aA
Kamikatsu – tai nedidelis miestelis Japonijoje, kuriame gyvena apie 1500 žmonių. Išskirtinis šios gyvenvietės bruožas – čia gyventojai turi juos vienijantį, gan neįprastą tikslą – iki 2020-ųjų miestą paversti visiškai atliekų nesugeneruojančiu, „Zero waste” miestu.
D. Tracevičius
© DELFI

„Bešiukšliu” miestu vadinamas Kamikatsu prieš 20 metų priėmė strategiją, kuri numatė, jog visos miesto atliekos turi būti pernaudojamos arba perdirbamos kiek tik įmanoma. Dabar miestas perdirba arba kitaip panaudoja apie 80 proc. čia susidarančių atliekų. Aplinkosaugos puoselėtojas, „Zero waste” filosofijos šalininkas ir VšĮ „Žiedinė ekonomika” įkūrėjas Domantas Tracevičius tikina, jog tokių miestų galėtų atsirasti ir Lietuvoje.

Mano idėja – tai tvaresnės valstybės vystymasis. Tačiau tam, kad tai įvyktų, reiktų pradėti nuo valdžios, įstatymų. Pavyzdžiui, jog valstybė tiesiog atsisako teršiančių dalykų, tokių kaip neperdirbamos pakuotės, o skatina tvarias inovacijas – tokias kaip atsinaujinanti energetika, ir neleidžia susidaryti naujoms atliekoms”, – pristatydamas idėją pasakoja pašnekovas.

Neturime išteklių, bet galime juos susigrąžinti

Ne deginti atliekas, tačiau stengtis jas kuo labiau perdirbti, anot D. Tracevičiaus, yra kone pagrindinis būdas Lietuvai tapti tvaresne ir pažangesne valstybe. Aktyvesnis perdirbimo įmonių kūrimas sukurtų naujas darbo vietas, tuo pačiu sugrąžintų ir panaudotus resursus atgal į rinką: „Atliekų deginimas energijai išgauti nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, tačiau darbo vietos, pats darbas – yra. Naujos sukurtos darbo vietos neštų kur kas didesnę pridėtinę vertę.

Jei nusprendžiame, jog Lietuvoje, ar tam tikrame mūsų mieste naudojame tik perdirbtas pakuotes, tuomet jų perdirbimas sukurs nuolatinę ir reikalingą darbo vietą. Vertėtų skatinti ir daiktų taisymą – taikyti PVM lengvatą elektronikos prietaisų, batų ar net dviračio taisymui, jog daiktai būtų kuo ilgiau naudojami, kuo ilgiau tarnautų ir nereiktų pirkti naujų. Juolab, kad Lietuva nėra turtinga pati ištekliais ir didžiąją dalį jų importuoja – kodėl gi jų nesusigrąžinus?”

Pateikė Nyderlandų 5 žingsnių pavyzdį

Pašnekovas pateikia ir Nyderlandų pavyzdį – ši šalis iki 2050-ųjų metų nusprendė tapti žiedinės ekonomikos valstybe – tam įgyvendinti ji pasitelks 5 punktus. „Pirmasis – bioekonomikos skatinimas – gaminti visą, ką galima iš augalų, nes tuomet tokius gaminius labai lengva sutvarkyti, nes jie tiesiog suyra. Kitas žingsnis – plastikas. Nyderlandai tikisi, kad iki 2050-ųjų metų visas plastikas turėtų būti arba perdirbamas, arba biologinis – kompostuojamas. Stengiamasi, kad naujas, vadinamasis „virgin” plastikas, gaminamas iš naftos, nebeatkeliautų į rinką.”

Dar vienas punktas – statybų sektorius, kurį Nyderlandai taip pat pasiryžę pakeisti. Pasak D. Tracevičiaus, norint taupyti resursus, planuojama, kaip būtų galima sukurti tokius pastatus, kuriuos panorėjus būtų galima tiesiog išardyti, o ne tiesiog nugriauti: „Pastatai turėtų tapti medžiagų bankais, kurias būtų galima vėl ir vėl panaudoti, o ne potencialiomis atliekomis, kurios tiesiog iškeliautų į sąvartyną. Jie būtų konstruojami kaip lego.”

Statybų atliekos
Statybų atliekos
© Shutterstock

Tauriųjų metalų išgavimas iš senų, nebenaudojamų ar nepataisomai sugedusių mobiliųjų telefonų ar kitų prietaisų, tai dar vienas žingsnis, kurį ryžtingai žengia Nyderlandai. Pašnekovas tikina, kad susigrąžinus tokias medžiagas jas būtų galima panaudoti net kuriant saulės elektrinių modulius ar vėjo jėgaines.

