aA
Ar mada gali būti tvari? Tokį klausimą kelia bbcearth.com, nes mados industrija yra viena didžiausių planetos teršėjų, sukeliančių įvairių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai bei laukinei gamtai. Daugelis pluoštų, iš kurių gaminami drabužiai, yra parduodami gerai žinomose parduotuvėse, tačiau jie palieka neigiamą pėdsaką Žemėje. Šiame straipsnyje pateikiami 5 faktai apie madą, apie kuriuos daugelis net nesusimąsto.
Drabužių parduotuvė
© Shutterstock

Kaip pigus kašmyrinis megztinis paveikia Mongolijos stepes?

Mongolijos pievose, ganyklose bei laukinėje gamtoje gyvenančioms gyvūnų rūšims, tokioms kaip snieginis leopardas, stepinė lapė ar stepinis švilpikas, kyla didelė grėsmė. Dėl šiltnamio efekto ir klimato kaitos, dirvožemio erozijos ir ežerų bei upių džiūvimo šie gyvūnai nyksta. Nuo 1990-ųjų stebimas šių gyvūnų rūšių mažėjimas.

Tyrimai rodo, kad net 80 proc. natūralių ganyklų, kuriose gyvena minėtieji laukiniai gyvūnai, nyksta ir dėl per didelio ožkų ganymo. Kodėl stepėse ganomos ožkos? Todėl, kad pasauliui reikia pigaus kašmyro.

Šukuojant ožkas, iš jų kailio gaunamas minkštas, tačiau nepasižymintis gera kokybe, kašmyras, kuris naudojamas pigiems kašmyriniams megztiniams gaminti. Iš ožkų išgautas kašmyras, tvarumo atžvilgiu, yra bene žalingiausias laukinei gamtai, žalingesnis už kašmyrą išgaunamą iš avių kailio.

Beje, Mongolija yra antroji pagal dydį kašmyro tiekėja pasaulyje.

Kašmyro gavyba
Kašmyro gavyba
© Shutterstock

Kuo susijęs drabužių skalbimas su krabais?

Daugeliui jau žinoma kaip plastikas ir mikroplastikas pasiekia upes, ežerus, galiausiai – vandenynus. Dažniausiai tai įvyksta tuomet, kai plastiko atliekos yra išmetamos ne į šiukšliadėžę, o kur nors gamtoje. Tačiau mažiau kam žinoma, jog mikroplastikas ir plastikiniai pluoštai į pasaulio vandenis patenka per mūsų skalbyklę.

Skalbiant sintetinius drabužius iš poliesterio, nailono ar akrilo, į nuotekų vandenis, o vėliau ir į kitus vandenis, patenka milijonai plastiko mikropluoštų. Tokiuose pluoštuose yra toksiškų cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia vandens ekosistemas ir gyvūnus.

Drabužio sudėtis
Drabužio sudėtis
© DELFI

Tyrimai rodo, kad daugelis rūšių gyvūnų, įskaitant ir krabus, omarus, žuvis, vėžlius, pingvinus, ruonius bei jūros ūdras praryja toksiškus plastiko mikropluoštus, o pastarieji nuodija gyvūnus. Plastiko mikropluoštai buvo atrasti net maiste, kurį valgome patys. Laukiniams gyvūnams kyla grėsmė žūti iš bado – plastiko pluoštai vandenyje, patekę į gyvūnų skrandžius, gali užblokuoti virškinimo traktą bei pakenkti jų skrandžio gleivinei.

Viskozė ir miškų naikinimas

Balintos medienos masė yra pagrindinė medžiaga iš kurios yra gamina visiems puikiai žinoma drabužių medžiaga – viskozė. Ši balintos medienos masė dažniausiai išgauna iš nykstančių, senų miškų medžių. Tai reiškia, kad pirkdami iš viskozės pagamintus drabužius, prisidedame prie tokių miškų ir gyvūnų buveinių juose naikinimo. Beje, daugelis gyvūnų tokiuose miškuose taip pat jau pripažįstami retais arba nykstančiais.

Kertami milijonai medžių, kurie vėliau tampa drabužiais. Nors keli žinomi drabužių prekių ženklai gamina viskozę arba perką ją pagamintą iš tvarių, sertifikuotų miškų, tačiau kertamų medžių kiekis būtent viskozės gamybai ir toliau auga Indonezijoje, Kanadoje bei Amazonėje.

Drabužiai
Drabužiai
© Shutterstock

Ar žinote, kiek jūsų palaidinei reikia vandens?

