Vadinamoji Žemės pereikvojimo diena per pastaruosius du dešimtmečius paankstėjo dviem mėnesiais, o šių metų data yra visų ankstyviausia, nurodė nevyriausybinė organizacija „Global Footprint Network“ (GFN).
Tai reiškia, kad esant dabartiniam vartojimo tempui reikėtų 1,75 karto didesnės planetos, kad būtų galima tvariai patenkinti žmonijos poreikius.
„Žemės pereikvojimo diena liepos 29-ąją reiškia, kad šiuo metu žmonija gamtos išteklius eikvoja 1,75 kartus sparčiau negu mūsų planetos ekosistemos sugeba atsikurti. Tai prilygtų 1,75 Žemės naudojimui“, – sakoma GFN, kurios būstinė yra Ouklando mieste Kalifornijos valstijoje, pranešime.
„Šio pasaulinio ekologinio pereikvojimo kaina vis aiškiau pasireiškia miškų nykimo, dirvožemio erozijos, biologinės įvairovės netekties ir anglies dvideginio kaupimosi atmosferoje pavidalu. Pastarasis veda prie klimato pokyčių ir dažnesnių ekstremalių orų reiškinių“, – pridūrė nepriklausomas analitinis centras.
Nuo 1986 metų skaičiuojama Žemės pereikvojimo data kasmet skelbiama vis anksčiau.
1993 metais ji buvo spalio 21-ąją, 2003-aisiais – rugsėjo 22-ąją, o 2017-aisiais – rugpjūčio 2-ąją.
„Turime tik vieną Žemę – tai yra žmonijos egzistavimą apsprendžiantis pagrindinis kontekstas. Negalime eikvoti 1,75 (karto daugiau išteklių negu gali suteikti mūsų planete) be niokojančių padarinių“, – sakė GFN įkūrėjas Mathisas Wackernagelis.
Čilės aplinkos ministrė Maria Carolina Schmidt Zaldivar, pirmininkausianti gruodį Santjage vyksiančiai 25-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP25), sakė, kad per didelis planetos išteklių eikvojimas reiškia didėjančią atmosferos taršą anglies dvideginiu.
„Ryžtingų veiksmų svarba tampa vis akivaizdesnė“, – pabrėžė ji.