„Paskutinis punktas – kad buitinė technika ar baldai, kuriuos visi naudojame kasdien, būtų taip pat lengvai išardomi, o jų dalys ir juose esančios medžiagos panaudojamos dar kartą ar susigrąžinamos, kad jie turėtų kuo ilgesnę garantiją ir būtų taisomi. Prie šito jau juda ir Europos Sąjunga. Šiuo pavyzdžiu galėtų vadovautis ir Lietuva”, – tikina D. Tracevičius.

Reiktų vytis Estiją?

Anot pašnekovo, Lietuva tikrai galėtų žengti lygiai taip pat ryžtingai link žiedinės ekonomikos įtvirtinimo bei diegti „Zero waste” filosofiją, tačiau pirmiausia reiktų ištirti valstybės galimybes bei susidaryti planą. Iniciatyvą pirmosios turėtų prisiimti, pasak D. Tracevičiaus, Aplinkos, Ūkio bei Energetikos ministerijos.

„Pavyzdžiui, Estijos Aplinkos ministerijoje yra Žiedinės ekonomikos departamentas, tačiau pas mus dar tokio trūksta. Būtų galima net ir nuo tokio skyriaus įkūrimo pradėti”, – teigia pašnekovas.

Žiedinė ekonomika
Žiedinė ekonomika
© DELFI iliustracija

Talentingų ir pokyčius gebančių kurti specialistų, anot A. Tracevičiaus, Lietuvoje tikrai yra – mūsų maža valstybė turi daug potencialo: „Mūsų universitetuose yra jaunų žmonių, kurie tikrai galėtų prisidėti prie permainų, jie jau dirba ir atlieka įvairius tyrimus, kurie galėtų prisidėti prie mūsų valstybės miestų tvarumo.”

Pavyzdžiu galime laikyti Alytų

Būtent savivaldybės gali tapti pagrindiniais „herojais” įgyvendinant „Zero waste” filosofijos pagrindus Lietuvoje. Pašnekovas tikina, kad savivaldybės mato, kiek ir kokių atliekų gyventojai sugeneruoja ir kaip būtų galima tvariau jas sutvarkyti.

„Savivaldybės gali suskaičiuoti, kiek ir kokių atliekų susidaro bei pasiūlyti, kaip būtų galima jas panaudoti dar kartą. Galbūt vienoje savivaldybėje susidaro išteklių, tokių kaip šiluma, perteklius, kurį būtų galima nukreipti į kokius nors šiltnamius, kuriuose būtų auginamos daržovės. Galbūt kitur susidaro daugiau metalo ar plastiko atraižų, nepanaudotų detalių, kurias būtų galima panaudoti, perdirbti.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Sukaupusios tokią informaciją savivaldybės galėtų ją pateikti investuotojams tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų valstybių, kurie norėtų dirbti perdirbimo ar kitose srityse. Būtent savivaldybės gali pradėti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus – medžiagų ir išteklių susigrąžinimą į rinką”, – pasakoja D. Tracevičius.

Bene pagrindiniu ir pirmuoju darbu, kurį reiktų padaryti savivaldybėms, pašnekovas įvardijo atskirą atliekų surinkimą, kuris iškarto sumažintų atliekų patekimą į sąvartynus ir atliekų deginimo jėgaines: „Pavyzdžiui, Alytus jau pirmauja šioje srityje. Ir Alytuje, ir Druskininkuose žmonės atliekas rūšiuoja atskirai ir jiems rankos nenukrenta, ir sudėtinga nėra. Toks atskiras surinkimas ir rūšiavimas padeda ir atpiginti atliekų tvarkymo sistemą.”

Remdamasis ir kitų Europos valstybių pavyzdžiais, D. Tracevičius tikina, kad atskiras maisto atliekų ir antrinių žaliavų – popieriaus, plastiko, stiklo, metalo – surinkimas iš gyventojų yra pigesnė alternatyva nei vienos didelės mišrių komunalinių atliekų „krūvos” tvarkymas.

Vilniaus meras – neprogresyvus

Žengiant link tvaresnių miestų vizijos, pašnekovas išskyrė ir dar vieną Nyderlanduose įdiegtą pavyzdį – į pašto dėžutes gyventojams nėra metami jokie neadresuoti laiškai, reklamos ar lankstinukai, nebent ant pašto dėžučių yra nurodytas sutikimas gauti tokius leidinius: „Tokius draudimus lengvai galima įgyvendinti ir Lietuvoje – taip būtų sumažinamas popieriaus atliekų kiekis kiekvieno iš mūsų namuose.

Saulės modulis
Saulės modulis
© Gamintojo atstovų archyvas

Pavyzdžiui, vienam Amsterdamo gyventojui per metus sumažėjo net 30 kilogramų popieriaus atliekų, kurios dažnai net nebūna surūšiuojamos. Automatiškai tokių reklamų bei lankstinukų yra ir pagaminama mažiau, šiaip ar taip, pašto reklamos dalis nėra tokia svarbi.”

