aA
Ekonomiškai stiprios Skandinavijos šalys stengiasi pirmauti ne tik finansiniais rodikliais, bet ir kovojant su taršos padariniais. Daug investicijų į švaresnę aplinką skiriančios valstybės tampa pavyzdžiu daugeliui likusių pasaulio šalių. Vienas iš miestų, nusprendęs padaryti kaip galima mažiau neigiamos įtakos gamtai – Kopenhaga.
Kopenhaga
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Danijos sostinė užsibrėžė ambicingą planą – iki 2024 m. sukurti sistemą, kuri leis perdirbti net 70 proc. atliekų. Tačiau jau dabar Danija gali pasigirti sėkmingai kovojanti su šiukšlėmis. Dar 1978 m. Danija buvo pirma pasaulyje, priėmusi atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame buvo numatyta, kad mažiausiai 50 proc. popieriaus ir vienkartinių gėrimų pakuočių turi būti perdirbta. Jei Lietuvoje vienkartinių gėrimų pakuočių sistema veika dar tik pusantrų metų, Danija šią sistemą įvedė jau prieš 18 metų.

Atliekas perdirbanti gamykla – turistų traukos centras

Nors šalis ir taip pirmauja pasaulyje atliekų tvarkymo klausimais, norima pasiekti dar daugiau: namų ūkiuose skatinti dar didesnį organinių šiukšlių rūšiavimą, daryti efektyvesniu surenkamo plastiko perdirbimą.

Kopenhaga yra nusprendusi iki 2025 metų tapti anglies dvideginio taršos nedidinančiu miestu. Tam sukurtas naujas Kopenhagos „Atliekų tvarkymo planas 24“. Miestas žada išnaudoti daugiau viešos erdvės atliekoms surinkti, pavyzdžiui, daugiau šiukšlių surinkimo vietų įrengti po žeme.

Šiuo metu Kopenhaga yra nusistačiusi tikslą, kad šiemet turėtų būti perdirbta 45 proc. namų ūkių sukaupiamų atliekų. Tikimasi, kad 2024 m. pavyks pasiekti 70 proc. efektyvumą. Kalbant apie maisto atliekas miestas jau dabar skatina įvairiais būdais gyventojus aktyviau prisijungti prie jų rūšiavimo. Pavyzdžiui, jau dabar dalijamos tam skirtos spalvotos šiukšliadėžės ir perdirbami maišeliai, skirti tik maisto atliekoms.

Virtuvės atliekos
Virtuvės atliekos
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau bene didžiausias atliekų tvarkymo pasididžiavimas mieste – baigiamas statyti vietinių gyventojų „Copenhill“ vadinamas pastatas. Vienu žodžiu jį pavadinti sudėtinga, nes daugiau nei 573 mln. eurų kainavęs architektūros kūrinys bus ne tik atliekas į energiją verčianti gamykla, bet ir miesto gyventojų bei svečių traukos centras. Čia veiks dirbtinė slidinėjimo trasa, alpinizmo siena, restoranas, baras.

Miestas stengiasi ne tik mažinti atliekų daromą įtaką aplinkai. Aktyviai skatinamos ir ekologiškesnės transporto priemonės. Per paskutinius trejus metus Kopenhagai pavyko padidinti dviratininkų skaičių nuo 36 proc. iki 41 proc. visų gyventojų. Svarstoma ir apie dyzelinių automobilių mieste uždraudimą.

Popierius atskiriamas nuo kartono

Dešimt metų Danijoje gyvenantis Marius B. paskutinius penkerius praleido Kopenhagoje. IT srityje dirbantys vyras pasakoja, kad Kopenhagoje sukurta tokia patogi atliekų rūšiavimo sistema, kad nerūšiuoti tiesiog neįmanoma.

„Niekada nereikia sukti galvos, kur ką išmesti. Viskas sukurta taip, kad būtų sunku nerūšiuoti, tam suteiktos visos galimybės“, – pasakojo lietuvis.

Popieriaus atliekos
Popieriaus atliekos
© DELFI / Tomas Vinickas

Namuose danai ir kiti šalies gyventojai šiukšles skirsto į popierių, stiklą, elektros prietaisų elementus. Popierius ir kartonas taip pat vienas nuo kito atskiriami ir metami į atskirus konteinerius.

„Kaip nebūtų keista, tačiau plastmasę metame kartu su likusiomis buitinėmis atliekomis“, – pastebėjo Marius B. Vyras pasakojo, kad prie kiekvieno namo ar po namu yra įrengti atskiri konteineriai išrūšiuotoms šiukšlėms.

„Kiek pastebiu Lietuvoje, dar ne visada arti namų galima rasti rūšiavimo konteinerių“, – pridėjo jis.

