Dar 2016-ųjų metų gruodį tuomet naujai paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas žadėjo apmokestinti vienkartinius kavos puodelius. Tačiau šis pažadas esą buvo tik pavyzdys – dabar, ministro teigimu, paruoštas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bus taikomi nauji aplinkos teršimo pakuotėmis tarifai.
Kava išsinešimui
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Stipriu pasisakymu pristatė hierarchiją

Tuomet K. Navickas kalbėjo, jog vienkartinės taros apmokestinimas galėtų būti įvestas 2017–2018 metais, o, jo manymu, didžioji surinktų lėšų dalis, galėtų būti skirta visuomenės švietimui. „Puodelio mokestį“ ministras tada įvardijo taip: „toks, kad jaustųsi – kad ir euras“.

Šis K. Navicko pasisakymas jau kitą dieną sulaukė stipraus atgarsio ir diskusijų Seime – tada liberalas Kęstutis Glaveckas tikino, kad po tokios naujienos žmonės svarsto su savimi nešiotis indus, ar „kaip prie ruso, gerti iš rankų“.

Aplinkos ministras tąkart patikino, jog pristatydamas apmokestinimo idėją, jis pristatinėjo atliekų tvarkymo hierarchiją. Joje pirmasis ir geriausias atliekų tvarkymo tikslas – atliekų vengimas.

Ministro patarėjas: tokio mokesčio nebuvo ir nebus

DELFI nusprendė pasidomėti, kur pasistūmėjo vienkartinių kavos puodelių ir kitų vienkartinių indų ar plastiko pakuočių apmokestinimo planai. Nepavykus tiesiogiai susisiekti su K. Navicku, teko kreiptis į ministro atstovą spaudai Mindaugą Bajarūną.

Pastarasis patikino, jog: „<...> tokio, kaip „puodelio mokesčio“ nebuvo ir nebus, mes čia galime kalbėti tik apie tam tikrus įstatymų pakeitimus, mokesčius už taršą – platesniu kontekstu. Tokio dalyko ministras nebuvo net ir pasakęs – mokestis už puodelį.“

Į pateiktus ministrui klausimus, M. Bajarūno teigimu, atsakymus galima rasti neseniai DELFI publikuotame K. Navicko komentare: „Didžiąją dalį informacijos galite rasti ministro publikacijoje, pasirodžiusioje kovo mėnesį. Visos mintys ministro yra surašytos tame komentare.“

Mindaugas Bajarūnas
Mindaugas Bajarūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Teršėjas turi mokėti daugiau

Kovo 24-ąją pasirodžiusiame K. Navicko komentare, ministras pabrėžia, jog kava, dėl išsakytos vienkartinių puodelių apmokestinimo minties, gurmanams neapkarto, o ir apskritai, šis pasiūlymas buvo tik kaip pavyzdys.

„Vienkartinis puodelis man, kaip ir bet kuri kita vienkartinė plastiko pakuotė, – tarsi šiandienos neatsakingo vartojimo simbolis, kuris įkūnija tik skubančio ir besimėgaujančio gyvenimo modelį“, – rašo K. Navickas.

Ministras toliau dėsto, jog permąstyti savo įpročius bei kasdienę vartojimo kultūrą, pirmiausia galime per švietimą ir viešas diskusijas, nors kartu jis pripažįsta, jog šis kelias nėra pats greičiausias ar lengviausias.

Komentare toliau rašoma, jog aplinkos tarša kyla iš neatsakingo vartojimo ar persisotinimo kultūros, kuri, aplinkos ministro teigimu, nėra susijusi su gyvybinių poreikių tenkinimu – tai tampa mūsų visų tiesioginės atsakomybės sritimi.

„Pripažinkime, jei esu aplinkos teršėjas – turiu mokėti daugiau. Vienkartinis kavos puodelis, kaip kombinuotas popieriaus ir plastiko produktas, kurio perdirbti neįmanoma, potencialiai jau yra atlieka. Toks produktas po kelių minučių naudojimo toliau keliauja į sąvartyną.

Taigi, turime pasirinkimą: pirkti paslaugą vienkartiniame puodelyje, vadinasi – teršti aplinką ir mokėti už tai daugiau, arba neteršti ir mokėti mažiau. Tokia mokesčių už aplinkos teršimą politikos paskirtis – ne didinti biudžeto pajamas, o skatinti rinktis labiau aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus“, – rašo K. Navickas.