Tik todėl, kad medvilnė nėra dirbtinis pluoštas, tai dar nereiškia, kad ji yra tvari. Iš tiesų, medvilnė tapo viena iš netvariausių auginamų kultūrų planetoje. Pirmiausia, auginant medvilnę reikia tiek daug vandens, kad pastarieji kiekiai prisideda prie gėlo vandens trūkumo visame pasaulyje.

Vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti gali prireikti ir 2700 litrų vandens. Kazachstane tai lėmė Aralo jūros ir jos rūšių sunykimą. Be to, medvilnės gamyba reikalauja daug pesticidų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kurios patenka į vandens telkinius ir dirvožemį. Medvilnės gamyba atsakinga už 22,5 proc. pesticidų sunaudojimo visame pasaulyje.

Greitoji mada ir jos tamsioji pusė

Masinės drabužių gamybos prekių ženklai keičia drabužių kolekcijas ne tik pasikeitus sezonui, tačiau ir kelis kartus per sezoną. Tokie drabužiai yra pigūs, prastos kokybės, o jų kasmet pagaminama apie 100 mlrd. – vėliau dažniausiai jie tiesiog atsiduria sąvartynuose. Tai palieka didelį anglies dioksido pėdsaką mūsų planetos atmosferoje. Pavyzdžiui, poliesteris ir nailonas gaminami naudojant iškastinį kurą, be to, medvilnės gamybos proceso metu taip pat išsiskiria didelis anglies dioksido kiekis.

Siuvėja Mianmare
Siuvėja Mianmare
© Shutterstock

Greitoji mada taip pat teršia mūsų aplinką dėl pavojingų cheminių medžiagų panaudojimo, gaminant tokius pigius ir nekokybiškus drabužius. Suknelė vartotojui gali kainuoti kelis eurus, tačiau ši maža kaina slepia planetos taršą, taip pat menkai apmokamų trečiųjų šalių siuvėjų darbą, taip pat ir neigiamą įtaką ekosistemoms ir įvairioms gyvūnų rūšims.

Taigi – ką daryti?

Norint sumažinti mados industrijos neigiamą poveikį mūsų planetai bei mums patiems, vertėtų pirkti drabužius iš natūralių, perdirbtų audinių bei apsipirkinėti tvarių prekių ženklų parduotuvėse.

Pirkdami rūbus permąstykite, ar jums tikrai jų reikia, o atsibodus kokiam nors drabužiui, neskubėkite jo išmesti – atiduokite draugui ar į labdaros organizacijas. Taip pat vertėtų apsipirkinėjant atkreipti dėmesį į drabužio kokybę – rinktis kokybiškesnę prekę, kurią galėsite nešioti kuo ilgiau.

Eko energetika
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
4.4844
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainoje – lemtinga atomazga: Zelenskis Porošenkai nepaliko jokių šansų Porošenka pripažino pralaimėjimą, atnaujinta 22.50 (1645)

Ukrainoje sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą triuškinamai laimėjo jokios...

Rusų politologas: Putinas netiki, kad NATO išties pagalbos ranką Baltijos šalims (283)

Sergejaus Medvedevo – politologo, televizijos laidų vedėjo interviu Konstantinui Egertui,...

Išleido į paslėptą lobį vedusių mįslių knygą: visa šalis ėjo iš proto (8)

Knygų leidybos sensacija tapusio kūrinio „Masquerade“ (angl. maskaradas ) 40-osioms metinėms...

Jis juokiasi paskutinis: Ukrainos komikas, tapęs prezidentu (19)

Komikas Volodymyras Zelenskis Ukrainos prezidentu buvo išrinktas dukart.

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (203)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

Liūdna rezultatyviai žaidusio Sabonio sezono pabaiga: „Celtics“ eliminavo „Pacers“ klubą (3)

Savo pasirodymą NBA atkrintamosiose varžybose baigė Indianos „Pacers“ ekipa. Penktą vietą...

Po Zelenskio triumfo – dviprasmiški ekspertų vertinimai (74)

Ukrainos atsigręžimas į Rytus prezidentu išrinkus politikos naujoką komiką Volodymyrą Zelenskį...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (386)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...

Įspūdinga: Paryžiaus katedros bokštais pasipuošęs Suttonas dėdamas apsisuko 360 laipsnių (2)

Vilniaus „Ryto“ klube sezoną pradėjęs Dominique'as Suttonas pasižymėjo fantastišku dėjimu...

Vandens ir deimantų paradoksas – sunkiai įmenama mįslė ir šiuolaikiniams ekonomistams (13)

Klausimas, kodėl gyvybiškai svarbus vanduo yra toks pigus, kai tuo tarpu praktikoje mažai naudingi...