„Varpelio“ formos konteineriai jau nepateisina vilniečių lūkesčių, sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Pastarieji teigia, kad jau netrukus mieste turėtų atsirasti požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
Požeminiai konteineriai Vilniuje
© Vilniaus savivaldybė

Rūšiuojame – kovojame

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis teigia, jog su atliekų tvarkymu susiduriame kievienas kasdien ir išskiria keletą priežasčių, kodėl tvarkant atliekas turime jas ir rūšiuoti: „Pirmiausia, kuo daugiau atliekų rūšiuojama, tuo daugiau jų perdirbama, panaudojama antrą kartą, kompostuojama ar paverčiama energija ir taip mažiau padaroma žalos aplinkai.“

A. Skinulis tikina, jog surūšiuotų atliekų perdirbimas – vienas iš būdų kovoje su visuotiniu klimato atšilimu. Perdirbant atliekas ir panaudojant jas gamyboje tausojami gamtos ištekliai, sumažėja gamybos sąnaudos.

„Kita vertus, kai kurios gaminių atliekos, pavyzdžiui, elektronikos įranga ar žaislai vaikams, gali būti panaudojamos dar kartą. Taigi, atliekų rūšiavimo nauda yra neabejotina ir iš to laimime visi. Taip pat tai nėra tik vienos šalies reikalas, tai – visos pasaulio visuomenės rūpestis“, – papildo A. Skinulis.

Teršėjas moka

Šiuo metu privaloma rūšiuoti visas buityje susidarančias atliekas: pakuotes, antrines žaliavas – popierių, plastiką, metalą, baterijas ir akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, statybų ir remonto atliekas bei kitas.

„Atliekų rūšiavimu turi rūpintis tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos ir įmonės, nes visi esame atliekų darytojai. Gyventojai gauna sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą, jiems kainuoja ir kitų atliekų – pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių – sutvarkymas – į gaminio kainą įskaičiuojama ir jo atliekų sutvarkymo kaina. Už atliekų tvarkymą moka ir įmonės.

Atliekų tvarkymo sektoriaus veikla Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, grindžiama atsakomybės principu „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba gamintojai ar importuotojai, dėl kurių veiklos susidaro atliekos“, – pasakoja A. Skinulis.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© Asmeninis archyvas

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė teigia, jog mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą kainodara labai svarbi. Ji gali motyvuoti gyventojus teisingai elgtis ir naudotis atliekų tvarkymo sistema bei rūšiuoti atliekas.

„Lietuvoje galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas diferencijuotų įmokų taikymui. Įtvirtinta, kad už išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą ir tolesnį tvarkymą gyventojai nemoka. Galimybė mažinti mokamą įmoką už atliekų tvarkymo paslaugas turėtų būti užtikrinta ir asmenims, atskiriantiems ir vietoje sukompostuojantiems biologiškai skaidžias atliekas“, – tikina J. Gaižiūnienė.

Kodėl rūšiuojame ir nerūšiuojame?

Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atliekami rūšiavimo tendencijų Lietuvoje tyrimai. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais visas atliekas rūšiavo 42 proc., dalį atliekų rūšiavo 40 proc. gyventojų, o 18 proc. gyventojų atliekų visai nerūšiavo.

„Visi apklaustieji taip pat įvardijo priežastis, kurios skatina rūšiuoti. Pirmiausia respondentai teigia, kad rūšiuoja, nes nori prisidėti prie aplinkos saugojimo. Vienas iš trijų respondentų rūšiavo dėl to, kad sukauptos antrinės žaliavos yra žaliavų ir energijos šaltinis. Būtina pastebėti, kad vienas iš penkių dalyvių rūšiuoja atliekas dėl to, kad jų išvežimas yra nemokamas“, – pažymi J. Gaižiūnienė.

Apklausos dalyviai, nerūšiuojantys atliekų, išskyrė priežastis, dėl ko to nedaro: patogiau išmesti visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį; mano, kad išrūšiuotos atliekos sumaišomos su komunalinėmis atliekomis; atliekų rūšiavimas neduoda jokios naudos; rūšiavimo konteineriai toli nuo namų; nerūpi atliekų rūšiavimas.

„Vertinant pateiktus duomenų rezultatus matyti, kad pirmiausia žmonės nerūšiuoja atliekų dėl to, kad tai nepatogu daryti fiziškai – patogiau išmesti atliekas į vieną konteinerį, rūšiavimo konteineriai toli nuo namų. Informacijos trūkumas apie rūšiuojamas atliekas nustatytas kaip antraeilė priežastis“, – teigia J. Gaižiūnienė.

