Pagrindiniuose Lietuvos sektoriuose vykstant pokyčiams, nemažos permainos žadamos ir energetikos sektoriuje. Birželio 21 dieną Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Joje numatoma, kad Lietuva ateityje visą reikalingą elektrą pasigamins pati, be to, bus skiriamas didelis dėmesys „žaliosios“ energetikos plėtrai. Taip pat aptartos šilumos gamybos perspektyvos. Kas keisis energetikos sektoriuje, kokiu keliu planuoja eiti Lietuva ir kaip tai lems gyventojų gerbūvį?

Strategija reikalinga ir dėl energetinės nepriklausomybės

Praeitą savaitę, birželio 21 dieną, Seimas priėmė ilgai ruoštą atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Kaip teigia DELFI TV konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, 2012 metais priimtas dokumentas neatitiko šių dienų technologinių galimybių, pažangos ir aplinkosauginės politikos aspektų.

„Energetikoje labai sparčiai vyksta technologinis tobulėjimas, kaita, todėl neišvengiamai turime ją (energetikos strategiją – red.) atnaujinti. Be to, akivaizdu, kad praeitoje strategijoje nepakankamas dėmesys buvo skiriamas „žaliosios“ energetikos plėtrai, konkurencingumo didinimui“, – konferencijoje tvirtina Ž. Vaičiūnas.

Anot energetikos ministro, naujoji strategija parengta per pusmetį, dar tiek pat laiko truko konsultacijos su visuomene, dar pusę metų strategija buvo tobulinama Seime. Ž. Vaičiūnas sako, kad dabar pagaliau turime planą ne valstybės energetikos sektoriui, bet ir visuomenei.

„Viena vertus, tai yra didžiųjų energetikos projektų užbaigimas, kita vertus, strategija yra svarbi ir dėl sprendimų priėmimo dėl ilgalaikių dujų tiekimo saugomo užtikrinimo po 2024 metų. Taip pat strategija yra suderinta su „žaliosios“ energetikos plėtra. Be abejo, didelis dėmesys yra ir vartotojui, kad energetika būtų draugiškesnė vartotojui“, – teigia energetikos ministras.

Pasak ministro, visoje Europos Sąjungoje Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių pagal pasigaminamą elektros energijos kiekį. Vis dėlto, ministras akcentuoja, kad mūsų šalis yra pakankamai saugi energetiniu aspektu, nes Lietuva turi jungtis su Šiaurės šalimis, kurios užtikrina galimybes pirkti pakankamai energijos konkurencinga kaina. Vis dėlto, jis akcentuoja, kad į energetikos sektorių reikia žiūrėti šiek tiek plačiau – nepamiršti ir jo indelio į šalies ekonomiką. Jis bus didelis tik tokiu atveju, jei Lietuvoje konkuruos šalies viduje pagaminta elektros energija.

„Energetiką reikia vertinti kaip valstybės ekonominio augimo priemonę, dėl to turime keisti situaciją. Šiuo metu turime tam tikrą antirekordą, nes pagal elektros energijos importą esame pirmoje – antroje vietoje pasaulyje. Tai turime pakeisti. Dėl to labai aiškiai sakome, kad vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje turi didėti. Viena iš pagrindinių krypčių yra atsinaujinanti energetika. Taip pat strategijoje numatėme apie 200 MW lanksčios generacijos, kuri bus reikalinga mūsų sinchronizacijos įgyvendinimui“, – aiškina Ž. Vaičiūnas.

Viltys dedamos į atsinaujinančius energijos išteklius

Atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams. Dėl tarptautinių klimato kaitos stabdymo įsipareigojimų, ekonomikos vystymo ir energetinės nepriklausomybės planuojama didžiąją dalį elektros energijos gaminti iš saulės ir vėjo energijos ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje.

