Pasyvus arba kitaip energiją taupantis, ar net ekologinis namas – tai statinys, kurio svarbiausias ir esminis bruožas – taupus energijos vartojimas. Pirmasis sertifikuotas pasyvus namas Lietuvoje pastatytas prieš bene penkerius metus – šiandien jau statomos ir tokių namų gyvenvietės.
Pasyvus namas Vilniuje
© R. Adomaičio nuotrauka

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Danijoje ir Švedijoje buvo priimti nauji reikalavimai visiems naujai statomiems namams. Naujos taisyklės turėjo užtikrinti mažesnius šiluminės namo energijos nuostolius. Nagrinėjant, kaip būtų galima pagerinti energetinius namo taupumo parametrus, 1988 metais Švedijos ir Vokietijos mokslininkai sukūrė pasyvaus namo koncepciją. Šia nuostata visame pasaulyje vadovaujamasi ir šiandien.

Pirmasis Lietuvos specialistų pasyvus namas buvo pastatytas ne gimtinėje, o Danijoje. Paradoksalu, tačiau lietuviai yra pastatę daugiau pasyvių namų užsienyje nei Lietuvoje.

Kriterijams įgyvendinti – numatyti ramsčiai

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio teigimu, pagrindinis kriterijus, kurį turi atitikti pasyvus namas – ne didesnis šiluminės energijos suvartojimas nei 15 kWh/m² per metus. Šiam tikslui įgyvendinti yra privalomi penki ramsčiai.

„Visų pirma, pastatas turi turėti tarsi apvalkalą – liaudiškai vadinamą termosą. Antra, apvalke esantys langai, sienų, namo kampai yra šalčio tilteliai – tai tos vietos, per kurias gali patekti arba išeiti tiek šaltis, tiek šiluma, todėl reikia užtikrinti, jog jie nesusidarytų.

Trečiasis ramstis – sandarumas. Pastačius namą, jo atitvaros tikrinamos imituojant 18 m/s vėją ir stebint, ar pastatas yra sandarus. Kitas ramstis – efektyvūs namo langai, kurie turi būti suplanuoti į pietus, pietryčius arba pietvakarius. Penktasis ramstis – inžinerijos ir architektūros balansas bei gera vėdinimo sistema, grąžinanti vėdinamo oro šilumą”, – pasakoja A. Vaičiulis.

Architektas Rytis Kaminskas teigia, jog pasyvus namas yra kur kas daugiau nei energetinė klasė: „Tai daugiau susiję su paties pastato projektavimo filosofija. Visi parametrai, kuriuos reikia pasiekti norint pastatyti pasyvų namą yra ir namo gyventojo aukšto komforto kriterijai. Svarbus sandarumas, vedinimo sistema, energijos taupymas.”

Projektuoja tik sertifikuoti architektai

Nusprendus statytis pasyvų namą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog tokio namo projektavimą turi vykdyti Vokietijos instituto „The Passive House Institute (PHI)” (liet. „Pasyvaus namo instituto”) egzaminus išlaikęs ir sertifikatą gavęs projektuotojas. Tokį atestatą turi ir R. Kaminskas.

„Esu išlaikęs tokį egzaminą, turiu projektuotojo atestatą ir pasyvius namus galiu projektuoti. Paruoštą namo projektą reikia siųsti į „The Passive House Institute” (liet. „Pasyvaus namo institutas”) institutą Vokietijoje. Priklausomai nuo pastato dydžio, jo sudėtingumo yra atitinkamas projekto mokestis.

Jį sumokėjus vokiečiai patikrina projektą, jei jis atitinka pasyvaus namo reikalavimus – patvirtina. Tuomet prasideda statybos, kurios yra taip pat griežtai prižiūrimos ir kontroliuojamos. Pasibaigus statyboms, patikrinus, ar namas atitinka užsibrėžtus kriterijus, gaunama sertifikavimo lentelė, nurodanti, jog naujas statinys – pasyvus namas”, – teigia R. Kaminskas.

Pasyvaus namo sertifikatas
Pasyvaus namo sertifikatas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Statant mažiau improvizacijų

Lygindamas pasyvaus namo projektavimo ir statybų trukmę su įprastu, A. Vaičiulis tikina, jog pasyvaus namo statybos gali užtrukti kur kas trumpiau, nes nebelieka vietos improvizacijoms.

R. Kaminskas pritaria, jog detaliau ir ilgiau užtrukus projektuojant namą, statybų metu laiko sutaupoma: „Projektavimas yra tikrai šiek tiek detalesnis ir nebegalima leisti atlikti jokių eksperimentų ar pakeitimų statybų metu. Tačiau statybų eigoje laiko susitaupo – viską, ko gali reikėti jau yra suplanuota ir patvirtinta, žinoma, ką reikia daryti.”

Mindaugas Dagys, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos narys ir pasyvaus namo gyventojas, tikina, jog tiek namo planavimas, tiek projektavimas, jam užtruko panašiai: „Tiek statymas, tiek planavimas užtrunka, sakyčiau, panašiai. Galbūt sutikčiau, jog planavimas atima daugiau laiko. Mes savo namą planavome ir projektavome apie aštuonis mėnesius, tačiau per šį laiką viskas buvo suplanuota iki menkiausios detalės ir statant nieko nekeitėme.”