Pajūrio regioniniame parke rasti puodeliai
Pajūrio regioniniame parke rasti puodeliai
© Pajūrio regioninis parkas

Abejoja, ar mokestis kažką pakeis

Daugelis kavos mėgėjų piktinasi, jog kai kuriose kavinėse baristų paprašius įpilti užsisakytą kavą į savą tarą, jos atsako, jog tai nehigieniška ir pasiūlo pirmiausia kavą įpilti į vienkartinį puodelį iš kurio vėliau klientas jau galėsiantis persipilti kavą į savo atsineštą tarą.

Tačiau kavos namų „Vero Coffee House“ įkūrėjas Darius Vėželis teigia, jog alternatyvą kavą gerti ne iš vienkartinio puodelio klientai visada turėjo: „Visą laiką buvo galimybė gerti iš keramikinių puodelių, barista visuomet to paklausia. Tačiau ir jauni žmonės, nors kavą geria kavinėje, dažniau renkasi ją gerti vienkartiniame puodelyje, nes jie tada gali bet kada atsistoti ir išeiti.

Turime ir daugkartinio naudojimo puodelių, kuriuos galima ir pas mus įsigyti – jei jį įsigijęs klientas kas kart atsineštų, dar gautų ir 10 proc. nuolaidą kavai. Tokių žmonių pasitaiko, tačiau galėtų taip elgtis ir kiti, bet žmonės tiesiog mėgsta patogumą.“

D. Vėželis svarsto, jog mokestis situacijos nepakeis: „Ką tas mokestis duoda? Taip, bus surinkta daugiau pinigų, bet ar nuo to pasikeis situacija? Esminis klausimas – galbūt reiktų investuoti ir ieškoti perdirbimo būdų? Dabar susimoki ir toliau gali šiukšlinti? Kitaip reiktų žiūrėti.“

Darius Vėželis
Darius Vėželis
© Organizatorių archyvas

Pašnekovas taip pat tikina, kad tokių vienkartinių atliekų problemą padėtų spręsti tiek paprastų, tiek rūšiavimo šiukšliadėžių plėtra, patobulinta rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūra. D. Vėželis, kaip ir ministras savo komentare, sutinka, jog švietimas padėtų kelti visuomenės vartojimo sąmoningumą ir atsakomybę.

„Pagalvokime, kodėl tas plastikas atsirado? Tam, kad būtų lengviau, patogiau. Šis klausimas ir problema – labai kompleksiška, juk turime prisiminti ir veterinarinius reikalavimus – maisto sauga. Iš vienos pusės maisto saugos reikalavimus turime, iš kitos – aplinką su šiukšlėmis.

Mes juk irgi specialiai nekišame vienkartinio puodelio ir neskatiname tik iš jo gerti – ne, mes kaip tik klausiame „į ką jums kavą įpilti?“, o galutinė sprendimo teisė vis tiek priklauso vartotojui“, – teigia D. Vėželis.

D. Britanija jau imasi veiksmų

Šiemet Didžiosios Britanijos valdžia nusprendė imtis realių veiksmų kovoje su plastiku bei su vienkartiniais kavos puodeliais, kuriuos perdirbti yra labai sunku – tik 3 įmonės D. Britanijoje rūpinasi vienkartiniais puodeliais, kurių per metus šalyje susidaro apie 2,5 milijardus.

Aplinkosaugos audito komitetas D. Britanijoje pasiūlė valdžiai priimti „Latte Levy“ (liet. latės mokestis) mokestį – 25 svaro centai arba apie 30 euro centų už puodelį. Taip pat siūloma, jei vienkartiniai kavos puodeliai nebus visiškai perdirbami iki 2023-ųjų metų, jie turėtų būti uždrausti apskritai.

„Latte Levy“ surinktos lėšos būtų panaudojamos perdirbimo įrenginių tobulinimui ir įrengimui.

Kancerogenų yra ir plastikinėse, ir popierinėse pakuotėse

„Greitas maistas gali būti ir sveikas, tačiau vienkartinių pakuočių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dažniausiai sukelia neigiamus padarinius“, – teigia Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto mokslo darbuotoja ir lektorė Inga Gurauskienė.

