Atsinaujinančių išteklių energetikos, mažiau gamtą teršiančios gamybos neužteks, kad išsaugotume pasaulį nuo ekologinės katastrofos. Jei neatsisuksime į žiedinę ekonomiką, nepavyks susitvarkyti su užterštumo ir šiltnamio efekto grėsmėmis. Tuo įsitikinęs Suomijos inovacijų fondo „Sitra“ Žiedinės ekonomikos projektų direktorius Kari Herlevi.
© Reuters / Scanpix

„Sitra“ – nepriklausomas viešasis Suomijos inovacijų fondas, veikiantis su Suomijos parlamento priežiūra. Organizacija įkurta skatinti stabilų vystymąsi šalyje, tarptautinį konkurencingumą ir bendradarbiavimą. Fondas veikia ir kaip tyrimus atliekanti organizacija, ir kaip investicijų bendrovė.

„Sitra“ įkurta 1967 m. Suomijos nacionalinio banko. Inovacijų fondas kartu su partneriais iš skirtingų sektorių atlieka tyrimus, bandymus ir prisideda prie naujų idėjų, keičiančių ateitį, įgyvendinimo.

Suomija siekia būti kelrodė darnioje ekonomikoje

Suomių inovacijų fondas jau sulaukė pasaulinio pripažinimo. Jis buvo išrinktas viešojo sektoriaus kategorijoje laimėtoju Žiediniuose apdovanojimuose, kurie organizuoti kartu su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, Šveicarijoje.

Prie žiedinės ekonomikos kūrimo Suomijoje „Sitra“ inovacijų fondas prisidėjo sukurdamas pirmą pasaulinį „Nacionalinį žemėlapį žiedinei ekonomikai 2016–2025“. Dokumente sudarytas planas ir pateikti veiksmai bei pilotiniai projektai, susiję su žiedine ekonomika. Remiantis dokumentu, kartu su Suomijos valdžia buvo paskelbta „Nacionalinė veiksmų programa žiedinei ekonomikai“.

Vienas iš inovacijų fondo prioritetų – Suomijos lyderystė ekologijoje ir darnioje ekonomikoje. Daug dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos populiarinimui ir skatinimui.

Pagal žiedinės ekonomikos principus svarbu ne tik tausoti gamtą perdirbant šiukšles, bet pagalvoti, kaip būtų galima panaudoti jau pagamintas medžiagas dar kartą, kaip sumažinti atliekas gamybos procese ar perdirbant senas medžiagas sumažinti naujos gamybos paklausą.

„Dar ne per vėlu, bet, žinoma, turime imtis veiksmų dabar, bet ne vėliau. Turime tęsti darbus“, – apie mūsų planetos ateitį kalbėjo K. Herlevi. Pasak jo, reikia skirti kuo daugiau dėmesio žiedinei ekonomikai ir jos vystymui, o tai gali prisidėti prie klimato kaitos sušvelninimo.

Siūlo mažinti gamybos paklausą

„Sitra“ inovacijų fondas visai neseniai išleido ataskaitą, kurioje pristatė, kiek žiedinė ekonomika gali prisidėti prie siekio sumažinti neigiamą žmonijos įtaką Žemei. Ekspertai pastebi, kad daug diskusijų skiriama pasiūlai: kaip plėtoti naujus gamybos procesus, kaip išnaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, tačiau trūksta diskusijų apie paklausą. Galbūt galima geriau išnaudoti jau pagamintas medžiagas ir taip sumažinti naujai gaminamų medžiagų paklausą. Skaičiuojama, kad jei būtų išnaudotas žiedinės ekonomikos potencialas, iki 2050 m. anglies dvideginio išeigą būtų galima sumažinti 56 proc.

Tyrimo metu nagrinėti plastiko, aliuminio, cemento ir plieno gamybos sektoriai. Taip pat išanalizuotos pastatų panaudos ir automobilių naudojimo rinkos.

„Tyrimo išvados parodė, kad iš tiesų kartu su žiedine ekonomika mes galime kaip reikiant prisidėti prie kovos su klimato kaita. Mes matome tris sprendimus, kaip galima pagerinti situaciją: geresnis panaudotų medžiagų surinkimas ir perdirbimas, mažesnė naujos gamybos paklausa ir daugiau žiedinės ekonomikos verslo modelių paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, pastatų nuoma ir automobiliai“, – pasakojo pašnekovas.

K. Herlevi
K. Herlevi
© Miikka Pirinen nuotr.

Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad pramonė yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis (2014 m. – 40 proc.). Tyrimo metu paskaičiuota, kad vien keičiant technologijas į mažiau turinčias anglies dioksido išeigos neužteks, kad būtų pasiekti pasauliniu mastu nustatyti taršos mažinimo tikslai. Todėl konstatuojama, kad reikalingos kitos priemonės, kad būtų kovojama su klimato kaita.

