Ar nebūtų puiku, jei bute persodinant gėles, senas, vazone užsistovėjusias žemes galėtume išmesti ne į bendrą buitinių atliekų, bet į komposto konteinerį? Taip žaliąsias, namuose ir lauke susikaupiančias, atliekas paversdami natūralia, vertinga trąša. Domimės, ar ateis ta diena, kai kompostuoti turės ir daugiabučių gyventojai.
Kompostas
© Shutterstock

Keletas iš močiutės atsivežtų, bet jau spėjusių papūti obuolių, nedidelė rudeninių lapų krūva prie mašinų stovėjimo aikštelės ar kiaušinių lukštai, likę nuo pusryčių omleto – visa tai galėtų atsidurti ne daugiabučio namo buitinių atliekų vamzdyje, bet komposto konteineryje. Kuo kompostas vertingas, kuo toks konteineris būtų naudingas ir ar tai įgyvendinama?

Perdirbame patys

Kompostavimas – procesas, kurio metu gamta, tuo pačiu ir žmogus, drauge perdirba organines atliekas. Gaminant kompostą, žaliosios atliekos paverčiamos naudingomis medžiagomis, natūralia ir vertinga trąša, kuri būtina norint nuolat palaikyti tinkamą dirvą augalams. Priešingai nei mineralinės, cheminės trąšos, susidariusi kompostinė žemė neturi neigiamo šalutinio efekto.

Kompostuoti ir perdirbti galime daugybę kasdienėje buityje atliekančių medžiagų. Kompostavimui tinka lapai, smulkesnės medžių šakelės ar žievė, vaisiai, daržovės ir jų odelės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai, sena vazonų žemė, naminių graužikų natūralūs pakratai, kartonas bei popieriaus gaminiai.

Anot aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, yra galimybė, kad kompostuojantys gyventojai už atliekas galėtų mokėti mažiau.

„Kompostas panaudojant maisto atliekas yra vienas geriausių kokybine prasme, pasižymi puikiomis savybėmis – tai praėjusiais metais parodė atliktas tyrimas, kuomet ištyrę septynis kompostus gavome tokį rezultatą. Be to, vilniečiams kompostavimas padėtų ir sutaupyti. Gyventojams kompostuojant, planuojama įvesti rinkliava už faktiškai surenkamas atliekas jiems sumažėtų”, – teigia aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Dalius Krinickas
Dalius Krinickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Perdirbimas vyksta konteineriuose

Nusprendus gaminti kompostą, naudingiau tai būtų daryti specialiuose konteineriuose ar dėžėse – tai bus kompaktiškesnis ir patogesnis sprendimas. Beje, tokiuose konteineriuose yra efektyviau reguliuojama šiluma ir drėgmė, reikalingos greitesniam komposto susidarymui. Kantrybės prireiks, tačiau tikėtina, jog kompostas tokiame konteineryje naudojimui subręs per vienerius metus.

„Technologinės galimybės kompostuoti žaliąsias atliekas šiandien tikrai yra toli pažengusios ir siūlo įvairiausią gamą įrangos – nuo elementarių kompostavimo dėžių, įvairiausių kompostavimą gerinančių ir greitinančių biologinių preparatų iki išmaniųjų kompostavimo konteinerių”, – tikina Aplinkos apsaugos instituto ekspertas dr. Rolandas Masilevičius.

Patariama įrengti dviejų dalių komposto konteinerį – viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas, o antrajame tuo pat metu kaupiamos medžiagos naujam kompostui. Tokių komposto konteinerių kainos svyruoja nuo maždaug 30 iki 120 eurų ir daugiau.

„Reiktų suteikti didesnes galimybes gyventojams rūšiuoti patiems. Išplėtoti atliekų, tarp jų ir organiškai dalių, infrastruktūrą bei aprūpinti daugiabučių gyventojus, norinčius kompostuoti savarankiškai. Tokią iniciatyvą tikrai remtumėme, dėl lėšų paramai – na, jų reiktų ieškoti, tačiau tikiu, jog atrastumėme”, – pasakoja viceministras D. Krinickas.

Nerūšiuojamos žaliosios atliekos teršia kitas

Aplinkos apsaugos instituto eksperto dr. R. Masilevičiaus teigimu, kaimų ir miestų individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų tvarkymo klausimą sprendžia individualiai ir turbūt kiekviename namų ūkyje turi kompostavimui skirtą vietą ar komposto dėžę. Tam užtikrinti buvo skiriama ir kryptinga Europos Sąjungos lėšomis finansuojama parama įsigyjant individualius žaliųjų atliekų kompostavimo konteinerius.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenis, UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras” 2016–2017 metais Vilniaus mieste esančių individualių valdų savininkams nemokamai išdalino apie 20 tūkst. kompostavimo dėžių.