Anot energetikos ministro Ž. Vaičiūno, šiuo metu Lietuvoje net 27 proc. elektros energijos jau pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Jis akcentuoja, kad 2020 metų tikslas šioje srityje jau pasiektas, tačiau sustoti neketinama. Ž. Vaičiūnas sako, ateityje planuojama skelbti aukcionus, kuriuose dalyvautų atsinaujinančios energetikos įmonės, galinčios už mažiausią kainą pagaminti reikimą kiekį elektros energijos.

„Nuo 2016 metų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Lietuvoje yra sustojusi, nes vėjo energetikoje buvo išnaudotos visos kvotos, atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra šilumos srityje taip pat pasiekė pakankamai gerą lygį. Todėl dabar matome galimybę naujam žingsniui. Šios strategijos svarbiausias aspektas yra tas, kad ji priimta dabar, yra paprasta žinia visai rinkai, kad Lietuva startuoja su nauju atsinaujinančios energetikos etapu. Tai leidžia mums derinti tam tikras schemas su Europos Komisija. Tai reiškia, kad maždaug po metų mes jau galėsime skelbti didžiajai atsinaujinančiai energetikai aukcionus, kas galėtų pagaminti reikiamą elektros energijos kiekį už mažiausią kainą“, – apie planus kalba energetikos ministras.

Tačiau, pasak Ž. Vaičiūno, atsinaujinanti energetika yra ne tik didžioji, labai svarbūs yra mažieji elektros energijos gamintojai: „Pats principas yra tas, kad mes siekiame, jog pasigaminti elektros energiją būtų toks pat reiškinys, kaip turėti namuose virdulį ar kitą buities įrenginį. Link to mes judėjome jau praktiškai metus, darėme tam tikrus pakeitimus įstatymuose, pirmiausia, buvo išplėsta kvota tokiai energetikai, iki 2020 metų padidinta 10 kartų, sutrumpinome biurokratines procedūras, jei anksčiau vartotojas, kuris norėjo tapti gaminančiu vartotoju, turėjo gauti apie 30 leidimų, tai šiandieną bereikia 3 leidimų.“

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ministras tęsia, kad patys individualių namų savininkai jau dabar gali gaminti elektros energiją, o ateityje planuojama, kad pakankamai geromis geromis sąlygomis ir minimaliomis investicijomis tai galės daryti ir daugiabučių namų gyventojai.

„Pirmiausia, jau šiuo metu, individualių namų savininkai, ateityje (nuo kitų metų) ir daugiabučių namų gyventojai, galės dalyvauti elektros gamybos rinkoje. Kitaip tariant, 2020 metais šie vartotojai galėtų pagaminti apie 100 MW Lietuvai reikalingos elektros energijos. Valstybei tai svarbu energetinio saugumo požiūriu, o vartotojui tai yra puiki galimybė sutaupyti pinigų už elektros energiją“, – apie viziją kalba energetikos ministras.

Paprastins kompensacijų gavimo tvarką

Norint Lietuvoje skatinti individualius vartotojus pasigaminti energiją, reikia jiems suteikti maksimalią paramą ir galimybes tai daryti. Dėl šios priežasties ketinama tobulinti paramos saulės elektrinių statymui sistemą.

„Pirma žinia yra ta, kad kaip tik baigiame derinti paramos taisykles ir tai reikš, kad kiekvienas vartotojas už kiekvieną įsidiegtą kilovatą instaliuotos galios galės pretenduoti į maždaug 300 Eurų kompensaciją. Rinkoje už tai kaina svyruoja maždaug apie 1000 Eurų, tai reiškia, kad yra galimybė gauti 30 proc. kompensaciją už mažąsias saulės elektrines iki 5 kilovatų. Kiek įsirengei kilovatų, tiek kompensacijos ir gauni. Nuo kitų metų planuojame padidinti biudžetą. Šalia to, esame numatę ir lengvatinių paskolų galimybę. Tai reiškia, kad su minimalia įmoka būtų galima įsirengti norimos galios elektrinę su lengvatine paskola, pavyzdžiui, 10 metų su 3 proc. ar pan. palūkanomis“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Jis pabrėžia, kad iki dabar galioję kompensacijų apribojimai turi būti panaikinti: „Mūsų tikslas, kad kiek įmanoma didesnis žmonių skaičius gautų tokią paramą, todėl tie apribojimai, kurie buvo anksčiau, bus maksimaliai sumažinti. Svarbiausia, kad namas būtų jau priduotas, o visus kitus apribojimus mes siekiama panaikinti. Kaip minėjau, šiuo metu kaip tik yra derinamos paramos taisyklės, o Energetikos ministerijos tikslas yra, kad ta sistema būtų kiek įmanoma lengviau prieinama vartotojams. Mes taip pat planuojame, kad tie žmonės, kurie įsirengę saulės elektrines, tačiau be kompensacijų, galėtų kreiptis dėl jų.“

