Europos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje į sąvartynus išvežama pusė visų šalyje susidarančių atliekų. Ir tai tendencija, kuri verčia sunerimti.
Sąvartynas
© AM

Atliekų šalinimas sąvartynuose yra viena iš blogiausių jų atsikratymo būdų. Biologiškai skaidžios atliekos, pūdamos sąvartyne, išskiria anglies dioksido ir metano dujas. Yrančios atliekos taip pat gali užteršti požeminius vandenis, o sąvartynų apylinkėse gyvenantys gyvūnai, užklydę į atliekų kapinyną, gali susižeisti ar nusinuodyti.

Sąvartynai nėra gerai ir dėl to, kad vėjas ir paukščiai gali išnešioti atliekas po apylinkes. Be to, į sąvartynus išmestų atliekų negalima išrūšiuoti ir perdirbti.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad geriausiai su atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekiu kovoti stengiantis neturėti tiek daug atliekų.

„Jeigu nėra poreikio pasiimti vienkartinį puodelį ar maišelį, geriau to nedaryti. Jeigu negalima išvengti pakuočių, geriausia naudoti tokias, kurias būtų galima panaudoti dar kartą, o po to ir perdirbti“, – mano ministras.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugiau perdirbama, mažiau deginama

„Eurostat“ duomenimis, 2015-aisiais metais dalies Europos valstybių į sąvartynus vežamų atliekų dalis sudarė tik po 1 proc.

Europos atliekų tvarkymo lydere galima vadinti Vokietiją. Joje maždaug 68 proc. atliekų buvo perdirbta ar kompostuota, 32 proc. sudeginta. Pagal šią statistiką sąvartynuose nebuvo palaidota jokių atliekų. Belgijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Danijoje sąvartynuose buvo pašalinta vos 1 proc. šalyse susidariusių atliekų.

Europos Sąjungoje 46 proc. atliekų buvo perdirbtos arba kompostuotos, 27 proc. sudeginta, siekiant išgauti energiją, o 26 proc. atliekų buvo pašalinta sąvartynuose.

Pagal šią statistiką, Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2015-aisiais 55 proc. atliekų vis dar buvo laidojama sąvartynuose, 12 proc. sudeginama, o 34 proc. perdirbama ar kompostuojama.

Tokia situacija susidaro, nes Lietuvoje atliekų laidojimas sąvartynuose yra pigiausias jų šalinimo būdas.

Energijos gamyba

Dalis atliekų gali būti panaudota energijai gaminti. Iš biologiškai skaidžių atliekų galima išgauti biodujas. Lietuvoje jau veikia jėgainės, kuriose naudojamos biodujos. Specialiuose įrenginiuose iš pūvančių atliekų išsiskiriančios dujos yra surenkamos ir panaudojamos energijos gamybai. Supuvusios atliekos panaudojamos trąšų gamybai.

Visos kitos atliekos gali būti tiesiog sudegintos. Vis dėlto, atliekų deginimo idėja kritikuojama, nes ją galima traktuoti kaip žaliavos, tinkamos perdirbimui, sunaikinimą. Be to, deginant atliekas lieka pelenai, kuriuos taip pat reikia kažkur pašalinti.

„Geriausia, kad daiktas būtų panaudojamas kelis kartus, o po to perdirbtas. Jeigu jau yra kažkas, ko negalima perdirbti, tuomet geriau sudeginti ir iš to išgauti energiją, nes laidojimas sąvartynuose yra pats blogiausias atliekų šalinimo būdas“, – teigia K. Navickas.

Dabar Lietuvoje statomos 2 naujos kogeneracinės jėgainės, kuriose bus deginamos atliekos. Lietuvos energijos atstovai teigė, kad šios jėgainės padės sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį iki 5 proc. Vis dėlto, aplinkos ministras K. Navickas sako, jog nuo šiol didesnis dėmesys bus skiriamas perdirbimo skatinimui.

„Taip, statomos kogeneracinės jėgainės, tačiau dabar pastaruoju metu mes pradedame skatinti perdirbimą. Planuojame peržiūrėti pakuočių mokestį“, – DELFI sako ministras.

Keis apmokestinimą

Šiuo metu dalis Lietuvoje veikiančių įmonių neinvestuoja į pilnai perdirbamų pakuočių gamybą, nes jų žaliava brangesnė nei įprasta. Dėl to dalis Lietuvoje parduodamų butelių visiškai netinkami perdirbimui.

K. Navicko teigimu, tai yra blogos praktikos pavyzdys.

„Planuojame peržiūrėti pakuočių mokestį, diferencijuojant jį. Sumažinti mokesčio kainą perdirbamoms pakuotėms ir padidinti toms, kurių perdirbti negalima“, – sako ministras.

Tokiu būdu pakeitus apmokestinimą, įmonėms labiau apsimokės naudoti pakuotes, pagamintas iš pilnai perdirbamų žaliavų.

Atliekų departamento darbo grupės parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dabar pigiausias atliekų tvarkymo būdas yra jų šalinimas sąvartynuose. Norint pakeisti šią situaciją, iki 2020-ųjų planuojama didinti sąvartyno mokestį. Tikimasi, kad po kelių metų Lietuvoje veiks sistema, kurioje šalinimas sąvartynuose bus brangiausias, o perdirbimas – pigiausias atliekų naikinimo būdas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgiris“ – tikras fenomenas: kodėl žaliai baltas kraujas taip masina Eurolygos turčius? lyderis – pagal du rodiklius (24)

Jau tapo įprasta, kad kasmet į kovą prieš galingiausias Europos krepšinio armijas stojantis Kauno...

Kelyje po Europą: džiaugsmas piniginei, laisvėje gyvenančios beždžionės ir laimingi žmonės (7)

Įspūdžius apie mūsų kelionę reikia skaityti vienu įkvėpimu. Tai – kaip greitas veiksmo...

Užkalnis: kaip jums paaiškinti, kad jūsų restoranas blogas? (203)

Žinau, kad daug kas galvoja, kad man patinka kritikuoti restoranus ir visaip prie jų kabinėtis....

Septyneri metai namo statyboms: pora atskleidė, kas atėmė daugiausia laiko ir pinigų (125)

Namo statybos – ilgai trunkantis ir nelengvas procesas, kuris gali trukti keletą metų ar net...

Peskovas: Merkel ir Putinas planuoja naują formatą dėl Sirijos (33)

Rusija ir Vokietija sieks naujo formato su Prancūzija ir Turkija, kad būtų stabilizuota padėtis...

Gailina pusę metų jautėsi pavargusi kol pagaliau rado ligą: buvo priversta gerti 15 tablečių per dieną

Dusulys , drebulys, augantis svoris ir nuolatinis nuovargis – sutrikusios skydliaukės simptomai,...

Draugas papasakojo apie Grafininos parodytas kaukes: jei ji gyva ir stebi šią situaciją – jai tai brangiai kainuos (62)

Paskelbus be žinios dingusios Sandros Grafininos paiešką, suimtas jos vyras Nigelas Westas. Šią...

Netikėčiausios vestuvių tendencijos: sodybos primirštos – ieškoma kur kas egzotiškesnių vietų (10)

Beveik netenka organizuoti vestuvių tikroje kaimiškoje sodyboje – šiuolaikinės poros renkasi...

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (624)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Benediktas Vanagas leidosi į avantiūrą vaikams paaiškinti žodį iš „F“ raidės ir sekso prašymą (22)

„Lietuva yra geriausia vieta auginti vaikams. Tiesą pasakius, tai galėtų būti ir nemaža...