aA
Gamtoje išmetamų atliekų Lietuvoje po truputį mažėja, gyventojai darosi sąmoningesni. Tačiau vis dar susiduriama su tam tikro pobūdžio atliekų legalaus utilizavimo problema. Pavyzdžiui, šiferio. Kur Lietuvos gyventojai gali legaliai atsikratyti šios atliekos, ir ar jiems gali tekti už tai susimokėti?
Gamtoje išpiltas šiferis
Gamtoje išpiltas šiferis
© Skaitytojo nuotr.

Susidūrė su šiferio utilizavimo problema

Šįkart GRYNAS.lt sulaukė skaitytojo Remigijaus laiško, kuriame jis teiraujasi, ar Lietuvoje yra galimybė nemokamai ir legaliai atsikratyti asbestinio šiferio. Anot Remigijaus, jam pavyko rasti tik vietas, kuriose ši atlieka priimama mokamai.

„Ar tikrai Lietuvoje nėra vietų, kur nemokamai priimtų asbestinį šiferį? Kiek ieškau internete, randu tik mokamą asbestinio šiferio pridavimą, kuris kainuoja tikrai nemažai. Sunku patikėti, bet ar tikrai niekas nemokamai nepriima ir saugiai neutilizuoja šios nuodingos atliekos? Šiuo atveju nėra jokios skatinamosios priemonės saugiai atsikratyti asbestinėmis dangomis, o esu skatinamas jas užkasti po žeme, sukti galvą, kur dar jas padėti... Kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje, o gal ir kituose miestuose esančios stambiagabaričių atliekų aikštelės priima įvairias nuodingas medžiagas, tačiau asbestinių dangų – ne“, – pasakoja GRYNAS.lt skaitytojas.

Remigijus tęsia, kad paskambinęs į vieną iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrų (VAATC) aikštelių sužinojo, jog Vilniuje asbestinį šiferį priima tik kelios leidimus tvarkyti atliekas turinčios įmonės.

„Darbuotojas nusistebėjo ir pasakė, kad tik Vilniuje tik dvi įmonės priima. Keista, nes tepalų, dažų, lakų ir kitas medžiagas jie priimtų, ribotą kiekį, tačiau vis tiek priimą, o tai jau yra sprendimas nekenkiant gamtai utilizuoti pavojingas medžiagas“, – sako vilnietis.

Valdininkai atsisako sveikatai pavojingą atlieką priimti nemokamai: gyventojai priversti ją laidoti po žeme
© Shutterstock

Pavojinga žmogaus sveikatai atlieka

Kaip tikina Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, stogo danga šiferis savaime nepavojingas, tačiau jis yra pavojinga atlieka dėl jame esančio kancerogeniško asbesto.

„Kai šiferis yra, trupa ar byra, t. y. laužomas, kyla akimi nematomos dulkės, kurios patekusios į žmogaus plaučius kelia pavojų sveikatai ir ilgainiui gali nulemti vėžinius susirgimus. Vėžio susirgimo riziką pripažino ir Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras“, – apie šiferio pavojingumą aiškina pašnekovas.

Anot A. Skinulio, kadangi šiferis, kaip ir kitos asbesto turinčios statybinės ir griovimo atliekos, yra užterštas pavojingomis medžiagomis, jį būtina priduoti pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, niuansų, pagal pašnekovo, yra.

„Gyventojai turi atkreipti dėmesį, kad ne visos atliekų surinkimo aikštelės priima seną šiferį, be to, jos priima ribotą šios atliekos kiekį. Kai kurios aikštelės iš gyventojų nemokamai gali priimti nuo 100 iki 300 kilogramų šiferio atliekų. Iš gyventojų nemokamai priimamus šiferio ir kitų asbesto turinčių gaminių atliekų kiekius ir įkainius atliekų surinkimo aikštelėse nustato pačios savivaldybės“, – informuoja Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Tiesa, anot jo, didelių gabaritų aikštelės Vilniaus apskrityje iš gyventojų apskritai nepriima šiferio, kaip ir bituminės stogo dangos, ir vienintelis būdas jiems yra šias atliekas vežti į bendroves „Toksika“ ar „Žalvaris“.

„Gyventojai seną šiferį gali pristatyti ir į sąvartyną, tačiau čia jo pridavimas, kaip ir pavojingas atliekas superkančioms įmonėms, kainuos. Pavojingų įmonių ir aikštelių sąrašą galima rasti www.atliekos.lt“, – primena pašnekovas.

Nelegalus sąvartynas Vilniuje
Nelegalus sąvartynas Vilniuje
© DELFI / Tomas Janonis

A. Skinulis mano, kad sąlygos Lietuvos gyventojui atsikratyti asbesto turinčių gaminių atliekomis nėra patrauklios ir dėl vietų prieinamumo, ir dėl to, kad ši paslauga neretai kainuoja ir nemažai.

„Šalyje nesukurta bendra veiksminga šių gaminių atliekų šalinimo sistema, o pats šalinimo procesas vyksta lėtai. Valstybės kontrolės 2015 -ųjų pabaigoje skelbtais duomenimis, 2008–2014 metais mūsų šalyje buvo pašalinta tik apie 6 proc. iš 1 mln. tonų šių atliekų. Tai reiškia, kad asbesto turinčios atliekos vis dar turi neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai“, – tikina Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Nemokamų atliekų nebūna

GRYNAS.lt pasidomėjo, kodėl Vilniuje nėra galimybės nemokamai atiduoti asbestinio šiferio atliekų. Vilniaus atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius tikino esąs nustebęs dėl keliamo tokio klausimo, nes už visas atliekas gyventojai tam tikru būdu susimoka: arba per savivaldybių rinkliavas už atliekų tvarkymą, arba parduotuvėse, kai į prekių kainą yra išskaičiuotas ir pakuočių sutvarkymas.