KTU atsiųstame pranešime spaudai teigiama, jog vienkartinių gaminių naudojimo mastas pastaraisiais metais itin sparčiai auga. 2016 m. pasaulinė vienkartinių indų rinka siekė 27 mlrd. JAV dolerių, ir skaičiuojama, kad iki 2020 m. rinka išaugs iki 30 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Tai tiesiogiai siejasi su išaugusių žaliavų poreikiu – naftos, medienos ir metalo. Be to, vienkartinių indų specifika lemia itin trumpą gaminio naudojimo laiką ir menkas galimybes šiuos indus perdirbti bei grąžinti antrines žaliavas į gamybą. Tai iš esmės prieštarauja žiedinės ekonomikos koncepcijai, kuri yra gamybos ir darnaus vartojimo vystymosi pagrindas“, – pažymi I. Gurauskienė.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto profesorė, cheminių medžiagų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai specialistė Jolita Kruopienė pasakoja, kad 2016 metais Danijoje buvo atliktas pavojingų cheminių medžiagų įvairiose maisto pakuotėse tyrimas. Jo metu plastikiniuose maisto induose rasta kancerogenų: stireno, bisfenolio A.

Pavojingų medžiagų rasta ir popierinėse pakuotėse: tyrėjai aptiko mineralinių alyvų, kurios gali paskatinti vėžį, kauptis organuose. Taip pat rasta fluorintų organinių junginių, kurie sukelia priešlaikinio gimdymo riziką.

„Nors teigiama, kad kiekiai yra maži, o tai neturėtų kelti rizikos sveikatai, reikia atsižvelgti, kad esame veikiami vadinamojo „pavojingų medžiagų kokteilio“, – paaiškina profesorė J. Kruopienė.

Vienkartiniai šiaudeliai
Vienkartiniai šiaudeliai
© Augustas Didžgalvis

Kviečia priimti iššūkį

KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantės Valdonės Daugėlaitės duomenimis, Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių puodelių. Įvertinant šiuos skaičius pagal Lietuvos populiaciją, vienas lietuvis per metus sunaudoja vidutiniškai 15 vienkartinių popieriaus pagrindo puodelių, o tai sudaro apie 3721 tonų neperdirbamų atliekų.

Lietuvoje veikia virš 1000 kavos išsinešti vietų: kavinių, degalinių, kioskų, restoranų, greito maisto užkandinių. Prie taršos žymiai prisideda ir kavos pardavimo automatai, įrengti įvairiose erdvėse – universitetuose, biuruose, ligoninėse, stotyse.

Norėdami atkreipti dėmesį į mūsų vartotojiškumo daromą neigiamą poveikį aplinkai Lietuvos sveikuolių sąjunga, socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas pakvietė priimti iššūkį – pabandyti 30 dienų nenaudoti vienkartinių indų. Iššūkio metu 30 dienų siūloma atsisakyti: vienkartinių puodelių, vienkartinių šiaudelių, vienkartinių indų ir įrankių.

Ruošiamasi pakeisti įstatymą

Grįžtant prie aplinkos ministro K. Navicko komentaro, jame teigiama, jog atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir partnerystės organizacijos (EBPO) rekomendacijas, taip pat siekiant Vyriausybės programos ir Europos Sąjungos reikalavimų aplinkosaugos srityje įgyvendinimo, Aplinkos ministerija yra parengusi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą. „Pats įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms grupėms ir visuomenei“, – patikino M. Bajarūnas.

Kaip nurodoma K. Navicko komentare, naujame projekte siūloma patvirtinti naujus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus, kurie veiktų kaip prevencinė priemonė, skatintų gamintojus ir importuotojus tiekti rinkai perdirbamas pakuotes, taip pat ieškoti pakuočių perdirbimo galimybių bei mažinti atliekų kiekį sąvartynuose.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šiuo metu gamintojams ir importuotojams taikomi vienodi pakuočių atliekų tvarkymo įkainiai, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės yra perdirbamos, ar ne. Įstatymo projekte taikomi mažesni mokesčio tarifai rinkai tiekiamoms perdirbamoms pakuotėms, lyginant su tarifais neperdirbamoms.

Šio įstatymo pakeitimo projektas turi prisidėti prie darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtros bei įtvirtinti žiedinės ekonomikos principą – mažinti aplinkos teršimą mažinant žalingų gaminių, produktų ir jų pakuočių vartojimą. Taip pat mažinti atliekų susidarymą ir jų šalinimą sąvartyne bei skatinti investicijas į inovatyvias ir aplinkai draugiškas technologijas“, – dėsto ministras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (20)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (63)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (275)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (91)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (185)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (16)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (39)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (92)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (15)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (22)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...