D. Tracevičius išskyrė ir dar vieną nišą tvariems pokyčiams – transportas mieste. Vilniečiai, anot pašnekovo, mieliau į viešąjį transportą persėstų tada, kai jis būtų nemokamas, o nemokamu jį galima padaryti ne iš gyventojų surinktų mokesčių, bet apmokestinus automobilių įvažiavimą į miesto senamiestį: „Remigijų Šimašių šioje srityje pavadinčiau kaip neprogresyvų merą.

Sukurta infrastruktūra, kai automobilį galima palikti aikštelėje ir toliau važiuoti viešuoju transportu, nėra veiksminga, ji tikrai nepersodins daugiau žmonių į autobusus. Apmokestinus įvažiavimą į miesto centrą būtų sumažintas ir teršalų, kietųjų dalelių kiekis ore, taip pat būtų surinkta ir lėšų viešajam transportui finansuoti.”

„Zero waste” kuria neribotas galimybes

Dar vienas aspektas, kurį išskyrė D. Tracevičius, daiktų nuoma, kai reikalingus daiktus galima nuomoti, tačiau ne įsigyti. Pavyzdžiui, biurui reikalingus stalus ar kėdes, net lempas, galima išsinuomoti, o šių daiktų nebenaudojant, vėl grąžinti paslaugos tiekėjui – taip šie daiktai netaptų atlieka, jei reikalinga – būtų sutaisyti bei grąžinti atgal į rinką. Anot pašnekovo, tokių pavyzdžių jau galima atrasti ir Lietuvos įmonių biuruose.

Vėjo jėgainė
Vėjo jėgainė
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Savivaldybės yra skatinamasis veikėjas, kuris gali padėti tokioms paslaugoms miestuose, regionuose atsirasti. Juk savivaldybės gali pačios kurti savas taisykles. Taip pat savivaldybės pačios gali padėti žiedinės ekonomikos verslams – išskirti patalpas ar pan. Sveikinčiau Alytų, nes jame bene pirmajame susikūrė daiktų mainų punktas, kur nebereikalingus daiktus, buitinę techniką, baldus galima palikti ir taip atiduoti juos tiems, kuriems jų reikia.

<...> Ateitis – „Zero waste” savivaldybės. Tokių yra ir Šiaurės Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, jose stengiamasi vartoti kuo mažiau, kuriasi tvarūs verslai. Galimybės yra neribotos.”

D. Tracevičius teigia, jog Lietuvos savivaldybėms ir pačiai valstybei judant tvarumo ir „Zero waste” bus kuriamos ne tik naujos darbo vietos, puoselėjama ir saugoma gamta, susigrąžinami reikalingi ištekliai, tačiau ir kuriama sveikesnė gyvenamoji aplinka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(53 žmonės įvertino)
4.6415
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Armonaitė: nauja partija skirsis nuo visų kitų – nedalyvausime visų kare su visais (217)

Vasario 16-ąją įvyko pirmasis Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus...

Šie vaistai – išsigelbėjimas, bet pražūtinga riba labai trapi: vaikinas papasakojo, ką dėl to jam tenka patirti lietuviai vartoja 20 kartų ilgiau nei reikia (79)

Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) raminamuosius ir antidepresantus pradėjo vartoti prieš...

Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa (1427)

Prasidėjo pretendentų į kandidatus į prezidentus lenktynės dėl parašų surinkimo. Visos šios...

Vakarienė dviem už 3 eurus: lengvas ir sotus derinys, kurį norėsite pakartoti (158)

DELFI Maistas tęsia originalių fotoreportažų ciklą „Vakarienė už 3 eurus”. Šį kartą...

Po skandalingo pasakojimo traukiasi Lukiškių kalinių prižiūrėtoja: turbūt jie nori sužinoti, su kuo aš miegu (512)

Apie patirtą spaudimą, kai atsisakė užmegzti neformalius santykius su nuteistaisiais, viešai...

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (73)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...

Po pirmosios Lagerfeldo kolekcijos prancūzai užsiputojo – įsibrovėlis išniekino madmuazelės palikimą! (8)

Naujausios Karlo Lagerfeldo aukštosios mados ir gatavų drabužių kolekcijos dar kartą įrodė...

Naujos dirbtinio intelekto sistemos kūrėjai patys išsigando savo kūrinio: tai kelia šiurpą (17)

Pamenate, kai Elonas Muskas sakė, kad dirbtinis intelektas yra didžiausia grėsmė žmonijai? Ką...

Ar spiralė gali sugadinti seksualinio gyvenimo kokybę? (5)

Ar galima turėti priekaištų gimdos spiralei? Juk įterpta į gimdą ši nuo nėštumo apsauganti...

Rolandas Skaisgirys 50-mečio jubiliejų atšventė arčiau dangaus: vietoj dovanų – netikėtas prašymas (15)

Vasario 19-ąją savo 50-ies metų jubiliejų švenčia buvęs krepšininkas, garsus televizijos...