aA
Lietuvos miestuose stebima vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams.
Saulės jėgainė
Saulės jėgainė
© Įmonės nuotr.

Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis

Vilniuje baigiamo statyti antrojo verslo centro „Park Town“ pastato fasadai saulės šviesą vers elektros energija. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tai – kol kas vienintelis fotovoltinius modulius stiklo paketų fasaduose įrengęs verslo parkas Lietuvoje. Tačiau ši, dėl didelių investicijų ir sudėtingo projektavimo mūsų šalyje dar itin reta inovacija sparčiais tempais plečiasi Vakarų pasaulyje.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, sprendimas saulės šviesą versti energija, skirta bendrųjų patalpų apšvietimui, jau pasiteisino pirmojo „Park Town“ pastato fasaduose.

„Pastate sunaudojama mažiau iš neatsinaujinančių šaltinių gautos elektros energijos. Tačiau tai nėra vien praktinis privalumas: sulaukiame atsiliepimų, kad tokiomis technologijomis keliamas ir ten dirbančiųjų pasitenkinimas dėl galimybės prisidėti prie aplinkos saugojimo, darnaus ir atsakingo vartojimo pačiais moderniausiais sprendimais“, – teigia pašnekovas.

Tai, kad naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius skatina ne tik finansiniai tikslai, patvirtina ir saulės modulių gamintojos bei elektrinių statytojos „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.

Saulės jėgainė
Saulės jėgainė
© Įmonės nuotr.

„Jau dabar daug stambių, gerai žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Ikea“, „Bloomberg“, „Coca-Cola“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“ ir kt., kurios, prisijungusios prie iniciatyvos RE100, įsipareigoja per tam tikrą laiką net iki 100 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašu, kad ši tendencija tik stiprės ir tokios korporacijos mieliau investuos tose šalyse, kuriose bus išvystyta žalioji energetika“, – pastebi A. Karazinas.

Ant ABB, dar vienos greta Vilniaus įsikūrusios įmonės, pastato stogo – taip pat saulės elektrinė. Taip bendrovė prisideda prie įsipareigojimo kovoti su klimato kaita.

„Šiandieninis tikslas – visame pasaulyje sumažinti savo šiltnamio dujų emisijas, – sako ABB padalinio Lietuvoje vadovas Kęstutis Jablonskis. – Mūsų įmonė turi platų sprendimų ir paslaugų, leidžiančių atskirti ekonomikos augimą nuo neigiamo poveikio gamtai, asortimentą. Iš esmės daugiau nei pusę ABB pajamų generuoja technologijos, kovojančios su klimato pokyčių priežastimis.“

Saulės modulius įrengusios įmonės „Solet Technics“ direktorius skaičiuoja, kad toks sprendimas ABB atveju leis maždaug 2,5 tonos sumažinti kasmet į aplinką išmetamą CO2 kiekį, o „Park Town“ – net 5,5 tonos.

Žaliosios energetikos poreikis auga

Anot A. Karazino, jų įmonė šiemet fiksuoja bene penkiagubai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinių įrengimo paslaugomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirtingas bendroves vis drąsiau domėtis skatina kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, apskaičiuotas ekonominis efektas.

Saulės jėgainė
Saulės jėgainė
© Įmonės nuotr.

„Į saulės jėgaines žiūrima kaip į investiciją, kuri sugrįžta ir padeda sutaupyti. Tiesa, kol kas, esant dabartinėms elektros kainoms, saulės jėgainių įrengimo kaina yra tokia, kad be paramos realus atsiperkamumo terminas išsitęsia iki dešimties metų.

Aišku, jei elektra ir toliau brangs, tuomet atsiperkamumas bus kur kas greitesnis, – atkreipia dėmesį A. Karazinas. – Bet yra sukurtų finansavimo priemonių, kuriomis leidžiama gauti paramą. Pavyzdžiui, pasinaudojus finansavimu „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, iš ES struktūrinių fondų galima gauti iki 70 proc. siekiančią subsidiją. Tai suteikia galimybių sumažinti atsipirkimo terminą iki trejų-penkerių metų. Kaip tik dabar įmonės laukia naujo kvietimo pretenduoti į tokią paramą.“

Kita, ne mažiau reikšminga paskata yra galimybė pigiau ir greičiau pasiekti aukštesnę pastato energinio efektyvumo klasę. „Tai ypač aktualu nekilnojamojo turto vystytojams. Minimalius šios klasės reikalavimus nustato įstatymai. Dabar reikalavimas naujiems pastatams – A+, nuo 2021 m. bus A++. Įmonės skaičiuoja, kas, pavyzdžiui, efektyviau – storesnis fasado apšildymo sluoksnis ar elektrinė, kurios įrengimas, be kita ko, kartais leidžia sutaupyti pinigų ir pastato apdailai“, – pastebi A. Karazinas.