Tačiau žaliųjų atliekų rūšiavimo situacija daugiabučių namų ūkiuose sudėtingesnė. Nerūšiuojamos, į sąvartyną patekusios, biologiškai skaidžios atliekos irdamos ir negaudamos deguonies išskiria metaną – šiltnamio efektą skatinančias dujas.

„Daugiabučių gyventojų žaliosios atliekos šiai dienai yra tvarkomos kartu su bendru komunalinių atliekų srautu, kuris apdorojamas regioniniuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Deja, taip žaliosios atliekos ne tik praranda savo vertę, bet ir užteršia kitas, perdirbimui skirtas atliekas”, – teigia dr. R. Masilevičius.

Savivaldybė: apie tai dar negirdėjome

Sostinės savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjo Valdo Juodelio teigimu, daugiabučių namų gyventojai ar juos atstovaujantys valdytojai dėl žaliųjų atliekų rūšiavimo, o šiuo atveju, dėl komposto konteinerių įrengimo kiemuose, niekad nesikreipė į savivaldybę. Pati savivaldybė, įgyvendindama atliekų tvarkymo programą, apie tai irgi nebuvo susimąsčiusi.

„Daugiabučių namų valdytojai šią savo pareigą įgyvendina organizuodami daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo tvarkymą patys ar sudarydami sutartis su teritorijų tvarkymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Žaliosios atliekos tokiu susitarimu turi būti pristatytos į žaliųjų atliekų priėmimo aikšteles”, – pasakoja V. Juodelis.

V. Juodelio teigimu, duomenų apie kuriame nors sostinės daugiabučių kieme pastatytą komposto konteinerį savivaldybė taip pat neturi. Tokia iniciatyva būtų įgyvendinama tik pareikalavus gyventojams ir tik iš jų pinigų: „Tam skirti lėšų savivaldybėje neplanuojama”, – patikino V. Juodelis.

Maisto atliekos
Maisto atliekos
© Shutterstock

Ar būtų kur statyti?

Jeigu kartu su kaimynais nuspręstumėte įsigyti ir pasistatyti komposto konteinerius savo namo kieme, tai pirmiausia turėtų įvertinti savivaldybės administracijos specialistai. Savivaldybės teigimu, konkrečių reikalavimų komposto konteinerių aikštelėms įrengti nėra, tačiau čia reiktų vadovautis komunalinių atliekų aikštelių reikalavimais. Vienas pagrindinių – aikštelė turi būti įrengta ne arčiau 10 metrų nuo pastato langų ir durų.

„Svarbus ir ypač daugiabučiams aktualus klausimas yra vietos parinkimas tokių konteinerių pastatymui. Vis tik ir čia esminį vaidmenį turi suvaidinti bendruomeniškumas ir pagarba gerajai kaimynystei”, – pabrėžia dr. R. Masilevičius.

V. Juodelio teigimu, nors kompostavimo procesas ir nėra sudėtingas, tačiau reikalauja priežiūros bei kontrolės: „Ne visos namų ūkiuose susidariusios biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos, o netinkamai pildomas kompostavimo konteineris gali sukelti nemalonius kvapus. Jei gyventojai galėtų susitarti dėl kompostuojamų atliekų, užtikrinti kompostavimui išmetamų atliekų kontrolę, nuolatinę priežiūrą, o pasirinkta kompostavimo vieta būtų suderinta su žemės savininku ir netrukdytų aplinkiniams, kompostavimas būtų galimas.”

„Pastatyti visada galima rasti galimybę, tik reikėtų gerai apgalvoti, ar tikrai tos investicijos duos naudos, nes mūsų visuomenė vis dar nesąmoninga. Tiesiog remiuosi ilgamete patirtimi ir bijau, kad minimi konteineriai tarnaus kaip buitinių atliekų”, – tikina Vilniaus miesto daugiabučius aptarnaujančios UAB „Namų priežiūros centras” direktorė Renata Agurkienė

Realybė diktuoja skeptišką požiūrį

Ji atskleidžia skeptišką požiūrį. Idėjų, priemonių atliekų tvarkymui yra, tačiau realybė skatina nusivilti.

„Praeityje esame pastatę konteinerius elektronikos atliekoms, tačiau po kurio laiko teko daug jų nuimti, nes jie tarnavo tikrai ne tam, kam buvo skirti. Dalis buvo išlaužyti, kita dalis visuomet pilni buitinių atliekų. Šiuo klausimu mūsų visuomenę reikia šviesti ir ugdyti, tai didelis ir ilgas procesas, bet turiu vilties, kad ne viskas taip blogai ir požiūrį galime pakeisti”, – teigia R. Agurkienė.