Sprendimui pastūmėjo projektuotojas ir aplinkosauga

M. Dagys pasyviame name gyvena jau ketverius metus. Būtent tokio namo statyboms jį paskatino projektuotojas bei aplinkosaugos klausimas.

„Tokiam sprendimui pastūmėjo pats namo projektuotojas, naujovės, kadangi jau seniai domiuosi jomis pats, nusprendžiau ne tik kitam siūlyti, bet ir pats tokį namą pasistatyti, pasižiūrėti, ar tai veikia. Paskatino ir aplinkosaugos klausimas – kai pasistatai pasyvų namą, nebeturi katilo, nebenaudoji malkų ar anglies, taršos mažiau”, – pasakoja M. Dagys.

Paklaustas, kam siūlytų statyti pasyvų namą, R. Kaminskas patikina, kad visiems: „Pasyvų namą siūlyčiau statyti visiems, net ir turintiems mažesnį biudžetą. Juk yra daug vietų, kur galima sutaupyti. Pavyzdžiui, jaunos šeimos, planuodamos namą, dar neturėdamos vaikų ar turėdami tik vieną, susirašo labai ambicingą planą – su daug kambarių, būtinai juk turi būti ir svečių kambarys.

Kuomet pradedi su tokiais klientais kalbėtis, jog reiktų užtikrinti name aukštą komforto lygį, kokybę, jie atšauna, jog sau negali to leisti. Todėl skatinčiau pasvarstyti, ar tikrai reikia to svečių kambario, atsisakius jo, sutaupius tam tikrą kvadratų skaičių, galima investuoti kitiems dalykams, kurie turės ilgą išliekamąją vertę.”

M. Dagys, paklaustas ar galėtų išskirti pasyvaus namo trūkumus, patikino, jog tokių gyvendamas pasyviame name nejaučia.

Pasyvus reiškia – brangesnis?

Nuo 2016 metų sausio Lietuvoje naujai statomas namas privalo būti ne žemesnės nei A energetinės klasės. R. Kaminsko teigimu, nuo ateinančių metų sausio naujieji namai turės atitikti A+ energetinę klasę. Taigi, atskirtis tarp įprasto ir pasyvaus, sertifikuoto namo – mažėja. Kartu mažėja ir išlaidų skirtumas.

„Anksčiau, kokiais 2010-ais metais, kuomet naujų, įprastų namų statybai nebuvo taikomi tokie aukšti reikalavimai kaip dabar, įprasto ir pasyvaus namo statybų kaina skirdavosi, galbūt ne taip žymiai, bet skirtumas buvo – sutaupydavo besistatantys įprastinius namus. Pasyvus namai buvo nuo 6 iki 12 proc. brangesni.

Tačiau dabar, beveik susivienodinus pasyvaus ir įprasto namo efektyvumo reikalavimams, kaina išlieka panaši. Pasyvaus namo atveju prie galutinės kainos prisideda išlaidos, skiriamos šio namo sertifikavimui – kokybės užtikrinimui”, – teigia A. Vaičiulis.

„Lietuvos įstatymai jau artina mūsų naujus būsimus namus prie pasyvaus namo. Bet jeigu lygintume tai, ką statėme dar iki 2016 metų, įprasti namai tikrai turi ryškesnius skirtumus lyginant juos su pasyviu namu. Viena iš Lietuvos prisiimtų iniciatyvų iš Europos Sąjungos mažinant taršą ir yra naujų namų energetinis efektyvinimas”, – tikina R. Kaminskas.

Architektas Rimvydas Adomaitis pastebi, kad susistemintos informacijos apie pasyvių arba taupių – A, A+, A++ energetinės klasės namų statybos gerąją praktiką dar labai trūksta: „Šiuo metu tokių namų pastatyta dar nedaug, todėl ir rasti sprendimą, kaip konkrečiu atveju, minimaliomis sąnaudomis pastatyti pasyvų ar taupų namą, nėra lengva.

Čia mokytis tikrai turi visi, todėl džiugu, kad ir būsimųjų namų savininkai sklypo paieškai, projektavimo ir statybos planavimui skiria vis daugiau dėmesio, laiko ir lėšų: skaito, lanko seminarus, konsultuojasi. Vienaip ar kitaip panašių į pasyvius namų statyba vyksta visoje Lietuvoje, tačiau edukacijai svarbu matyti ir vertinti patikrintus ir sertifikuotus namus bei jų eksploatacijos rezultatus.“

A. Vaičiulis pasakoja, jog pasitaiko atvejų, kuomet paprasto namo statyba gali kainuoti net ir daugiau nei pasyvaus namo. Pavyzdžiui, statybų proceso metu yra paliekamos tam tikros klaidos, kurias ateityje ištaisyti gali kainuoti dar ir brangiau, nei pats pasyvaus namo sertifikavimas.