Dar viena ne ką mažiau reikšminga ir netgi sparčiai auganti tendencija susijusi ne tik su jau minėtu sąmoningumo kilimu – kintančiu požiūriu į aplinkos tausojimą, bet ir su tam tikra neapskaičiuojama verte. Vis daugiau įmonių savo rinkodaros strategiją grindžia taip vadinamu „žaliuoju marketingu“.

Saulės jėgainė
Saulės jėgainė
© Įmonės nuotr.

„Žiūrėti į atsinaujinančios energijos naudą tik per piniginę prizmę nėra teisingiausias kelias. Ir, panašu, tai pamažu įsisąmoninama. Šiandien vis daugiau kompanijų skatina vidinę kultūrą, leidžiančią puoselėti tokią aplinką, kurioje sveika bei gera dirbti. Galų gale, žiūrima dar toliau – norima kurti aplinką, kurioje galės tvariai gyventi ir mūsų vaikai, anūkai bei kitos kartos. Kalbu ir apie atliekų rūšiavimą, ir atitinkamų medžiagų naudojimą kasdienėje veikloje, ir kt. Įmonės, kurios skatina tokią kultūrą, ieško atitinkamų vertybių turinčių žmonių ir skleidžia tokį požiūrį“, – pastebi A. Karazinas.

Jam pritaria ir L. Savickas: „Šiuolaikiški Lietuvos įmonių darbuotojai, kaip ir vakariečiai, nori dirbti gamtai draugiškoje aplinkoje. Žmonių sąmoningumas auga ir ekonomiškumo poreikis žengia kartu su tvaresnės aplinkos sprendimais. Suprasdami tai, siekiame kurti pastatus, kurie tarnautų ateičiai ir atitiktų pasaulines tendencijas. Tai nėra pigu ar paprasta, tačiau norime, kad įmonių darbuotojai čia jaustųsi gerai ir po dešimtmečio.“

Dėl ypatingo dėmesio tvarumui „Park Town“ verslo centras sertifikuotas pagal tarptautinį pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos standartą BREEAM. Antrajame pastate, be elektrą gaminančių fasadų, šiluma bus išgaunama geoterminiu būdu, liftai besileisdami generuos papildomą elektros energiją.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Kaip atrodė valstybinis istorijos egzaminas: pabandykite išspręsti pateikiami visų egzamino užduočių atsakymai (1)

Antradienį, liepos 7 d., šalies abiturientai laikė valstybinį istorijos egzaminą . Jis nėra...

Belgijos pareigūnų akiratyje dar viena lietuvių įmonė: sulaikyti vilkikai (29)

Belgijoje, Flandrijos regione, sulaikyta 18 transporto priemonių, priklausančių lietuvių įmonei....

Larkinas pakomentavo „Barcelonos“ veiksmus: jiems reikėtų įvesti NBA lygio algų kepurę

Vienas geriausių Eurolygos krepšininkų, Stambulo „Anadolu Efes“ atstovaujantis gynėjas...

Skandalas dėl permirkusių vaikų Valstybės dienos minėjime: šitą lietų visi gerai įsimins (443)

Prie sostinės Karaliaus Mindaugo tilto tautiečiai vakar buvę susirinkę į tradiciniu tapusį...

Žydų bendruomenės atstovai prieštarauja dar vieno partizanų vado pagerbimui: tai dar nebaigtas klausimas, karas tęsiasi (67)

Liepos 1 dieną Geros valios fondo pirmininkai Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker atviru...

Lietuva įsigis vaisto koronavirusui gydyti (31)

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro , skirto koronaviruso infekcijai...

Edita Rouge

Nacionalinis lietuvių charakteris: karingieji ir nuolankieji

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turi susiformavusį visai nacijai būdingą charakterį. Nors visi...

Miškuose pasipylė „žemės taukais“ vadinami grybai: atvejai, kada juos išrovus teks susimokėti solidžią baudą

Kol dažnas grybautojas į pintinę dedasi tik tuos grybus, kuriuos grįžęs galės išsikepti ir...

Mauricas: degalų kainos smarkiai didėti neturėtų

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nemano, kad artimiausiu metu...

Dėl savaitgalį Palangoje vykusio ir daugybę garsenybių sukvietusio festivalio „Pudra1444“ pradėtas ikiteisminis tyrimas (139)

Palangos miesto policijos komisariatas per pirmąjį liepos savaitgalį gavo apie 10 dėl triukšmo...

|Maža didelių žinių kaina