aA
Dalijimosi ekonomika šiandien jokia naujiena. Tai informacinių technologijų pagalba sukurta rinka, kurios pagrindinis bruožas – dalijimasis. VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius teigia, kad su dalijimosi ekonomika susiduriame kiekvienas kasdien, kuomet skoliname kaimynui atsuktuvą ar draugui atspausdiname kokį nors dokumentą savu spausdintuvu.
Eismas Vilniuje
© DELFI / Domantas Pipas

Anot D. Tracevičiaus, visi infrastruktūros projektai gali būti laikomi dalijimosi ekonomikos pavyzdžiais, nes jais naudojasi daugybė žmonių: „Iš esmės, dalijimo ekonomika pradėjo plėstis nuo visuomenei skirtų projektų, tokių, kaip keliai, link mažesnių – gyvenamo būsto, automobilio, namų apyvokos daiktų nuoma arba dalijimasis.”

Šis naujas ekonomikos modelis siejamas ir su socialinių tinklų iškilimu, o šio ekonomikos modelio įmonių skaičius bei pelnas sparčiai auga. Skaičiuojama, kad daiktais ar paslaugomis tarpusavyje už pinigus Lietuvoje dalijasi kas penktas gyventojas. Tačiau kuo dalijimosi ekonomika gali būti naudinga gamtai ir pačiam žmogui?

Žmonėms nebereikia pirkti automobilio

Pirmiausia, dalijimosi ekonomika skatina mažiau vartoti ir gali būti suvokiama kaip alternatyvaus vartojimo forma. Dalijimosi ekonomika padeda žmonėms išvengti perteklinio vartojimo, tačiau taip pat padidina ir materialių daiktų, tokių kaip automobilis, efektyvumą.

Speciali vieta besidalijantiems automobiliu
Speciali vieta besidalijantiems automobiliu
© DELFI / Karolina Pansevič

„Pavyzdžiui, vidutiniškai automobilis apie 92 proc. laiko stovi tuščias, nenaudojamas. Protinga jį būtų „įdarbinti”, taip ne tik jis būtų išnaudojamas efektyviau, bet ir planetos resursų reikėtų mažiau. Arba, pavyzdžiui, resursų taip pat išeitų sutaupyti, jei keli žmonės kartu vyktų į darbą.

<...> Nemaža dalis jaunimo, gyvenančio didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išvis atsisako turėti nuosavas transporto priemones, nes tam būtinumo nebėra. Privatus sektorius šį poreikį išsprendė – atsirado „CityBee”. Galima naudotis viešojo transporto sistema, o ten kur ji nepasiekia arba pasiekiama tik retai, galima naudotis „dalijimosi automobiliu”, – pasakojo D. Tracevičius.

Panašiu principu kaip „CityBee” veikia ir „Airbnb”. Daugybė žmonių gyvena dideliuose būstuose, kurių neišnaudoja pilnai ir gali trumpai ir lengvai nuomoti be didelių įsipareigojimų – taip padidindami savo būsto efektyvumą.

„Persikelkime prie namų apyvokos daiktų. Kam pirkti drėlę, kurią teks panaudoti tik kelis kartus. Daug pigiau ją išsinuomoti tik tam laikotarpiui, kuriam reikia. Juolab, kai gali pasirinkti nuomojamo įrankio modelį ir galingumą”, – teigia D. Tracevičius.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Padeda sutaupyti pinigų bei Žemės resursų

Dar vienas D. Tracevičiaus įvardytas dalijimosi ekonomikos privalumas – mažesnis žmonių prisirišimas prie materialių daiktų. „Informacijai lengvai ir greitai plintant internetu ir atsirandant vis daugiau galimybių lengvai keliauti po visą pasaulį, vis mažiau žmonių nori prisirišti prie gyvenamosios vietos, būsto, automobilio, o ką jau kalbėti apie įvairius namų apyvokos daiktus.

<...> Kuomet prireiks, visi šie nuomojami daiktai ar paslaugos visada bus paruošti. Kažkas juos prižiurės, kai reikės ir sutaisys, tačiau to nereiks daryti patiems – taip sutaupant laiko”, – tikina pašnekovas.

Dalijimosi ekonomikos puikiais pavyzdžiais gali būti ir internetinės muzikos klausymosi bei filmų ir serialų platformos „Spotify” ir „Netflix”, kuriais „Sprinter tyrimai” duomenimis naudojasi ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, ar net socialiniame tinkle „Facebook” veikiančios daiktų, pavyzdžiui drabužių, mainymosi grupės.

Dalijimosi ekonomika
Dalijimosi ekonomika
© Shutterstock

Pagrindine dalijimosi ekonomikos „varomąja jėga” įvardijamas jaunimas – vadinamoji Y arba tūkstantmečio karta (angl. millennials) – 18–35 metų žmonės (kas trečias tokio amžiaus lietuvis per pastaruosius metus naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis), kuriems dalijimosi ekonomika ypač priimtina, nes padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir vietos namuose.

„Taigi, dalijimosi ekonomika ja besinaudojantiems žmonėms padeda sutaupyti ne tik pinigų, padidina materialinių resursų efektyvumą, bet ir tausoja Žemės resursus”, – apibendrino D. Tracevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (553)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (8)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (221)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (5)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (237)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Gyvai / Paskutinė galimybė pelnyti tašką Tautų lygoje: Serbija – Lietuva (35)

Lietuvos futbolo rinktinė baigia kovas debiutiniame Europos tautų lygos turnyre rungtynėmis...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (4)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (397)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (20)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...