aA
Energetika – ypatingą reikšmę valstybei turinti ūkio sfera, todėl specialistų poreikis čia itin didelis. Šiandien, kai visame pasaulyje vystomos įvairios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, o rinkoms siūlomi nauji sprendimai, ypač reikia specialistų, turinčių naujausių žinių ir gebėjimų. „Energetikai prisideda prie valstybės nepriklausomybės“, – tikina elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Darbas
Darbas
© Unsplash

Statistika rodo, kad net 60 proc. lietuvių mano, kad energetiko profesija Lietuvoje yra perspektyvi, o šiandieninėje darbo rinkoje tai – itin darbdavių geidžiamas specialistas. Tačiau, pasak šioje srityje veikiančių įmonių vadovų, specialistų vis tik trūksta.

„Energetikos specialistų poreikis darbo rinkoje labai didelis, ypač trūksta inžinierių, – pažymi D. Virbickas. – Tačiau jaunuoliai kažkodėl vis dar vangiai renkasi inžinerines specialybes, nors dirbant šioje srityje galima ne tik daug sužinoti, nuolat tobulėti, bet ir užsidirbti“.

„Energetikai yra labai svarbi Lietuvos nepriklausomybės dedamoji, kaip ir narystė NATO ar Europos Sąjungoje. Valstybei reikalinga tiek ekonominė, tiek karinė, tiek politinė integracija, tiek, šiais laikais, energetikų integracija“, – teigia D. Virbickas.

Itin geidžiami atsinaujinančių išteklių specialistai

Esant sparčiam pasaulio vystymuisi išnaudojama vis daugiau iš žemės išgaunamų energijos išteklių, todėl ypatingas dėmesys šiuo metu kreipiamas į atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie padeda gyventojus aprūpinti reikalingais ištekliais tausodami aplinką.

Daivis Virbickas
Daivis Virbickas
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsinaujinantys šaltiniai, pasak D. Virbicko, labai svarbūs: „Vartotojai nori, kad tokie šaltiniai būtų patikimi, prieinami visą laiką, pigūs ir draugiški aplinkai. Vartotojas yra „karalius“ – nusprendžia, o energetikai ieško būdų, kaip tai įgyvendinti“.

Kaip rašoma pranešime spaudai, nors atsinaujinančios energetikos sritis žada daug perspektyvų čia dirbantiems specialistams – jų kol kas labai trūksta.

„Pavyzdžiui, Europoje prognozuojamas jūros vėjų „bumas“. Juos galima panaudoti generuojant energiją, tačiau reikės daug sistemų, infrastruktūros įrenginių, kurie tarpusavyje derėtų ir sudarytų išmanų tinklą. Reikalingi žmonės, kurie visa tai suprojektuos ir realizuos“, – atkreipia dėmesį D. Virbickas, kaip kviestinis lektorius dėstantis ir KTU studentams.

Vis tik, atsinaujinantys šaltiniai kelia ir iššūkių – jie yra neplanuojami.

„Galima tik prognozuoti, pavyzdžiui, saulė švies ar ne, bet negalima to suplanuoti. Jeigu saulė nešviečia ar vėjas nepučia – energijos išteklių nėra“, – pasakoja D. Virbickas.

Pasak jo, reikia ieškoti įvairių alternatyvių technologijų, kaip suvaldyti išteklius. Čia – vėlgi atsiveria didelis potencialas kūrybai ir specialistų, kurie sukurtų ir įgyvendintų inovacijas, poreikis.

Skatina netikėti mitais: energetika – ne tik vyrams

Nors energetika yra labai platus sektorius, siūlantis įvairių karjeros galimybių, stengiantis į jį pritraukti specialistų susiduriama ir su mitu: esą tai – išskirtinai vyriška sritis.

„Moterų, dirbančių energetikos srityje, yra, bet nedaug. Tarkim, pagal „Litgrid“ statistiką, įmonėje dirba 26 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Iki lygybės trūksta nemažai, todėl, žiūrint statistiškai, moterų pasigendame“, – atskleidžia D. Virbickas.