Siunčia žinutę verslininkams ir gyventojams: Lietuvos laukia didelės permainos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Perspektyva vėjo energetikai

Intensyviai vystant saulės energetiką, ketinama plėsti ir vėjo energetikos sektorių. Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažįsta, kad vėjo energetikos potencialas Lietuvoje išnaudotas, tačiau svarbiausia, kad vystant vėjo energetiką vartotojams būtų pasiūlyta mažiausia kaina.

„Esminis klausimas yra, kaip pasiekti tą tikslą kiek įmanoma mažesne kaina. Mūsų tikslas, kad vėjo energetikoje būtų kiek įmanoma didesnė konkurencija tarp vėjo elektrinių plėtotojų. Dėl technologinių galimybių jos kaina vis labiau krenta. Bet mes esame tikrai konkurencingoje rinkoje, Šiaurės šalių elektros energijos rinkoje, kuri reiškia, kad bet kokiu atveju dar šie projektai kol kas negali būti plėtojami tik rinkos sąlygomis. Vadinasi, reikia šiek tiek paramos, kad tie projektai sklandžiai vyktų. Bet tas paramos dydis reikalingas tikrai nedidelis ir tai yra gera žinia visiems, nes tai reiškia, kad mes už pakankamai nedidelį indėlį galima turėti nemažą dalį vėjo energetikos“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis tęsia, kad jau kitais metais planuojamuose skelbti konkursuose prioritetas bus teikiamas vėjo energetikos vystytojams.

„Svarbu, kad rinka galėtų matyti perspektyvą, kai mes duodame signalą, kad mums reikalingas tam tikras megavatų skaičius. Mūsų tikslas yra sudaryti kalendorių, kuriais metais kokie elektros energijos kiekiai bus reikalingi. Dirbame, kad turėtume konkurencingą vėjo energetiką Lietuvoje“, – komentuoja Ž. Vaičiūnas.

Planuojant pėsti vėjo energetikos sektorių, prioritetas skiriamas sausumos vėjo energetikos sričiai, nes, anot ministro, ji yra patikimesnė ir efektyvesnė. Vėjo energetika jūroje, pasak Ž. Vaičiūno, taip pat efektyvi, tačiau kol kas Lietuvai tai pakankamai brangi sritis.

„Vėjo energetika jūroje taip pat yra efektyvi, tačiau kainos požiūriu kol kas yra brangi. Šiuo metu kaip vyksta jūrinės vėjo energetikos tyrimai ir manoma, kad pirmieji tokie projektai galėtų būti įgyvendinti apie 2025 metus. Nes tam reikia pasiruošti, analizės, reguliavimo sistemos. Ko gero, 2021 metais būtų galima skelbti pirmuosius aukcionus vėjo energetikos jūroje. Čia taip pat svarbu tarpvalstybinis bendradarbiavimas“, – aiškina pašnekovas.

Siunčia žinutę verslininkams ir gyventojams: Lietuvos laukia didelės permainos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šiluma iš biokuro

Atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nepamiršta iš šilumos gamyba. Anot energetikos ministro Ž. Vaičiūno, šioje srityje pagrindiniu šildymo šaltiniu laikomas biokuras.