Tris su puse karto mažesnės išlaidos šildymui

Jau keletą metų pasyviame name gyvenantis M. Dagys pagrindiniais privalumais įvardino komfortą ir energijos sąnaudas: „Komfortas susideda iš rekuperacijos – gero vėdinimo, tinkamo namo klimato. Galbūt kai kurie A energetinės klasės namai tai jau taip pat turi, tačiau prieš ketverius metus tai buvo išskirtinumas. Žinoma, šildymo sąnaudos yra žymiai mažesnės, čia – sutaupome.”

A. Vaičiulis skaičiuoja, jog gyventojai pasyviuose namuose sutaupo apie tris su puse karto šildymo išlaidų: „Jei pasyvaus namo per metus suvartojama energija turi siekti apie 15 kWh/m², įprasto namo – apie 54 kWh/m². Taigi, tris su puse karto šilumos energijos reiks mažiau. Taip sutaupoma ir šildymui, ir vėsinimui reikalingos energijos. Žinoma, viskas dar priklauso ir nuo namo kvadratūros.”

Pasyvaus namo koncepcijoje numatyta, jog tokiam namui, esančiam vidutinėje Europos klimato zonoje, nereikalingas aktyvus šildymas ir vėsinimas. Gyvenant tokiame name nereikalingi radiatoriai ar praverti langai vėdinimui.

Pasyvus namas Vilniuje
Pasyvus namas Vilniuje
© R. Adomaičio nuotrauka

Tačiau M. Dagys tikina, jog Lietuvoje šildymo sistema būtina: „Vokietijoje taip, pasyvus namas neturi jokių radiatorių, jokios šildymo sistemos. Lietuvoje klimato sąlygos to neleidžia, todėl tokią sistemą yra būtina turėti, nes turime ir tikrai šaltus laikotarpius, ir saulės ne visada būna daug. Mūsų atveju name yra šildomos grindys ir elektriniai radiatoriai.”

„Jeigu yra teisingai suprojektuota vėdinimo sistema, tokio dalyko, kaip vedinimas pradarius langą nebelieka – tam tiesiog nebėra poreikio. Tačiau, žinoma, norint atsidaryti langą, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo ar pakvėpuoti šalia augančio miškelio aromatu – galima, bet tuomet vėdinimo sistema lieka nebe tokia efektyvi, juk atsiranda pašalinis veiksnys. Šviežiam orui atidarytų langų pasyviame name – nereikia”, – pasakoja R. Kaminskas.

R. Adomaitis pastebi, jog pasyviame name svarbi ne tik šildymo kaina, tačiau ir perkaitimo prevencija: „170 m2 ploto namo šildymas kainuoja apie 100 eurų per metus, karšto vandens ruošimas 220 eurų metams, rekuperatoriaus elektros sąnaudos siekia iki 50 eurų per metus. Stebiu tokius nekintančius rodiklius pasyviame name jau antrus metus.

Tokio namo statybos kaina be apdailos – 700 eurų kvadratiniam metrui. Manau, pasyviame name aktualus klausimas yra ne šildymas ar jo kaina, o perkaitimo prevencija ir valdymas, net ir žiemos metu.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (41)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (788)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Mokyklą baigę lietuviai ryžosi avantiūrai, nors aplinkiniai bandė atkalbėti (36)

„Mama, tėti, baigęs mokyklą iškeliausiu, studijuosiu vėliau“, – tokia, tėvus iš kojų...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (17)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Neįtikėtina išgyvenimo istorija: prieš savaitę nuo 60 m. skardžio nulėkusi moteris rasta gyva išgyveno gerdama automobilio radiatoriaus vandenį (1)

Viena turistavusi pora rado dingusią moterį iš Oregono, kurios automobilis beveik prieš savaitę...

Didžiausios įgriuvos Vilniuje galėjo nebūti: miestiečiai buvo įspėję prieš 2 mėnesius (138)

Po praėjusią savaitę Vilnių nuplovusių liūčių vienoje vietoje susidarė įspūdinga ir...

Breste – neeilinis sujudimas: Maradona ištesėjo duotą pažadą ir atvyko į Baltarusiją apsaugoje – rimtai atrodantys, tatuiruoti vyrukai (74)

Pirmadienis Breste – ypatinga diena ne tik visam miestui, futbolo klubo „Dinamo“ bendruomenei,...

Emigrantų atostogos virto košmaru: grįždami į Lietuvą pakliuvo į keistą avariją (155)

Sekmadienio rytą, 10 val., Lenkijoje įvyko avarija, kurioje nukentėjo net penki lietuviai. Du iš...

Skelbime – „namu“ virtęs II pasaulinio karo laikų bunkeris (74)

Slėptuvių, kurios apsaugotų kilus kariniam konfliktui, galėtų atlaikyti net ir tiesioginius...

Tai reikia pamatyti – keturių vaikų mama lėkštėse kuria meno šedevrus (13)

Keturių vaikų mama iš Honkongo Anne Widya neturi bėdų dėl to, kad jos vaikai ko nors nevalgo....