Žiedinė ekonomika – dar dažnam kiek keistai skambanti sąvoka, tačiau tai nauja ekonomikos rūšis, kurioje savo vietą atranda ir ekologija bei aplinkosauga, ir maisto atliekomis mintančios lervos.

DELFI tiesioginės konferencijos metu, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pokalbį pradėjo kiek neįprastai – studijoje pašnekovas pristatė įdomias viešnias: „Pirmiausia norėčiau parodyti būdą, kaip galima sutvarkyti maisto atliekas – tai viena iš ateities maisto atliekų tvarkymo technologijų.

Studijoje radome kavos tirščių ir pokalbio metu, kol mes kalbėsimės, matysime, kaip Hermetia illucens musės lervos gali suvalgyti visus kavos tirščius.“

D. Tracevičius pasakoja, jog šios lervos gali valgyti bene visas maisto atliekas, kurios nebėra tinkamos – sugedę, supeliję produktai. Vėliau išaugusios lervos gali būti panaudojamos kaip pašaras gyvūnams. Pašnekovas tikina, jog toks maisto atliekų tvarkymo būdas gali įsitvirtinti po 5–10 metų. Šios maisto atliekų tvarkymo iniciatyvos jau pradėtos Olandijoje ir Prancūzijoje.

„Tikimės, jog tokiu būdu kuo daugiau maisto atliekų galėsime sugrąžinti į mitybos grandinę, o ne iššvaistyti perdengiant jomis sąvartynus“, – viliasi D. Tracevičius.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Poveikį aplinkosaugai turi ir duonos kepalas

Remdamasis Šefildo mokslininkų skaičiavimais, D. Tracevičius tikina, jog įprastas duonos kepalas išskiria maždaug pusę kilogramo anglies dioksido. Didžiausias kiekis anglies dioksido – apie 40 proc. – išsiskiria tuomet, kai auginami grūdai tręšiami mineralinėmis trąšomis – amonio nitratais, vadinamąja salietra. Šių trąšų gamybos metu į aplinką išmetami didžiausi kiekiai CO2.

„Naudojami pertekliniai kiekiai trąšų nuteka į vandens šaltinius, todėl mes turime vasarą žaliuojančią Baltijos jūrą ir ežerus. Norėdami išvengti šių padarinių, turime naudoti daugiau bioskaidžių atliekų ir iš jų pagaminto komposto – taip mes grąžiname organines medžiagas, kurias paimame“, – pasakoja pašnekovas.

Vienam atlieka – kitam žaliava

Paklausus D. Tracevičiaus, kas yra toji žiedinė ekonomika, pašnekovas nurodė, jog tai procesas, priešingas dabartiniam vartojimo principui – pagaminimui, vartojimui ir išmetimui: „Geriausia ir tobuliausia būtų, jei tai būtų beribis mūsų dalyvavimas šioje ekonomikoje. Tarkime, kad tas pats plastikinis maišelis būtų panaudojamas daugybę kartų arba surenkamas ir perdirbamas į kitas medžiagas, kurias vėl galėtume naudoti.

Gan geras pavyzdys yra su stiklu – depozito sistema. Stiklas surenkamas, vėl iš jo gaminami buteliai, medžiagos nuolatos sukasi ekonomikoje. Net jeigu kažkurioje stadijoje medžiagos tampa kažkieno atlieka, tuo pačiu kažkas tas atliekas paima ir panaudoja kaip žaliavą.“

Žiedinė ekonomika leistų sumažinti mūsų, kaip vartotojų, daromą negrįžtamą neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat, D. Tracevičiaus teigimu, Lietuva neturi gausių iškastinių išteklių, juos praktiškai visus importuojame, todėl žiedinė ekonomika padėtų dalį reikalingų žaliavų tiesiog susigrąžinti iš jau rinkoje esančių produktų.

Nei deginimo, nei sąvartynų

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas teigia, jog nei sąvartynų, nei atliekų deginimo žiedinės ekonomikos koncepcijoje turėtų nelikti, tačiau pereinamajame laikotarpyje, kuomet nuo dabartinės ekonomikos modelio pereiname link žiedinės, yra tam tikri atliekų srautai, kurių mes negalime perdirbti.

D. Tracevičius mano, jog žvelgiant į naujus atliekų deginimo pajėgumus, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus, jie – per dideli: „Investicijos ir pinigų kiekiai, kurie yra skiriami statyboms, juos būtų galima skirti antrinių žaliavų konteineriams, maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriams ir tikrai tų pajėgumų nereikėtų, ir mes sukurtume papildomas darbo vietas.“

Nors deginant atliekas yra išgaunama energija, tačiau visa paverčiama pelenais, kurie patenka į sąvartyną ir atgal, dar galėjusios sugrįžti į ciklą medžiagos – nebegrįžta.

Daugiau apie žiedinę ekonomiką, „Zero waste“ filosofiją bei nuo kitų metų sausio 1-osios laukiančią permainą – atskirą maisto atliekų surinkimą – rasite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miestelyje užvirė tikras karas: dar nė vienas kunigas taip nesielgė (412)

Dūkšto miestelis Ignalinos rajone ūžia kaip bičių avilys. Ir viskas – dėl vietos kunigo...

„Žalgiriui“ ir Šarui – pagyrimai iš būsimo varžovo Obradovičiaus lūpų, Spanoulis kalbėjo apie ligoninę (24)

Kauno „Žalgiris“ po 19 metų pertraukos vėl žais Eurolygos finalo ketverte – pusfinalyje...

Pasistūmėjimas septyniolikmečio nužudymo byloje: įtariamai pareikšti 2 asmenims vienas įtariamasis suimtas (30)

Panevėžio policija skelbia sulaikiusi septyniolikmečio nužudymu įtariamus asmenis. DELFI...

Istorinis susitikimas: Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderiai paspaudė vienas kitam rankas šalia Kim Jong Uno automobilio – 12 apsaugininkų (176)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas...

McLeanas nepripažino „Žalgirio“ pranašumo: jie tiesiog buvo puikioje formoje tinkamu metu (44)

Pirėjo „Olympiakos“ ekipa – sumušta ir sugniuždyta. Jokių vilčių Kaune neturėję graikai...

Embargas galioja, bet lietuviškų produktų Rusijoje pilna (143)

Nors iš Lietuvos į Rusiją vežti daugumą maisto produktų draudžiama, tačiau net atokiuose šios...

Fotošopo persotinta karališkosios poros nuotrauka įsiutino internautus: tai pamišimas

Naujoje Zelandijoje leidžiamas žurnalas tapo pajuokos objektu dėl viršelio, kuriame pozuoja prieš...

Šalnų belaukiant – ką sodinti ir kaip apsaugoti jau pasodintus

Nenumaldomai artėjant vasarai, neišvengiamai laukiama ir pirmųjų pavasario šalnų. Kiekvienas...

Viename Lietuvos mieste vairuotojai pasižymėjo: greičio radaras blyksėjo beveik 17 tūkstančių kartų (74)

Praėjusią savaitę greičio mėgėjams buvo riesta. Be to, kad balandžio 16-22 dienomis visoje...

Orai: savaitgalį šalį užlies šiluma – ir tai dar ne pabaiga (9)

Paskutinė darbo diena bus gaivi, o nuo šeštadienio į šalį vėl atkeliaus maloni šiluma. Poilsio...