aA
Tarp idėjų Lietuvai energetikos srityje vienas iš daugiausiai palaikymo sulaukusių pasiūlymų – Nerijaus Norkevičiaus idėja atsisakyti iškastinio kuro. Vyras įsitikinęs, kad toks pasiūlymas yra toli gražu ne utopinis ir šiandieninės technologijos gali nesunkiai šią idėją paversti realybe. O ką apie tai mano energetikos ekspertai?
Šildymas
Šildymas
© DELFI / Karolina Pansevič

N. Norkevičiaus teigimu, Lietuva gali skatinti ir remti technologijų naudojimą, kurios remiasi energijos kūrimu nedeginant jokių medžiagų ir neišskiriant kenksmingų medžiagų į aplinką.

„Naudodami geoterminį šildymą – nebūsime priklausomi nuo dujų. Vairuodami elektromobilius – nebūsime priklausomi nuo naftos. Naudodami vėjo bei saulės energiją – nebūsime priklausomi nuo atominės energetikos. Viskas, ko reikia, jau išrasta, tereikia bendro sutarimo, kad dujos, nafta, anglis, mediena ir uranas yra skirti žmonėms iš praėjusio amžiaus“, – siūlydamas idėją rašė jis.

Idėja pamažu pradedama įgyvendinti

Lietuvos Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša teigia, kad šios idėjos įgyvendinimo kryptimi Lietuva ir juda.

„Aplinkai draugiška žalioji energija yra viena pagrindinių Lietuvos energetikos krypčių, įrašytų atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Lietuva išsikėlė sau ambicingą tikslą – iki šio amžiaus vidurio užbaigti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atsinaujinantys ir aplinkos neteršiantys šaltiniai bei technologijos – vėjas, saulė, vanduo, biodujos, biokuras – dominuos gaminant visą mūsų piliečiams reikalingą elektros ir šilumos energiją“, – aiškina Energetikos ministerijos atstovas.

Anot jo, planuojama, kad 2030 m. apie 45 proc. viso šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinanti energija, o 2050 metais net 80 proc. Lietuvai reikalingos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių. Pavyzdžiui, amžiaus viduryje visa šilumos energija turėtų būti gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

A. Jovaiša prideda, kad transporto srities elektrifikavimas (elektromobiliai) bei alternatyvių degalų (biodujų) panaudojimas padės stipriai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kitų oro teršalų kiekį. Planuojama pasiekti, kad iki 2030 metų bus perpus sumažintas įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose, o 2050 m. tokiu kuru varomų automobilių miestuose turėtų išvis nelikti.

„Žinoma, labai svarbus yra darnus energetikos sektoriaus vystymasis – iš vienos pusės permainas skatina viso pasaulio valstybių kova su klimato kaita ir aplinkos tarša bei technologijos, tačiau tuo pat metu turime užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą bei atsižvelgti į vartotojų poreikius. Perėjimui prie atsinaujinančios energetikos turime sutelkti visas savo pastangas, bet kartu tai turime daryti protingai – netrukus atsinaujinantys energijos šaltiniai taps konkurencingi rinkoje, todėl turime nuosekliai planuoti ir dabar nepermokėti“, – aiškina A. Jovaiša.

Geri rezultatai – tik keliant kvalifikaciją

Kauno technologijos universiteto Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų ir kaupiklių laboratorijos mokslininkas Vytautas Adomavičius pritaria N. Norkevičiaus pasiūlytai idėjai atsisakyti iškastinio kuro.

„Manau, kad Nerijaus idėja yra gera. Visa Skandinavija, Olandija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (ypač Škotija), Kinija, Indija ir daug kitų šalių, kurios turi pakankamai mąstančių išsilavinusių žmonių, jau seniai eina šiuo keliu ir sparčiai plėtoja atsinaujinančiųjų išteklių energetiką. Ir pagal Paryžiaus 2015 m. Klimato konvenciją reikia eiti šiuo keliu“, – pabrėžia jis.

Vis dėlto, V. Adomavičius mano, kad šiai idėjai įgyvendinti šalyje dar trūksta daugiau gerų norų ir specialistų.

„Mūsų mokyklos ir universitetai kritikuojami kaip atsiliekantys, daug kur mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkių. Norint tokias idėjas greitai įgyvendinti mums reikia daug dirbti ir daugelyje sričių pakelti kvalifikaciją. Kitaip gerų rezultatų sunku tikėtis“, – aiškina mokslininkas.

Numatyta žengti atsinaujinančios energetikos kryptimi

Tuo metu Lietuvos Energetikos instituto atstovas Adomas Minkevičius palaiko energetikos plėtros judėjimą žaliąja kryptimi. Institutas reguliariai konsultuoja Valstybę Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) rengimo ir atnaujinimo klausimais, o rengiant NENS buvo atliktas visapusiškas energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimas.

Naudojant specialų bendrosios ekonominės pusiausvyros modelį buvo įvertinta energetikos raidos scenarijų grynoji įtaka ūkio šakose sukuriamai pridėtinei vertei, užimtumui, į valstybės biudžetą surenkamiems mokesčiams ir kitiems ekonominiams rodikliams – taigi, atliekant išsamų modeliavimą mėginta atsakyti ir į gyvenimo kokybės Lietuvoje augimo klausimą.

„Vyriausybei praeitą savaitę pateiktoje svarstyti NENS pasirinktas Jūsų nurodytai „Idėjai Lietuvai“ palankiausias kelias – numatyta, kad šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, panaudojant atnaujinančius energetikos išteklius (AEI). Strategijoje šis scenarijus pasirinktas remiantis vienu iš Institute perrengtų LR energetikos raidos scenarijų. Taigi, yra itin tikėtina, kad, Vyriausybei palaiminus, jūsų minimos Nerijaus Norkevičiaus idėjos link Lietuva ir pasirinks sukti“, – aiškina A. Minkevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (45)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (40)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (105)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (182)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (32)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (141)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (68)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Tiesioginė transliacija / Kitokie pasikalbėjimai. Svečiuose — Egidijus Dragūnas (17)

Jeigu manote, kad esate viską matę „Kitokiuose pasikalbėjimuose“, tai galime Jus vėl...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (4)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (31)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina