Žaliosios energetikos ateitis aiški: metų pabaigoje tikimasi padėti paskutinį tašką

Gegužės 13–14 dienomis vyko parlamentinis Europos Sąjungos Energetikos komitetų pirmininkų susitikimas Bulgarijoje. Jo tikslas – ES energetinis stiprinimas siekiant darnios atsinaujinančios energetikos plėtros. Tiesa, susitikimo metu būta ir nesutarimų.

Apie siurprizus nieko nežino

„Buvo svarstomi bendri energetiniai klausimai – visos šalys išdėstė joms rūpimus klausimus, pristatė savus reikalus. Pabrėžčiau kelis dalykus, kurie pasirodė įdomūs ir įstrigo labiausiai“, – pokalbį pradėjo Energetikos komisijos pirmininkas, Seimo narys Virgilijus Poderys, atstovavęs Lietuvą minėtame susitikime.

Parlamentaras pabrėžė „didįjį sinchronizacijos projektą“ – politinį sutarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, kurį birželio mėnesį ketina pasirašyti Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija. Beje, dar balandžio mėnesį BNS skelbė, jog Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti taip pat birželį.

„Pokalbiuose su lenkų, latvių ir estų parlamentarais diskutavome ir keitėmės nuomonėmis, ar yra kokių netikėtų prieštaravimų, ar negali iššokti kažkokių siurprizų prieš pat pasirašymą – juk pernai tokių buvo. Tačiau dabar jie (Baltijos šalys ir Lenkija – DELFI) nemato arba nežino, jog tokių kliūčių būtų politiniame lygmenyje dėl sinchronizavimo projekto pasirašymo. Todėl tikiuosi, jog jis galiausiai bus pasirašytas“, – pasakoja V. Poderys.

Nesutarimai dėl dujotiekio

V. Poderys taip pat išskyrė susitikimo metu išryškėjusią diskusiją dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio: „Vokietijos, ir kitų šalių – Lenkijos ir mūsų, Baltijos valstybių, nuomonės skiriasi – tai buvo aštri, vieša diskusija tarp abiejų pusių. Vokietijos komiteto pirmininko poziciją galėčiau išskirstyti į kelis punktus.

Visų pirma, buvo teigiama, jog tai yra komercinis projektas, nes nei valstybė, nei ES neprisideda nei euru prie „Nord Stream 2“ tiesimo. Antra, vokiečiai tikino, jog jie įvairių tiekimo kelių skaičių į Europą didina – jų požiūriu, dėl to saugumas gali tik didėti. Taip pat, man regis, jog tai buvo Europos Tarybos teisininkų nuomonė – 3-iojo paketo reikalavimas teisiškai negali būti taikomas „Nord Stream 2” dujotiekiui, kuris galėtų teisiškai jį uždrausti. Taigi, vokiečiai tiek verslo, tiek saugumo ir teisine prasme mano, jog yra teisūs.“

Seimo narys teigia, jog išgirsti kitą nuomonę iš pirmų lūpų jam buvę labai įdomu. V. Poderys taip pat pažymi, jog išsakę savo poziciją, Vokietijos atstovai pridūrė, jog supranta ir Baltijos šalių bei Lenkijos nuomonę, kuri gali būti kitokia.

„Mūsų požiūris toks – jeigu atsiranda „Nord Stream 2” ir atsiranda turkiška „linija“ po Juodąja jūra, tada tiekimas per Rytų ir Centrines Europos šalis gali ir nevykti. Kitaip sakant, mūsų šalys gali būti ir toliau spaudžiamos arba šantažuojamos.

O Ukrainos atveju tai ir geopolitinis reikalas, kuomet Rusijai Ukraina reikalinga dėl savo dujų tranzito į Vakarus per Ukrainą. Todėl išsakėme savo poziciją, jog manome, kad parduodame savo sąjungininkę Ukrainą – jei per ją netiekiamos dujos, ji praranda savo gynybinį įrankį. Aišku, tuomet Rytų Europoje „Gazprom“ įgauna papildomas galias“, – tikina V. Poderys.

Pašnekovas prisipažino, jog šios diskusijos pabaigoje skirtingos pozicijos, deja, nesuartėjo.

Lieka vis mažiau argumentų pasipriešinimui

Pirmininkų susitikime Bulgarijoje buvo dalijamasi bei keičiamasi atsinaujinančios energetikos plėtros patirtimis bei idėjomis. V. Poderys pasakoja, jog, nors kiekviena ES šalis turi savą specifiką, bendra nuotaika ir judėjimas panašus: „Jaučiama, jog link to (atsinaujinančios energetikos – DELFI) einame visi.“

Vieną iš opių problemų parlamentaras išskyrė anglies energetikos atsisakymą ir su juo susijusius sunkumus, su kuriais ypač susiduria Lenkija. Susitikimo metu taip pat kalbėjo ir gan skeptiškai nusiteikę pranešėjai, vienas jų teigė, jog labiausiai palaiko vandenynuose esantį atsinaujinančios energetikos potencialą: „Tačiau mes žinome, kad jis dar nėra ekonomiškai pagrįstas ir komerciškai atsiperkantis“, – papildo pašnekovas.

Visgi, V. Poderys tikina, jog pasitikėjimas atsinaujinančia energetika auga, juolab, kad ši energetika pinga ir atsiranda vis mažiau argumentų jai priešintis: „Atsiranda naujų technologijų šiai energetikos rūšiai suvaldyti. Dramatiškai pinga ir žaliosios energetikos produkcija. Taip pat jau vyksta žaliosios energetikos direktyvų paskutiniai potėpiai ir, aš manau, kad iki metų pabaigos jau bus sutarta dėl pagrindinių pozicijų.“