Mūsų atliekos atskleidžia ir pragyvenimo lygį
Atliekų tvarkymas – tai kiekvieno iš mūsų kasdienybę lydinti neišvengiamybė. „DELFI TV Gyvai” konferencijoje dalyvavusi aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos” vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė teigė, kad atliekų tvarkymo sistemos spragos šiandien yra tapusios daug aistrų sukėlusia aktualija.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto atliekų išvežimo pasikeitusi tvarka bei mokestis. Šios permainos, nepaisant to, jog sumažino daugeliui vilniečių mokestį už atliekų tvarkymą, tačiau jos taip sukėlė ir nemažą chaosą mieste – sostinė buvo nusėta perpildytais konteineriais.
„Pirmiausia, tai yra viešoji paslauga, kuri turi būti aiškiai suprantama žmonėms – už ką jie moka ir kodėl. Ir tik vėliau atliekų tvarkymas tampa išteklių panaudojimo verslu. <...> Atliekos svarbios dar ir tuo, kad gali parodyti mūsų kultūros lygį – pagal išmetamus daiktus galima spręsti, kokios mūsų vertybės, kuo ir kaip mes gyvename, kokios yra mūsų uždirbamos pajamos.
Šiuo metu, gyventojai turi suprasti, ką jie gali padaryti patys, pavyzdžiui, vis labiau skatinamas atliekų vengimas, jų susidarymo mažinimas, žmonės skatinami permąstyti tvarų, atsakingą vartojimą. Kiekvieną kartą metant šiukšles į konteinerį vertėtų pagalvoti, „ką galiu padaryti pats, kad pakeisčiau šią sistemą”, – kalbėjo L. Šleinotaite-Budrienė.
Aplinkosaugininkė teigia, kad pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, daugėja vis naujai atsirandančių verslų bei įvairių organizacijų, kurios stengiasi pakeisti vartotojų mąstymą ir pradeda gaminti patvarius, ilgaamžiškesnius, patrauklesnius ar lengviau perdirbamus produktus, kurių nesinorėtų taip greit išmesti.
Valstybė mums „dovanoja” paslaugą
Organizacijų konsultantė, ekonomikos mokslų doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijos tyrėja Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė tikino, kad ne tik atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimas, tačiau ir kitų sričių strategijos šiandien jau daugelyje valstybių yra paverčiamos realybe bei diegiamos kasdienybėje pasitelkus kitokius modelius.
„Atsakomybė nėra skilandis, kurį mes dalinamės. Atsakomybė yra valia veikti, iniciatyva, kuri gali kilti bet kuriame valstybės struktūros lygmenyje – namų ūkyje, bendruomenėje, seniūnijoje, savivaldybei ar valstybės institucijų lygmenyje. Tačiau čia iškyla galių ir laisvės veikti klausimas.
Jeigu norima, kad žmonės ar bendruomenė prisiimtų daugiau atsakomybės, neišvengiamai turime persvarstyti modelius, kurie įtraukia visuomenę ir bendruomenę į planų vykdymą, įgyvendinimą. Šiandien dominuoja paternalistinis santykis, kai valstybė suteikia ar dovanoja paslaugą, o visuomenė yra tarsi pasyvus vartotojas ir ja naudojasi”, – teigė I. Pranskevičiūtė-Blaževičė.
Reikia leisti veikti žmonėms, ne valstybinėms institucijoms
Vis dėlto pašnekovė nurodo, kad visuomenės norui labiau įsitraukti į valstybinių strateginių planų įgyvendinimą bei plėtrą, svarbus abipusis ryšys – tarpusavyje sąveikauti turi valstybinės institucijos ir bendruomenės.
Tai I. Pranskevičiūtė-Blaževičė įvaizdino pavyzdžiu: „Šis pavyzdys iš Estijos švietimo sistemos. Latvija ir Lietuva nuėjo vienu keliu, o Estija nukeliavo kitu keliu. Kuomet buvo priimta nauja šveitimo strategija – tautinės mokyklos forma, Estijos aukščiausių pareigūnų didele valia buvo nuspręsta surengti forumą ir į jį pakviesti mokytojus, mokinius ir jų tėvus, ekspertus ir išsikelti uždavinius, kryptis.
Tą patį mėnesį Estijos mokyklos iš forumo iškeliavo kurti savo programų, įtraukdamos tėvus, vaikus ir visą bendruomenę. Šiandien Estijoje švietimo įstatymu numatoma kasmet peržvelgti mokyklų programą su bendruomene. Tokia sistema yra tvari ir nepaveiki politikų kaitai. Bendruomenės įtraukimas nurodytas įstatyme yra demokratinės valstybės principas.”
I. Pranksevičiūtė-Blaževičė patikino, kad geriausia yra leisti žmonėms veikti patiems, kaip tai padarė Paryžiaus savivaldybė. Nuo 2015 metų Paryžiaus miesto savivaldybė leido gyventojams ant pastatų sienų, stogų, medžių papėdėse, ant automobilių – kur tik nori – auginti daržoves, veisti daržus tam, kad būtų priviliotos bitės, kad būtų plėtojama žalioji ekosistema. Taip strateginis savivaldybės tikslas – reikšmingai padidinti žaliųjų plotų kiekį – buvo įgyvendintas tiesiog leidžiant žmonėms jį įgyvendinti.
Daugiau apie atliekų tvarkymo sistemos problemas bei visuomenės galimybę įsitraukti į valstybės strateginius planus žiūrėkite „DELFI TV Gyvai” konferencijos įraše.
