Trobelę pasistatė iš to, ką kiti būtų seniai išmetę: čia šeima laikosi neįprastų taisyklių

Siekia neįmanomo tikslo – gyventi be atliekų

Alytuje gyvenanti Tarasauskų šeima jau daugiau kaip 15 metų gyvena pagal savo susikurtą taisyklę – gyventi taip, kad kuo mažiau būtų kenkiama aplinkai. Šios taisyklės alytiškių penketukas laikosi labai paprastai: šeima vadovaujasi mažesnio ir kokybiškesnio vartojimo principais, o visą savo aplinką kuria ir palaiko vien natūraliomis ar pakartotinai panaudojamomis medžiagomis.

„Reikia sąžiningai pripažinti, jog šiandien gyvenimas visiškai be atliekų yra neįmanomas, tai – siekiamybė ir vizija. Visus, ypač vaikus, veikia vartotojiška kultūra, kuriai ne tik atsispirti, bet ir joje nedalyvauti yra ganėtinai sunku. Daug ir įvairių, atrodo, nekaltų veiklų generuoja daug šiukšlių ir apsukti atgal šią tendenciją tegali tik visiškas masinis skurdas ir grįžimas į gamtą“, – pastebi M. Tarasauskienė.

Šeima susidomėjo ir gyvenimo būdu, kuriame būtų kuo mažiau atliekų, idealiu atveju – kad jų nebūtų visai. Šią kultūrą apibūdina terminas „zero waste“, kurio reikšmę ir pritaikymą kasdienybėje Modesta Tarasauskienė pradėjo studijuoti dar visai neseniai.

Visą aplinką susikūrė patys – panaudojo ir tai, kas kitiems nereikalinga

Nieko keisto, kad šeima kaip tik ir apsigyveno vietoje, kurioje jaučiasi labai arti gamtos. Sodybos, kurioje jie gyvena, idėja – kurti ir tausoti aplinką išsaugant tai, kas autentiška.

„Kurdami 18 hektarų sodybą, maksimaliai bei tvariai išnaudojome aplinką savo gyvenimui. Išsaugojome neliestą pagrindinį ūkinį pastatą ir virš 100 metų svirną, kuriame planuojame šiferio stogą keisti nendriniu. Iš nugriauto medinių lentų sandėliuko pastatėme vasaros namelį vaikams ir svečiams. Svarbu ir edukacinis momentas – namelį kartu su tėčiu statė vyriausias sūnus, kuriam tada buvo 7 metai“, – sako M. Tarasauskienė.

Sodybos aplinką drauge kūrė visi šeimos nariai – savo rankomis, nepamirštant meilės gamtai. Daugybė kieme randamų žaidimų, sporto įrenginių, o tuo pačiu ir bitynas yra bendra vyro, vaikų ir senelių kūryba.

Tarasauskų sodyba

© Asmeninis archyvas

Vienas iš vaikų gamybos žaislų pavyzdžių – paspirtukas, kuriame panaudoti „išaugto“ vaikiško vežimėlio ratai. „Visus tris vaikus išauginau su vienu vežimėliu“, – prideda moteris.

Nors sodyboje šeima turi įsirengusi ir valymo įrenginį, svečiams iš panaudotos išardyto pastato medienos pastatytas lauko „namelis“. Jo stogas išpiltas smėliu ir apaugintas augalais, tik apdailoje yra šiek tiek dažų.

„O visų svarbiausia – jaunuolynas bei būsimas miškas, kuriame esame pasodinę per 500 įvairių medžių. Buvimas ir veikla gamtoje mus apsaugo nuo daugelio vartotojiškumą skatinančių užsiėmimų, ugdo vaikus, aprūpina didele dalimi kokybiško maisto be pakuočių bei suteikia prasmę“, – aiškina M. Tarasauskienė.

Perdirbamų atliekų šeimos konteineryje – 4 kartus mažiau, nei pas kaimynus

Ilgainiui toks gyvenimo būdas padėjo šeimai atsispirti veikloms, generuojančioms šiukšles – šeima stengiasi atsirinkti tik tai, kas tikrai vertinga.

Prie Tarasauskų namo stovi trys konteineriai: rūšiuojamų atliekų, mišrių ir maisto. Šiukšlių, kurios keliauja į šiukšlyną, jie teigia „pagaminantys“ išties mažai.

„Žiemą gyvename mieste, vasarą – restauruotoje kaimo sodyboje, tad sukompostuojame visas galimas kompostuoti atliekas. Mūsų mieste Alytuje jau išdalinti maisto kompostavimo konteineriai, tačiau juo nepasinaudojome. Perdirbamų atliekų, ypač dėl popierinių pakuočių, susidaro, deja, nemažai – iki konteinerio per porą mėnesių, tačiau kiti kaimynai jų prikrauna per mėnesį po du“, – skaičiuoja moteris.

Tarasauskų sodyba

© Asmeninis archyvas

Esminė taisyklė – išmesti tik tada, kai niekaip negalima panaudoti

Pagrindinės taisyklės, kurių laikosi šeima:

1. Nepirkti vien dėl to, kad gražu, nauja ir perka kiti;

2. Gerai apgalvoti, ar kažko tikrai reikia.

Juk išties dažnai perkame tai, ko mums nereikia. Pavyzdžiui, aplankalų aplenkti vaiko per 3 mėnesius prirašomas pratybas ar sąsiuvinį, maisto papildų, kurių nauda abejotina ar veido kremo, ar skutimosi želė, be kurių odai diskomfortas, kai prie to ją pripratini.

„Tačiau pagrindinis dalykas, kuris mums leidžia sumažinti atliekas gyvenant provincijoje – maksimali gamyba namuose ir mainai su panašaus mąstymo žmonėmis tiek maistu, tiek vaikų rūbais ir daiktais. Nesilaikome dabar madingos nuostatos mesti visą plastiką lauk ir pirkti naujus namų apyvokos daiktus. Mesime, kai sunaudosime“, – sako M. Tarasauskienė.