aA
Kasmet pasaulyje išmetama milijonai tonų naudotų mobiliųjų telefonų ir kitų smulkių elektroninių įrenginių, nors juose yra daug vertingų metalų. Vienas geriausių pavyzdžių, kaip atliekos panaudojamos naujiems gaminiams, yra 2020 metų Tokijo olimpinės ir parolimpinės žaidynės.
Olimpinės varžybos
Olimpinės varžybos
© Vytautas Dranginis

Kaip rašoma pranešime spaudai, 2020 metų Tokijo vasaros olimpinių ir parolimpinių žaidynių nugalėtojai bus apdovanojami medaliais, kurių gamybai bus naudojami tik iš Japonijos namų ūkių surinkti seni mobilieji telefonai ir kiti smulkūs elektroniniai įrenginiai (skaitmeniniai fotoaparatai, delniniai žaidimai, nešiojamieji kompiuteriai). Panaudojant elektroninės įrangos atliekose esamus tauriuosius metalus iš viso bus pagaminta maždaug 5 tūkst. aukso, sidabro ir bronzos medalių.

Organizatorių tikslas – iš elektronikos atliekų surinkti 2,7 tonas bronzos, 30,3 kilogramus aukso ir 4,1 toną sidabro. Iki praėjusių metų lapkričio mėnesio Japonijos savivaldos institucijos perdirbimui jau surinko beveik 47,5 tūkst. tonų senų smulkių įrenginių, o viešas vietinis tinklo paslaugų teikėjas perdavė apie 5 mln. naudotų telefonų.

Seni mobilieji telefonai
Seni mobilieji telefonai
© Organizatorių archyvas

„Tai – ne pirma gera iniciatyva, kai olimpiniai medaliai gaminami iš perdirbtų medžiagų, nors pirmoji, kai visi medaliai 100 proc. bus gaminami tik iš elektronikos atliekų. Akivaizdu, kad visuomenės įtraukimas į tokius ir panašius projektus suteikia daug galimybių taupyti gamtos išteklius ir apsivalyti nuo elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Pasak jos, Lietuvoje taip pat yra gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, EGIO nuo 2012 metų švietimo įstaigose vykdomo projekto „Mes rūšiuojam“ metu jau surinkta 1,9 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos bei 73 tonos nešiojamųjų baterijų atliekų.

Šiuolaikinių mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių gamyboje naudojama tokių vertingų metalų kaip platina, auksas, sidabras, varis, paladis ir kitų. Skaičiuojama, kad iš kiekvienos kasykloje išgautos rūdos tonos galima gauti tris ar keturis gramus aukso, o iš vienos tonos perdirbtų mobiliųjų telefonų atliekų – iki 350 gramų aukso.

Be to, bendras mokslininkų iš universitetų Pekine ir Sidnėjuje tyrimas atskleidė, kad metalų išgavimo iš elektronikos atliekų sąnaudos, įskaitant atliekų surinkimo, darbo, energijos, medžiagų ir transportavimo išlaidas, perdirbėjų įrangos ir pastatų kapitalo sąnaudas, yra 13 kartų mažesnės negu rūdos kasybos sąnaudos.

Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai
© DELFI / Domantas Pipas

„Auganti vartotojų paklausa naujausiems išmaniesiems telefonams ir kitiems elektroniniams prietaisams sukuria kasmet didėjantį elektronikos atliekų srautą visame pasaulyje. Deja, oficiali statistika nėra džiuginanti – pasaulyje sutvarkoma mažiau nei penktadalis visų susidarančių elektronikos atliekų.

Mobilieji telefonai yra vieni iš daugiausiai vertingų išteklių naudojamos įrangos ir tai yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl jie turėtų patekti pas atliekų tvarkytojus, o ne į sąvartyną ar deginimo įrenginius“, – sako V. Masalienė.

2016 metais pasaulyje buvo išmesta apie 435 tūkst. tonų mobiliųjų telefonų, o jų žaliavų vertė sudarė 10,7 mlrd. eurų.

EGIO vadovė taip pat primena, kad elektronikos atliekose gali būti ir cheminių medžiagų, kaip gyvsidabrio, arseno, švino ir kitų. Į sąvartynus patekusios elektronikos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos aplinkai (vandeniui, gruntui, orui). Perdirbant elektronikos atliekas atskiriamos pavojingos atliekos, pagaminamos vertingos antrinės žaliavos ir jų pusgaminiai, atskiriami metalai ir kitos žaliavos.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Verslas per karantiną gautą paramą grąžina valstybei: yra kam pinigų reikia labiau (8)

Trys Lietuvos įmonės – „ Felit “, „ Ikea Industry Lietuva “ ir „ Švyturys-Utenos alus...

Vladimiras Laučius. Laisvė, pasodinta į Lukiškes (50)

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas...

Per karantino krizę medikams buvo paruošta 30 tūkstančių kiniškų „meilės siurprizų“ tyrimas (148)

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų...

Penki iš septynių naujų atvejų yra įvežtiniai: koronavirusas nustatytas ir Vilniaus rajone nužudytam asmeniui ligoninėse gydomi 8 žmonės (61)

Penki iš septynių naujų koronaviruso atvejų – įvežtiniai, ketvirtadienį BNS informavo...

SEB prognozės Lietuvai: atlaikius pandemijos smūgį, ekonomika atsigauna geriau nei tikėtasi (22)

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas...

„Žalgirio“ direktorius: siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė (62)

Pirmą kartą nuo 2016-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ klubui teks ieškotis naujo trenerio. Iki...

Dvi šalys skelbia apie rekordinius užsikrėtimų koronavirusu atvejus, PSO įspėjo: laukia sunkus kelias (1)

Per pastarąją parą dvi šalys pranešė apie rekordinius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu...

Vien mėsa sotus nebūsi: išdavė auksinę taisyklę, kaip ant grilio kepti daržoves, kad jos nebūtų „guminės“  + trys receptai (1)

Nors mėsa ir yra vienas pagrindinių patiekalų, kepamų ant grilio, kad teisingai iškeptum...

Nuošaliame Lietuvos dvare apsilankęs brazilas: kai Lietuvoje stovėjo dvarai, mes bėgiojome pusnuogiai

Tyrimai rodo, kad vis labiau atrandame Lietuvą. Turistų, keliaujančių po savo šalį, daugėja jau...

Kardiologai ragina nelaukti: pavėlavusius skubios pagalbos medikai gydo labai sunkios būklės (4)

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra...

|Maža didelių žinių kaina