Gamybos poreikis auga sparčiu tempu

Ataskaitoje teigiama, kad medžiagų perdirbimas būtų ekonomiškai patrauklus, reikalinga arba sumažinti perdirbimo ir surinkimo kainas arba padidinti naujai gaminamų medžiagų kainą. „Sitra“ fondo ekspertai tiki, kad būtina imtis tokių veiksmų, nes skaičiuojama, jog plieno ir cemento poreikis iki šio amžiaus pabaigos gali padvigubėti, aliuminio – patrigubėti, o plastiko išaugti keturis kartus. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse vienam gyventojui tenka 10–14 tonų plieno, kai EBPO nepriklausančiose šalyse kol kas tik 2 tonos gyventojui.

„Sitra“ inovacijų fondo atstovai pabrėžia, kad pasaulinė pramonė labai greitai auga. Plieno gamyba per paskutinį dešimtmetį išaugo 40 proc. Už 95 proc. šio augimo atsakinga Kinija. Cemento gamyba išaugo tris kartus per dešimtmetį, o pasaulinė plastiko paklausa padvigubėja kas maždaug 20 metų.

„Svarbu, kad būtų žiūrima ne tik į tai, kaip ir kokiu būdu medžiagos gaminamos, bet ir sumažinti naujų medžiagų kūrimo paklausą. Modernios ekonomikos poreikį galima patenkinti su daug mažesniu kiekiu naujai pagamintų medžiagų“, – konstatuojama ataskaitoje.

Efektyviau kovoti, pasak ekspertų, reikėtų ir su atliekomis gamybos procese. Ataskaitoje nurodoma, kad pusė aliuminio, naudojamo gamyboje, nepatenka į galutinį produktą, statybų sektoriuje statybinių medžiagų – apie 15 proc.

Atliekos
Atliekos
© DELFI / Andrius Ufartas

Dar vienas sprendimas, kurį siūlo inovacinio fondo ekspertai, – skatinti žiedinės ekonomikos verslo modelius, arba dalijimosi ekonomiką, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir transporto sektoriuose. Skaičiuojama, kad vidutiniškai automobilis Europoje išnaudojamas tik 2 proc. potencialo ir tik 40 proc. biurų erdvės, net darbo valandų metu. Dalijimosi ekonomika leidžia automobiliais ir pastatais naudotis efektyviau, kas kuria prielaidas mažesnei šių produktų paklausai.

Rūpinasi ir idėjos platinimui švietimo sistemoje

„Stira“ inovacijų fondas žiedinę ekonomiką skatina ne tik bendradarbiaudamas su įmonėmis, kurios nori veikti pagal šiuos principus, bet ir glaudžiai dirba su švietimo įstaigomis: žiedinės ekonomikos švietimas bus siūlomas tūkstančiams skirtingų amžiaus grupių studentams nuo pradinių klasių iki universitetų.

Pasiteiravus K. Herlevi, prie kokių ateities projektų šiuo metu dirba inovacinis fondas, pašnekovas teigė, kad šiuo metu ruošiamas naujas Žiedinės ekonomikos nacionalinis žemėlapis, kuris visuomenei bus pristatytas kitų metų sausį.

„Jis nustatys Suomijai tikslus. Pirmasis mūsų žemėlapis sulaukė daug pasaulinių diskusijų, o dabar norime pažiūrėti, kokie veiksmai buvo įgyvendinti ir ką galima pagerinti, kokius sektorius dar įtraukti. Taip pat norime užtikrinti, kad Suomija bus viena pirmųjų kovojant su klimato kaita“, – teigė suomis.

Į klausimą, ar Europos šalių bandymai sumažinti žmonijos įtaką klimatui nėra bereikšmiai, kai didžioji dalis žemės gyventojų gyvena Azijoje, kurioje dar labai prastai rūpinamasi ekologija ir darnia ekonomika, K. Herlevi teigė, kad Europa ir toliau turi tęsti savo darbus ir išlikti lydere šioje srityje.

„Turime užtikrinti, kad Europoje būtų puiki aplinka gyventi ir tarša būtų sumažinta. Turime užtikrinti priemonių, kurios padeda kovoti su tarša, prieinamumą toms šalims, kurių problemos net didesnės, nei mes jų turime čia. Tai yra galimybė mums, bet kartu ir privalome tai daryti“, – kalbėjo inovacijų fondo atstovas.

Pasak K. Herlevi, gamtai draugiškesnių sprendimų jau aktyviai reikalauja ir vartotojai, o tai pastebi ir verslas.

„Įmonės jau mato, kad pirkėjai reikalauja aplinkai draugiškų sprendimų. Todėl norėdamos išlikti rinkoje, bendrovės privalo keistis ir ieškoti darnių sprendimų. Žinoma, ne visi vartotojai galvoja apie gamtą ir aplinką, todėl čia turi būti reguliacinis pagrindas, kuris vestų į šviesesnę ateitį. Turime sukurti aplinką, kurioje gali išlikti tik konkurencingiausi sprendimai. Manau, kad einame gera kryptimi, tik turėtume judėti greičiau“, – konstatavo pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (393)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (36)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (58)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (9)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (26)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (712)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (127)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (2)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

UEFA Čempionų lygos starte – Messi įvarčių fiesta ir dramatiška „Inter“ pergalė (1)

Antradienio vakarą rungtynėmis „ Camp Nou “ stadione startavo naujasis, jau 64-tasis, UEFA...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą (14)

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...