„Šilumos sektoriuje esame pasiekę didelę pažangą. Jau 2012 metais šiluma visoje Lietuvoje 70 proc. buvo gaminama iš dujų. Tuo metu dujų kaina buvo didelė, todėl vartotojus tokios sąlygos skatino pereiti prie biokuro. Tas sėkmingai įvyko ir beveik 65 proc. visos šilumos gavybos (Lietuvos vidurkis) savivaldybėse yra iš biokuro. Tai leido ne tik sumažinti kainas vartotojams, bet ir plėsti šį sektorių. Iki 2030 metų matome galimybes ir toliau plėsti biokuro naudojimą. Vidutiniškai apie 90 proc. šilumos galėtų būti pagaminama iš biokuro, o likusi dalis turi būti palikta alternatyviems šaltiniams, nes energetikos sektorius yra ganėtinai permainingas“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje auga biokuro naudojimas, nors kai kuriose savivaldybėse tikimasi ir geresnių rezultatų.

Ž. Vaičiūnas tęsia, kad dėl atliekų deginimo, jų kiekio jam kyla abejonių, tai, anot jo, už šią sritį atsakinga Aplinkos ministerija: „Dėl atliekų dalies, tai dar yra klausimų iki galo atsakytų, tačiau, be abejo, tai yra aplinkos ministro pozicija, manau, jis taip pat skaičiuoja, žiūri, kokie turėtų būti optimalūs skaičiai. Bet svarbiausia, kad turime nepamiršti atsakingai žiūrėti į kiekvieno projekto tęstinumą, bet kitą vertus, neturi užsimerkti ir nevertinti viso konteksto – žiedinės ekonomikos principų, ES tikslų, kuriuose mes patvirtinome, kad 65 proc. atliekų turi būti rūšiuojama ir perdirbama. Deginimas anksčiau buvo patraukli alternatyva, o dabar ji yra viena iš blogiausių priemonių, kaip tvarkyti atliekas, atliekų tvarkymo hierarchijoje.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Valstybė skolą iš jūsų sąskaitos susigrąžins pati: kiek tai teisėta ir teisinga (37)

Gyventojai reiškia nepasitenkinimą, kad „Sodros“ nurodymu skolos už privalomąjį sveikatos...

Kas sieja „valstiečius“ su Matijošaičiu? Atsakymą kauniečiai rado pašto dėžutėse (353)

Kam „valstiečiams“ savo partiniame leidinyje reklamuoti Kauno miesto merą Visvaldą...

Netikėta britų operacija: nerimo būta tokio didelio, kad Rusija skubiai pasiuntė diplomatų (39)

Tai – neeilinė 30 valandų operacija, kurios tikslas buvo Solsberyje nužudyti vieną konkretų...

Junckerio elgesiu pasibaisėjęs žurnalistas: jis peržengė visas ribas papildyta (132)

„Atmosfera Briuselyje pastaruoju metu primena Brežnevo epochą. Mūsų politinei sistemai vadovauja...

Įspėjimas mažųjų kauniečių tėvams – galimai paspęstos žabangos (8)

Sekmadienį „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos pranešimas apie netikėtą...

Gamta kėsinasi atimti pamėgtą lietuvių pramogą (13)

Poilsiautojams ši vasara prasidėjo kur kas anksčiau ir labai gerai: jau gegužės mėnesį...

Maisto klastojimas: vietoj žuvies mums parduoda vandens glazūrą ir džiuvėsėlius (119)

Silkės vietoje sardinių siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų...

Sostinės širdyje – trumpų suknelių ir šortų fiesta (31)

Savaitgalį gero oro nepagailėta – termometro stulpeliai rodė virš 25 laipsnių Celsijaus....

Patraukliausi paplūdimiai žymimi Mėlynąja vėliava: regionai, kuriuose jų daugiausia (1)

2018 m. Ekologinis švietimo fondas skyrė 459-iems Turkijos paplūdimiams aukščiausio lygio...