Pasak lietuvio, taip pat Danijoje gyventojams įrengtos patogios vietos išmesti didelių gabaritų atliekas. Pavyzdžiui, tam būna skirtos atskiros patalpos pastate arba lauke pastatyti atskiri statiniai stambioms atliekoms. Šios vietos reguliariai ištuštinamos.

„Jei vėl lyginčiau su Lietuva, čia dažnai matau, kad seni baldai tiesiog išmetami bet kur“, – kalbėjo pašnekovas.

Marius B. taip pat pastebėjo, kad Kopenhaga vis daugiau dėmesio skiria ir maisto atliekų rūšiavimui. Gyventojai turi specialius maišelius, į kuriuos kviečiama rinkti maisto atliekas ir jas išmesti į specialius konteinerius. Surinktos maisto atliekos naudojamos biokuro jėgainėse.

Rūšiavimo stotys – bet kokioms atliekoms

Bene kaip vieną labiau išskirtinių Danijos atliekų rūšiavimo sistemos dalių Kopenhagoje gyvenantis lietuvis išskyrė kiekvienoje seniūnijoje esančias rūšiavimo stotis.

Baterijos
Baterijos
© Organizatorių archyvas

„Į jas šiukšles veža daug žmonių. Čia gali atvežti viską ir atliekos priimamos nemokamai: tiek stiklas, tiek baldai, buitinė technika, padangos, panaudoti tepalai. Esu pastebėjęs, kad gyventojai, susitvarkę savo aplinką, čia atveža net išrautas žoles ar nereikalingas žemes.

Rūšiavimo stotyje yra skirtingi konteineriai, kur paliekomos atvežtos šiukšlės. Čia galima atvežti ir statybines atliekas“, – pasakojo lietuvis. Vyras prisipažino, kad kaskart atvažiavus į rūšiavimo stotį, ji būna pilna automobilių.

„Negaliu sakyti, kad Kopenhagoje nėra šiukšlių. Jų yra, bet yra ir daug tvarkančių miestą žmonių“, – kalbėjo pašnekovas. Marius B. pastebėjo, kad, pavyzdžiui, prie kai kurių šiukšliadėžių mieste atsirado specialios lentynėlės, ant kurių gyventojai gali palikti gėrimų tarą, kad ją lengvai galėtų pasiimti benamiai.

Nors vyras pasakojo, kad Danijoje šiukšlių gatvėse išvysti galima, vis dėlto jis stebėjosi, kaip sugrįžęs į Lietuvą jis vis dar pamato žmonių, šiukšles metančius tiesiog pradarius automobilio langą.

Kopenhaga
Kopenhaga
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Transporto tema Marius B. taip pat turėjo ką papasakoti. Vyras teigė, kad čia, gatvėse, vis daugiau elektromobilių, o pats neseniai nustebo išvydęs ir elektra varomą motociklą.

„Bet, pavyzdžiui, „Teslų“ čia ant kiekvieno kampo galima rasti. Gyventojams taip pat nepatrauklu įsigyti dyzeliu varomus automobilius, nes mokesčiai daug didesni“, – pasakojo lietuvis.

Pats vyras į darbą važinėja traukiniu, tačiau dabar galvoja ir apie vykimą į darbą dviračiu: „Anksčiau gyvenau gal 30 km atstumu nuo darbo, tai būtų tolokai su dviračiu. Nors turėjau kolegę, kuri vasaromis ir tiek kilometrų mindavo dviračiu. Danijoje labai patogu, nes kiekviename biure yra dušai nusiprausti. Dabar persikėliau į vietą arčiau darbo, atstumas apie 7 km, todėl svarstau ir apie kelionę į darbą dviračiu“.

Eko energetika
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (60)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo (4)

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Gyvai / Euro 2020 atrankos startas ir Urbono krikštas: Liuksemburgas – Lietuva 1:1 (69)

Lietuvos futbolo rinktinė startuoja 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B grupėje...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (50)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Lionel Laurent. Milijardierius įsigyja bilietą į Paryžiaus elitą (1)

Mes gyvename auksiniame sutelktos valdžios, pinigų bei įtakos pasaulyje, ir nieko nėra geresnio,...

Sinoptikė: dviženkliu pliusu džiaugsimės neilgai – atkeliaus sniegas ir lietus (30)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Vaizdo įraše – įspūdingas 332 metrų ilgio lėktuvnešio manevras (122)

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis yra 332,8 metrų ilgio laivas, kuriame tarnauja daugiau nei 6...

Karbauskis: aš Landsbergio nesuprantu – niekada su juo nesipykau (459)

„Sveikinu, – taip į opozicinių Seimo frakcijų susitarimą reagavo Lietuvos valstiečių ir...

Mokslininkas iškėlė netikėtą idėją dėl nežemiškos civilizacijos kosminių laivų (35)

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras...