Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad atliekų tvarkytojai galėtų neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, jei gamintojai arba importuotojai, taip pat jų organizacijos ar užstato sistemos administratorius neapmokės atliekų tvarkytojo išlaidų.
Negavusios šio dokumento, įmonės turėtų į valstybės biudžetą sumokėti didelį taršos mokestį.
„Tai leis sudrausminti įmones-teršėjas, tiekiančias produktus pakuotėse, paskatins laiku susimokėti atliekų perdirbėjams už atliekų sutvarkymą“, – BNS teigė pataisų autorė „valstietė“ Virginija Vingrienė.
Tokie dokumentai išduodami į Lietuvos rinką prekes pakuotėse tiekiantiems gamintojams ir importuotojams, taip pat jų organizacijoms „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir „Gamtos ateitis“ bei užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorei (USAD).
Jeigu Seimas šias pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo gegužės.
Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Pastarosios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą, o įmonės, kurioms nurodyta susimokėti už anksčiau nesutvarkytų pakuočių sutvarkymą, bylinėjasi teismuose.