo kolekcijoms renkasi pagal grožį, išskirtinumą, stengiasi naudoti natūralius pluoštus.

Tuo tarpu individualių drabužių dizainerė Modesta Šukė tikina, kad kiekvieną klientą stengiasi įkvėpti ieškoti savito stiliaus: „Visada patariu tiek modelį, tiek stilių pritaikyti individualiai, dairytis norimos kokybės audinio. Tuomet drabužis bus unikalus. Masinio vartojimo mados parduotuvių asortimente to tikrai nerasime.“

Drabužių kūrėjoms pritaria ir audinių ekspertas, parduotuvių tinklo „Šilko Tekstilė“ vadovas Gintautas Strolys: „Esame įpratę matyti ir kalbėti apie grožį, spalvas, siluetus, bet dažnai pamirštame vieną svarbiausių jutiminių organų, mūsų odą. Drabužis yra antra oda. Kvėpuojantys, glostantys audiniai suteikia SPA terapiją kūnui. Su jais mes gerai jaučiamės ir labiau pasitikime savimi.“

„Drabužis tai lyg namas, o audinys – jo šiluma, gaiva, jaukumas. Kuo audiniai bus išskirtinesni, kokybiškesni, tuo mes geriau ir jaukiau jausimės savo „namuose“, – pasakoja specialistas, socialinio tinklo „Facebook“ plotmėje dar žinomas kaip Milijonieriaus Mentorius, besidomintis drabužio kalba, drabužio psichologija.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (187)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (283)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Preliminarūs duomenys: koronavirusu per parą užsikrėtė dar daugiau nei 2 tūkst. žmonių, mirė – 11 (129)

Statistikos departamentas paskelbė preliminarius užsikrėtimo koronavirusu duomenis už...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (202)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (32)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Dėl pirmųjų ligos simptomų Tomas vos nepadarė avarijos: gydytojai jo smegenyse rado 40 metastazių (9)

Tomas prisimena, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė vairuojant automobilį.

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (34)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Istorinis danų signalas iš Vilniaus: tai gali pakeisti visą mūsų krepšinio kultūrą (28)

Kaip Farerų salų futbolininkai pastaraisiais metais privertė mesti iš galvos anekdotus apie...

|Maža didelių žinių kaina