Visgi atliekas tvarkome neblogai?

A. Skinulis teigia, jog per pastarąjį dešimtmetį Lietuva atliekų perdirbime pasiekė neblogų rezultatų ir rikiuojasi greta tokių valstybių kaip Slovėnija, Italija, Vengrija, Lenkija ar Kipras: „Tačiau gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, kuri ES yra lyderė atliekų tvarkymo srityje. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2016 metais Lietuvoje buvo perdirbta apie 25 proc. visų atliekų. Tai reiškia, kad dauguma atliekų nukeliavo į sąvartynus.“

J. Gaižiūnienė pateikia išsamesnius 2016-ųjų metų komunalinių atliekų tvarkymo duomenis ir nurodo, kurias valstybes jau lenkiame: „Iš 2016 metais šalyje susidariusių 1,27 mln. tonų komunalinių atliekų 29,8 proc. jų buvo pašalinta sąvartyne, 17,4 proc. sudeginta išgaunant energiją, 24,6 proc. perdirbta, 23,5 proc. kompostuota ir 4,8 proc. saugoma.

Padėtis, palyginti su 2012 metais, pastebimai pagerėjo. Antai iš 2012-aisiais susidariusių 1,33 mln. tonų komunalinių atliekų sąvartyne buvo pašalinta net 73 proc., 0,02 proc. sudeginta išgaunant energiją, 19,6 proc. perdirbta, 3,8 proc. kompostuota ir 3,8 proc. saugoma.

Lietuvos rodikliai pagal komunalinių atliekų perdirbimą yra aukštesni už ES vidurkį, kuris yra 45,6 proc. Mūsų šalyje 2016 metais perdirbta, kartu su kompostavimu, 48 proc. šių atliekų. Taigi lenkiame Estiją, Latviją, Prancūziją, Lenkiją, Ispaniją, Italiją, Čekiją, Vengriją ir kitas.“

Jurgita Gaižiūnienė
Jurgita Gaižiūnienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įvardijo priežastis

Viena iš priežasčių, kaip rūšiuoti ir perdirbti atliekas Lietuvoje būtų labiau veiksminga, A. Skinulis įvardijo didesnę konkurenciją atliekų tvarkymo rinkoje. Pašnekovas teigia, jog Lietuvoje vis dar trūksta vienodų konkurencinių sąlygų visiems rinkos dalyviams, nes ne visi gamintojai ir importuotojai bei atliekų darytojai finansuoja atliekų tvarkymą. Geresnius rezultatus Lietuvoje galėtų užtikrinti skaidrumas ir iš šešėlio ištrauktos, atliekų netvarkančios įmonės.

Valstybės kontrolė 2017 metų rudenį, atlikusi gaminių ir pakuočių atliekų – padangų, akumuliatorių, baterijų – sektoriaus auditą, pareiškė, kad kai kurie gamintojai ir importuotojai nevykdo jiems pavestos pareigos sutvarkyti gaminių ir pakuočių atliekas, o nesutvarkius jų – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Rūpestis pasirūpinti nesutvarkytomis atliekomis užgula valstybę, o gyventojams už gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą tenka mokėti papildomai.

Anot auditorių, iki šiol Lietuvoje nesukurtas nuoseklus, nuolat veikiantis kontrolės priežiūros mechanizmas, nesukurta ir skaidri gamintojų ir importuotojų, įtraukiamų į metinius patikrinimų planus, atrankos sistema, o patys regionų aplinkos apsaugos departamentai planuodami ir vykdydami atliekų tvarkytojų patikrinimus nederina tarpusavio veiksmų bei tai daro savo nuožiūra", – sakė A. Skinulis.

„Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl rūšiavimas ne toks populiarus ir aktyvus, kaip norėtųsi – vis dar nepakankamas visuomenės ekologinis sąmoningumas, mąstymas „o kas man už tai?“, įsitikinimas, mitai „rūšiuoti labai sudėtinga“, „iš to nėra jokios naudos“, „gyventojų išrūšiuotos antrinės žaliavos vis vien supilamos į vieną mašiną – sumaišomos su kitomis atliekomis – ir vežamos į sąvartyną“, – nurodo J. Gaižiūnienė.

