aA
Lietuvos mokslininkai knygoje „100 klausimų apie klimato kaitą” teigia, kad dėl žmonijos ekonominio vystymosi ir gyventojų skaičiaus didėjimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje didesnė nei bet kada per paskutinius 800 tūkst. metų. Nors šiltnamio efektui, o kartu ir klimato kaitai, daugiausia įtakos turi iškastinio kuro deginimas, pramonė bei transportas, tačiau didelis dėmesys atkreipiamas ir į gyvulininkystę – kitaip tariant, mėsos vartojimą.
Mėsa
Mėsa
© Unsplash

Plėtojant pramoninę gyvulininkystę į atmosferą patenka antropogeninės kilmės metanas, kuris atsiranda galvijams atrajojant bei išsiskiria iš jų mėšlo. Taip pat gyvulininkystė ne tik skatina klimato kaitą, bet ir gali užteršti šalia esančius vandens telkinius, tapti miškų naikinimo priežastimi, kai plečiant ganyklas yra iškertami medžiai.

Pirmadieniai be mėsos

Praėjusių metų spalį Oksfordo universiteto mokslininkai atlikę tyrimus, įspėjo, kad, jei pasaulis stengiasi užkirsti kelią pavojingiems klimato kaitos pokyčiams, mityba mėsa turi būti sumažinta, o jautienos suvartojimas Vakarų šalyse turi sumažėti 90 proc. Mitybą mėsa, anot mokslininkų, galima pakeisti valgant penkis kartus daugiau pupelių ir ankštinių augalų arba pasitelkiant „lanksčią” dietą – kai būtų maitinamasi vegetariškai ir tik retkarčiais vartojama žuvis arba mėsa.

Norėdami atkreipti dėmesį į pramoninės gyvulininkystės ir pramoninės žvejybos daromą įtaką klimatui bei kaip mėsos vartojimas paveikia mus supančią aplinką – kraštovaizdžius, orą, vandenį, dirvožemį, vandenynus – Paul, Mary ir Stella McCartney 2009 metais sukūrė ne pelno siekiančią kampaniją „Meat free Monday” (liet. Pirmadienis be mėsos). Kampanija siekiama kiekvieną prisidėti prie kovos su klimato kaita bei tarša ir kartą per savaitę pabandyti maitintis tik augliniu maistu.

Tačiau McCartney kampanija nebuvo pirmoji – „Meatless Monday” (liet. Augalinis pirmadienis) tai taip pat ne pelno siekianti kampanija, kuri buvo įkurta „The Monday Campaigns Inc.“ ir John Hopkins Bloomberg Visuomenės sveikatos mokyklos iniciatyva dar 2003-aisiais metais. Šia kampanija irgi buvo siekiama skatinti žmones nevalgyti mėsos bent kartą per savaitę – taip norint pagerinti jų sveikatą ir planetos būklę.

Galvijai
Galvijai
© Unsplash

Ką daryti, jei be mėsos negalite?

Vis dėlto, jei dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ar susiformavusių įpročių mėsos negalite atsisakyti net pirmadieniais, t. y. kartą per savaitę, ecoandbeyond.co pateikia „tvariausių mėsos rūšių sąrašą”, kuris gali būti naudingu, sprendžiant kokią „tvaresnę” ir aplinkai labiau draugišką mėsą vartoti.

Sąrašo viršuje, remiantis aplinkosaugos problemas nagrinėjančios įmonės Meat Eaters Guide to Climate Change atliktu tyrimu, pačia netvariausia ir labiausiai aplinkai kenkiančia mėsa buvo įvardyta ėriena. Būtent ėriena palieka pasaulyje didžiausią „anglies dioksido pėdsaką” (angl. carbon print).

Dar prieš patekdamas į prekybos centrų lentynas, 1 kilogramas ėrienos sugeneruoja vidutiniškai 20,44 kilogramo CO2. Ėriukai yra atrajotojai, tai reiškia, jog jie taip pat į aplinką išmeta metaną. Metanas laikomas dar kenksmingesnėmis nei anglies dioksidas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Žinoma, šios mėsos poveikis aplinkai gali būti ir dar didesnis arba mažesnis, jei užaugintą ėrieną įsigysite iš vietinių ūkininkų, o ne importuotą iš kitų, tolimesnių vietų.

Vidutiniškai jautiena sugeneruoja 5 kilogramais mažiau CO2 nei ėriena, tačiau net 3 kartus daugiau nei kiauliena. Gyvulininkystėje sunaudojami milijardai litrų vandens, kurio labai reikia galvijams. Taip pat, kaip ir ėriukai, karvės kaip šalutinį produktą išskiria metaną. Žinoma, jei valgysite lokaliai užaugintą jautiena, tarša gali būti mažesnė, nei tos jautienos, kuri jūsų stalą pasiekė „nukeliavusi” šimtus kilometrų.

Vištos
Vištos
© Unsplash

Kiauliena, ekologiniu požiūriu, yra geresnis pasirinkimas nei jautiena ar ėriena, tačiau 1 kilogramas kiaulienos sugeneruoja maždaug 4,62 kilogramo CO2.

Lašišų mėsa yra pateikiamo sąrašo antrojoje pozicijoje. 1 kilogramui lašišos, užaugintos lašišų ūkyje tenka 4,14 kilogramo CO2. Taip pat iš lašišų fermų išplautos atliekos, pesticidai ir kiti kenksmingi chemikalai teršia jūras ir kitus vandens telkinius – jie naikina natūralias vandens gyvūnų buveines bei gali prisidėti prie jų populiacijų mažėjimo.

Bene mažiausiai taršos sugeneruojanti mėsa yra kalakutų bei vištų mėsa. Šie paukščiai negamina metano ir jiems reikia kur kas mažiau maisto, vietos bei vandens. Dar prieš patenkant vištienai ar kalakutienai į parduotuvių lentynas, šios mėsos 1 kilogramui tenka 2,33 kilogramo CO2 taršos. Taigi, jei norite sumažinti savo „taršos pėdsaką” neatsisakydami valgyti mėsos, verčiau rinkitės vištieną arba kalakutieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
2.1579

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (104)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (235)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (178)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Toma Miknevičienė | D+

Interneto grobuoniai taikosi į vaikus: jei galite kažkuo viešai nesidalinti, tai geriau ir nesidalinkite

Nuo pat tos akimirkos, kai tik įbruksite savo vaikui į rankas išmanųjį telefoną ar paliksite jį...

Šalį per savaitę supurtė 17 tūkst. seisminių smūgių, baiminamasi gresiančios didelės nelaimės (13)

Netgi vulkaninei Islandijos salai, pratusiai prie vis pasitaikančių žemės drebėjimų, ši...

Pasigedo sostinėje žadėtos gatvės: negi naujakuriams teks klampoti per purvynus?

Praėjusią vasarą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie būsimą Šnipiškėse esančios...

Arūnas Milašius. Trečiasis išbaudžiavinimas (18)

Prieš 160 metų, 1861 m. kovo 3 dieną rusų caras buvo toks maloningas, kad panaikino baudžiavą,...

Giedrius Drukteinis | D+

Kankina nemiga? Štai išbandytos priemonės, kurios veikia miego naudai

Kada paskutinį kartą gerai išsimiegojote? Jei atsakymas yra „praeitą naktį“, nebeskaitykite...

5 požymiai, kad galvą plaunate pernelyg dažnai

Kai kas iš mūsų neįsivaizduoja, kaip galima gyventi kasdien neišsiplaunant galvos. O štai kiti...