Dr. R. Masilevičius pabrėžia, jog prie tokių iniciatyvų turėtų prisidėti ir valdžios institucijos, jas ne tik skatinti, bet ir inicijuoti: „Daugiabučių namų gyventojų iniciatyva patiems susitvarkyti žaliąsias atliekas būtų tikrai sveikintina. Tačiau šiai iniciatyvai palaikyti būtinas ir atsakingų ministerijų indėlis paremiant bendruomenes žaliųjų atliekų kompostavimo įrangai įsigyti, taip realiais veiksmais vykdant šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai, mažinant į sąvartyną patenkančių bioskaidžių atliekų kiekius.”

Komposto konteineris
Komposto konteineris
© Shutterstock

Ar esame per daug skirtingi?

Aplinkos viceministras D. Krinickas tikina, jog ministerija šiuo metu kompostavimo daugiabučių namų ūkiuose neinicijuoja. Jo nuomone, esminis dalykas kalbant apie kompostavimą daugiabučių namų ūkiuose yra ne tai – galima ar negalima – o tai, jog tokiuose namuose gyvena be galo skirtingi žmonės. Vieni nori kompostuoti, kiti ne; vieni gali, kiti ne.

„Čia yra pačios bendruomenės bendro susitarimo ir supratingumo klausimas. Pagrindinis tokios savimonės didinimas – visuomenės informavimas apie geros praktikos pavyzdžius, užsienio teigiamas patirtis. Ir tai ne tik mūsų, kaip Aplinkos ministerijos atsakomybė, bet ir savivaldybių, namus administruojančių įmonių didesnis indėlis. Visuomenės sąmoningumo didinimas per projektus, kurie galėtų būti net pilotiniai, bandomieji, galbūt vėliau pasiteisintų”, – teigia D. Krinickas.

Susirūpinusiems – naujos aikštelės

V. Juodelis nurodė, jog 2018–2019 metais Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įrengti virš 600 atliekų surinkimo aikštelių, jose numatant ir biologiškai skaidžių – maisto atliekų surinkimo priemones.

Į tokius konteinerius būtų galima mesti ir žaliąsias atliekas, tačiau V. Juodelio nurodymu – iš jų tik žolę. Nei šakos, nei lapai kompostavimui su maisto atliekomis numatomuose konteineriuose netiktų. Todėl jei esate sunerimęs dėl organinių atliekų kiekių sąvartynuose ir savo šiukšliadėžėje, jas galėsite gabenti būtent ten.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirio“ pergalės – „Olympiakos“ stiliumi: sėlinti, varginti ir smogti specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (5)

Varžovus varginantis sėlinimas iš paskos ir lemiamas smūgis artėjant finalo sirenai. Tai ilgą...

Medikai sutrikę dėl valdžios planų: negalima gydytojui mokėti tokių pinigų (63)

Mitingui prie Seimo kitą savaitę besirengiantys medikai sunerimę matydami, kad parlamentarų...

Trumpas pripažino: Sirijoje įvyko labai rimtas amerikiečių ir rusų pajėgų susidūrimas (333)

Bendros JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos premjero Shinzo Abe spaudos konferencijos...

Stiprus vėjas Vilniuje: metalinis bokštas užvirto ant gyvenamojo namo (10)

Ketvirtadienį Vilniuje vėjas nuvertė 12 m aukščio metalinį apžvalgos bokštą. Paaiškėjo, kad...

Petrauskienė: švietimo ir mokslo laivas keičia kryptį  atsiranda 2400 papildomai valstybės finansuojamų vietų (137)

Švietimo ir mokslo laivas keičia kryptį. Taip ketvirtadienį pristatydama struktūrinę švietimo...

Kaip iš siaubo filmo: tragiškame skrydyje bandė gelbėti keleivę, bet nesitikėjo išgyventi patys (3)

Siaubo apimti „ Southwest Airlines “ lėktuvo keleiviai bergždžiai mėgino išgelbėti moters,...

Vindzoras rengiasi karališkoms vestuvėms: nuo tradicinių menkniekių iki „princo“ prezervatyvų

Nuo sausainių iki alaus ir tradicinių puodelių bei prezervatyvų: Vindzoro kompanijos ir...

Senolį nustebino banko laiškas – taip ir nesulaukė jokio atsiprašymo (34)

Ačiū už Jūsų straipsnius DELFI portale apie tai, kad „Swedbank“ toliau siuntinėjamus...

Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad atvaizdas veidrodyje džiugintų kasdien (4)

Grožio lentyna gali būti maža, gali būti prigrūsta naujausių produktų ir technologijų, gali...

Maisto produktų deriniai, kurie padės sulieknėti (6)

Maistas derinamas ne tik dėl geresnių skoninių savybių. Tinkamai suderintas maistas gali padėti...