Konteineriai jau neatitinka poreikių

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis teigia, jog šiuo metu rūšiavimui naudojami spalvoti konteineriai „varpeliai“ jau neatitinka šiandienos poreikių: „Esami konteineriai išdėlioti neracionaliai, pavyzdžiui, Senamiestyje, kuriame trūksta erdvės – maži kiemai, nepritaikyta infrastruktūra, sunku rasti jiems vietą, kur nebūtų privatus sklypas, kur būtų tinkamas privažiavimas ir aptarnavimo galimybė.

Šiandien antrinių žaliavų surinkimo konteineriai statomi šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių, tačiau, kai jie pastatomi ne šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių, prie jų dažniausiai atsiranda kitokių atliekų, kurių sutvarkymas tampa nuostolingas.“

Konteineriai
Konteineriai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Susidariusią situaciją galėtų padėti pakeisti požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai, kurių, V. Juodžio teigimu, įrengimo darbai prasidės jau artimiausiu metu. Savivaldybė yra pasirašiusi sutartis su viešojo konkurso būdu parinktais rangovais dėl 719 konteinerių aikštelių įrengimo.

Jose bus 2916 įvairių konteinerių – kiekvienoje aikštelėje numatytas konteineris mišrioms komunalinėms atliekoms ir konteineriai popieriaus, plastiko, stiklo atliekoms. Bus įrengti ir konteineriai maisto – virtuvės – atliekų surinkimui, nes šias atliekas teisės aktai įpareigoja rinkti atskirai jau nuo 2019 metų pradžios.

Atliekos šiukšliavežiuose nesusimaišo?

Pasidomėjus, ar tikrai atliekas surenkančiuose sunkvežimiuose surūšiuotos atliekos nėra sumaišomos, V. Juodis patikino, jog dėl daugumos tokių sunkvežimių nerimauti nevertėtų: „Dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, tad jos nesusimaišo. Kitos atliekų tvarkymo įmonės tuo pačiu automobiliu vieną dieną surenka mišrias buitines atliekas, o kitą dieną surenka išrūšiuotąsias, pavyzdžiui, plastmasės ar stiklo.

Mišrios buitinės atliekos keliauja į sąvartyną, o rūšiuotosios – į rūšiavimo stotį. Atokiose vietovėse, dažniausiai kaimuose, kur rūšiavimo pajėgumai nedideli, pasitaiko, kad į vieną transporto priemonę supilamos atliekos iš kelių skirtingų rūšiavimo konteinerių, tačiau net ir tuomet šios atliekos pasiekia rūšiavimo stotis.“

Šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 1000 bendro naudojimo rūšiavimo aikštelių. Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo ir išdalino daugiau kaip 15 tūkst. rūšiavimo konteinerių individualioms valdoms. Iki 2019 metų pabaigos planuojama papildomai įsigyti ir išdalinti dar daugiau kaip 5000 konteinerių, skirtų rūšiavimui.

Atliekų tvarkymas
Atliekų tvarkymas
© Organizatorių archyvas

Šviečia visi, bet sąlygos dar kuriamos

J. Gaižiūnienė tikina, jog Aplinkos ministerija vykdo plačią gyventojų švietimo programą: „Atliekų rūšiavimas aiškinamas mokyklose, žiniasklaidos priemonėse, leidžiami plakatai, bukletai, garso ir vaizdo įrašai. Gyventojų laiškai, skambučiai, jų vieši pasisakymai rodo, kad jie nori tvarkyti, rūšiuoti atliekas, o tam reikalingos sąlygos vis dar kuriamos.

Savivaldybės turi įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, pasiūlyti gyventojams ir ūkio subjektams kokybišką viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą ir informuoti apie tai visus gyventojus.“

V. Juodis patikina, jog Vilniaus miesto savivaldybė kartu su gamintojų ir importuotojų organizacijomis šviečia ir informuoja visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais. Informacija apie rūšiavimą skelbiama tiek savivaldybės, tiek organizacijų interneto svetainėse.

„Pastebime, kad visuomenės išprusimas kasmet auga, nes prie jos švietimo stipriai prisideda į organizacijas ir asociacijas susibūrę gaminių gamintojai ir importuotojai, atsiranda švietėjiškų projektų ir kitų kasmet vykdomų aplinkosaugos projektų, kuriuose aktyviai dalyvauja Lietuvos moksleiviai ir bendruomenės“, – pažymėjo A. Skinulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (351)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (5)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (54)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (11)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (81)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (61)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (105)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (203)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (60)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...