Atsinaujinanti energetika
Atsinaujinanti energetika
© Scanpix

Tačiau, jo nuomone, visus mitus reikėtų mesti iš galvos, nes toks skirstymas – visai nereikalingas ir neatspindintis tikrovės.

„Energetikoje gal ir rastume sričių, kur reikia daug fizinės jėgos ir galbūt ten ne visos moterys norėtų dirbti, tačiau daugiausia energetikai dirba pasitelkdami savo žinias, kūrybiškumą, išmanumą, gudrumą ir bendradarbiavimą. Todėl šioje srityje ir moterys, ir vyrai laukiami vienodai“, – pastebi D. Virbickas.

Jis tikina, kad pirmiausia, norėdamos pakeisti tokį klaidingą įsitikinimą ir pritraukti daugiau kompetentingų darbuotojų, įmonės pačios turėtų komunikuoti, suteikti išsamios informacijos apie tai, koks yra energetikos specialisto darbas. Pasak D. Virbicko, tada ir vaikinai, ir merginos atras savyje noro ir drąsos išbandyti energetiko specialybę.

„Šiandien energetikas vis dar įsivaizduojamas kaip laipiojantis po stulpus, dirbantis su generatoriais ar katilais“, – sako jis.

Vis tik energetikos srityje dirbantys specialistai užsiima kur kas įvairesnėmis veiklomis. Kasdien jiems reikalingos ne tik specifinės energetikos, bet ir universalios informacinių technologijų, ekonomikos, politikos, geografijos, informacijos ir sistemų valdymo, projektų ir organizacijos vadybos žinios.

„Tai specialistai, kurie nuolat bendradarbiauja, siekia valstybės mastu svarbių tikslų, o sprendžiant kylančius iššūkius pasitelkia savo kūrybiškumą ir išmanumą“, – tikina „Litgrid“ generalinis direktorius D. Virbickas.

Apie tai, kuo aktuali ir svarbi energetiko profesija, kokios kompetencijos reikalingos tokiems specialistams ir kaip jas išlaikyti bus diskutuojama jau rugsėjo 20 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos rengiamoje konferencijoje „Energetiko profesija: kompetencijos, svarba, iššūkiai“. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos (LR) Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Seimo atstovai, švietimo sektoriaus bei verslo atstovai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau  (1)

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Policija įspėja apie sugriežtintą kontrolę: šį kartą kontroliuos ne tik judėjimą tarp savivaldybių (86)

Policija savaitgalį žada intensyviau vykdyti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių ir didesnį...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (25)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Lošimo nelegalai nesnaudžia: štai kokių priemonių kasdien Lietuvoje tenka imtis (21)

Nuotoliniai azartiniai lošimai – sparčiausiai auganti lošimų verslo šaka, kurioje kasmet...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (84)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Dainų autorius piktinasi dėl subsidijų Kirkorovo koncerto organizatoriams: situacija nesuvokiama (45)

Paaiškėjus, kad buvusios Lietuvos kultūros tarybos sprendimu subsidijos už neįvykusius ar...

Mirusiųjų tyrimai parodė, kaip COVID-19 paveikia smegenis: pažeidimai siaubingi (4)

Naujajam koronavirusui negailestingai užkrečiant vis daugiau žmonių, mokslininkams pavyko...

Vienoje kategorijoje – jie vis dar geriausi: „iPhone 12 Pro Max” ir „iPhone 12 Mini“ apžvalga

„ iPhone 12 Pro Max ” ir „iPhone 12 Mini“ – didelis ir mažas, tačiau abu galingi, greiti...

Ištirti Lietuvoje plintančio audinių koronaviruso genomai: mokslininkai nustatė labai svarbių detalių (1)

Audinių ūkiuose plinta skirtingos koronaviruso atmainos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...