„Nėra taip, kad kokia nors atlieka yra nemokama. Net tada, kai yra priimamos stambiagabaritės atliekos didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėse, už tai susimoka patys gyventojai per rinkliavą“, – akcentuoja T. Vaitkevičius.

Pašnekovas tęsia, kad tik kelios savivaldybės Lietuvoje finansuoja asbesto atliekų tvarkymą. Anot jo, daugelis savivaldybių, pavyzdžiui, Klaipėdos, Kauno, iš atliekų tvarkymo rinkliavos šios atliekos utilizacijos nefinansuoja.

Tai yra susiję su šių atliekų specifiškumu. Šios atliekos susidaro ne visuose namų ūkiuose, miestuose jų yra labai mažai, todėl tai yra bendras klausimas. Aišku, savivaldybės gali nuspręsti kitaip, bet, mano galva, aš esu vilnietis ir man kiltų klausimų, ar aš, kaip rinkliavos mokėtojas, turiu kompensuoti tokius atvejus. <...> Koks šaldytuvas yra praktiškai pas visus žmones, todėl visi anksčiau ar vėliau turės poreikį jį išmesti. Kitaip negu asbesto atliekas. Kita vertus, kalbant apie asbestą, yra valstybinės programos, kurios yra skiriamos jau specialiai asbestinio šiferio pakeitimui ir jo utilizavimui“, – aiškina VAATC direktorius.

Tiesa, T. Vaitkevičius sutinka, kad Lietuvos atliekų sektoriuje yra problemų. Taip pat, anot jo, gyventojai vis dar linkę manyti, kad jų atliekas privalo tvarkyti kažkas kitas, tik ne jie patys.

„Yra bendras principas, europinis principas: teršėjas moka. Šis principas nukreipiamas ir į įstatymus. Tai yra problema, kuri sprendžiama per žmonių švietimą, atsakomybės ugdymą. Aš atsakau už savo atliekas. Tas turi būti aišku. Aš atsakau, kad tinkamai jas sutvarkyčiau ir pan. Dabar pas mus yra taip, kad aš galiu elgtis kaip nori, nes jas vis tiek sutvarkys. Taip neturi būti“, – tikina pašnekovas.

Tiesa, nuo balandžio 3 dienos VAATC pradėjo asbesto ir savo sudėtyje asbesto turinčių atliekų priėmimą Vilniaus regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne. Už atliekų priėmimą reikia susimokėti.

Asbesto atliekų nemokamai atiduoti Vilniuje nėra galimybės, o už aplinkos teršimą šiomis atliekomis, kaip informuoja Aplinkos apsaugos departmentas, išmetus tokias atliekas į gamtinę aplinką baudos prasideda nuo 60 eurų ir atitinkamai didėja nuo išmesto atliekų kiekio. Visos galimos galimos baudos yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų.

Taip pat primenama, kad susidariusias pavojingas atliekas nuo jų susidarymo dienos laikyti galima ne ilgiau kaip pusę metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.3000

Top naujienos

Sutkaus ir Zalatoriaus bylos esmė: veikė kaip konfederacijos vadovas, o pinigus gavo sau (144)

Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų...

Vasaros atostogų sezonas prasideda: kurios Europos šalys atveria sienas lietuviams (34)

Nors šalių vyriausybės vis dar pataria vengti būtinų tarptautinių kelionių, dauguma Europos...

Klaipėdos policija skubiai kreipiasi į visuomenę: į automobilį jėga įsodinta mergina šaukėsi pagalbos ieškomas užfiksuotas automobilis (149)

Klaipėdos policija informavo, kad ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Pranešama,...

Anapilin iškeliavo geriausias XX a. Lietuvos rankinio vartininkas (9)

Eidamas 79-uosius mirė garsus Lietuvos rankininkas, treneris, sporto vadovas Kęstutis Edmundas...

Pirmas išsiskyrusios moters pasimatymas įsimins ilgam: po karantino išlįs visi maušai (559)

Išskyrusiai moteriai susitikinėjant su vyrais yra dvi pusės. Viena: pajunti, kad sulauki daug...

Alkoholis siejamas su 60 ūmių ir lėtinių ligų: gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina (151)

Vasara – atostogų metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas,...

Atslinkus ciklonui oras įšils iki 19 laipsnių (3)

Artimiausią parą per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Jau trečiadienio naktį dangumi plauks vis...

Laura Dzervė

Rūkyti nemokamai ir sutaupyti: iš daug žadančio sportininko staiga pavirto į nusikaltėlį (1)

Prieš savaitę buvo mokyklos išleistuvės, iki Joninių liko keletas dienų, vasara buvo vos...

Jau birželio pabaigoje Kuršių nerija bus tik turtuoliams: trečdaliu pakeltą „ekologinį“ mokestį vadina visišku nesusipratimu (235)

Šią vasarą važiuojantieji į Neringą turės gerokai pakratyti piniginę. Nuo birželio 20 dienos...

Nepasitiki valdžios sprendimu dėl vienkartinės 200 eurų išmokos: ar tai netaps meškos paslauga? (253)

Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą išmokėti rugpjūčio mėnesį visiems šalies pensininkams...

|Maža didelių žinių kaina