aA
Aplinkai draugiška energija iš vėjo, saulės, vandens, biodujų ir biokuro yra viena pagrindinių Lietuvos energetikos krypčių, įrašytų atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS). Tikslas – iki 2050-ųjų beveik atsisakyti iškastinio kuro, siekiama, kad net 80 proc. Lietuvai reikalingos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių. Viena iš galimybių – pasitelkti žemės gelmių energiją.
Pinigai
Pinigai
© DELFI / Karolina Pansevič

Geoterminis šildymas plačiai naudojamas Šveicarijoje, Vokietijoje, Skandinavijos regiono šalyse, tačiau pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir kitose Europos šalyse.

Sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand Spa Lietuva“ ir reabilitacijos centras „UPA“ Druskininkuose, VU Botanikos sodo žaliasis pastatas, „Porsche“ automobilių salonas, administracinis pastatas „Green Hall 2“ ir „Gariūnų“ verslo parkas Vilniuje, daugiabučiai ir privatūs namai – tai tik keletas pavyzdžių Lietuvoje, kur yra taikoma šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių energija. Geoterminis vanduo Lietuvoje taip pat naudojamas sveikatingumo sektoriuje, pavyzdžiui, Kretingos rajone, Žibininkų kaime, veikiančiame sveikatingumo ir spa komplekse „Atostogų parkas“.

Svarbu paminėti, kad įsirengus geoterminį šildymą yra lengviau įvykdomi reikalavimai A ar A+ energinės klasės pastatams. A+ energinė klasė bus privaloma naujai statomiems pastatams jau nuo 2018 m.

Tačiau šis būdas nėra populiarus tarp Lietuvos gyventojų. 2016 m. kovą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, jog didžiuosiuose šalies miestuose du trečdaliai gyventojų naudoja centralizuotą šildymą, likę – dujinį šildymą (18 proc.) arba kūrena kietąjį kurą – malkas ar anglis (15 proc.). Kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrą, geoterminį šildymą ar granulių katilus renkasi tik nedidelė gyventojų dalis.

Nereikalauja kasdienės priežiūros

„Tenko Baltic“ vyr. projektų vadovas Vidmantas Dedela sako, kad geoterminis šildymo būdas leidžia 75–80 proc. energijos šilumos gamybai gauti iš atsinaujinančių šilumos šaltinių. Toks šilumos gamybos būdas yra draugiškas aplinkai, visiškai nereikalaujantis kasdienės priežiūros, kuro ruošimo ir pan. Geoterminiu šildymo būdu galima ne tik apšildyti pastatą ar ruošti karštą vandenį, bet beveik nemokamai vėsinti pastatą šiltuoju metų laiku. Šiuolaikiniuose šiltuose bei sandariuose pastatuose vėsinimas tampa vis aktualesnis – žmonės nori jausti komfortišką temperatūrą visus metus.

Užsienyje – specialūs tarifai ir subsidijos

Specialistas pataria, jog renkantis geoterminį šildymą yra labai svarbus tikslus šilumos siurblio, šilumos šaltinio, geoterminių gręžinių ar horizontalaus kolektoriaus, bei šildymo sistemos parinkimas konkrečiam pastatui.

„Prieš įsirengiant geoterminį šildymą visuomet rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie tiksliai suskaičiuos pastato šilumos poreikius, karšto vandens suvartojimą ir pagal tai parinks reikiamo dydžio šilumos šaltinį, optimalaus galingumo šilumos siurblį ir suprojektuos šildymo sistemą, su kuria siurblys veiks efektyviausiai“, – rekomenduoja pašnekovas.

Gana nemažai Europos valstybių skatina atsinaujinančios energijos panaudojimą šilumos gamybai, taikydami specialius tarifus ar subsidijuodami dalį įrengimo kainos. V. Dedelos nuomone, jei tokia praktika būtų taikoma ir Lietuvoje, tai dar labiau paskatintų įsirengti šį sparčiai populiarėjantį atsinaujinantį šilumos gamybos būdą.

Kiek kainuoja?

Geoterminio šildymo sistemos kaina priklauso nuo pastato. Investicija į geoterminio šildymo įrengimą A ar A+ energinės klasės pastatui gali būti iki dviejų kartų mažesnė nei geoterminio šildymo įrengimas tokio pat šildomo ploto B energinės klasės pastatui.

Atsiperkamumas priklauso nuo to, su kokia alternatyvia šilumos gamybos sistema yra lyginama, kokios yra galimybės tai alternatyviai sistemai įrengti, ar tai yra naujai statomas pastatas, ar renovuojamas, ar šilumos siurblys gamins tik šilumą, ar šilumą ir vėsą.

„Vertinant atsiperkamumo aspektą, mažai kas atkreipia dėmesį į tai, kad geoterminiam šildymui nereikalinga patalpa kurui sandėliuoti. Šilumos siurblys gali būti įrengiamas po laiptais ar virtuvėje, todėl geoterminės katilinės įrengimui gyvenamajame name nereikalinga atskira specialius reikalavimus atitinkanti patalpa. Geoterminio šildymo sistemai nereikalingas kaminas, kurį retkarčiais reikia valyti, nereikia rūpintis kuru, žiemą galima išvykti atostogų visiškai nesirūpinant dėl namo šildymo“, – akcentuoja V. Dedela

Pakeičia kondicionierius

Kaip minėta, geoterminio šildymo sistema gali užtikrinti ne tik šilumą šaltuoju laikotarpiu, bet ir vėsą vasaros metu. Tam nėra reikalinga papildoma įranga pavyzdžiui, kondicionieriai.

„Šilumos siurbliu vėsa dažniausiai yra skleidžiama per lubinio ar grindinio šildymo sistemą. Toks sklidimas yra malonus, veikia be jokio triukšmo ar oro srautų judėjimo. Ne veltui vėsinimas dar vadinamas „tyliuoju“ arba „pasyviuoju“, – pasakoja V. Dedela.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Du profesoriai vieningai sutaria: Lietuva nepatyrė blogiausio scenarijaus, tačiau atsipalaidavimas dar gali kainuoti (220)

Po ilgo laiko Lietuvoje vėl galime išvysti seniai matytus vaizdus – kavines, kuriose piko metu...

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart (178)

Šiuo metu dėl nuomos kompensavimo verslininkai gali kreiptis tik nuomodami patalpas pagal sutartį....

Pesimistinės mokslininkų prognozės – kova su koronavirusu gali tęstis ir antrą vasaros pusę (79)

Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU ) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino...

Nematyti pokyčiai Vilniaus senamiestyje: teks išmokti elgtis visiškai kitaip (7)

Automobilių vairuotojai šią vasarą Vilniuje turės išmokti judėti kitaip. Vilniaus miesto...

Gyvai / Delfi rytas. Tyrimas apie lietuvių prikauptas maisto atsargas ir dietistės patarimai renkantis ledus

Ar jauni žmonės svajoja turėti savo verslą ir ar suvokia, kokia tai atsakomybė? Kaip išsiugdyti...

„Dragu“ susigundžiusiam plaukimo asui – nemalonumai ir atgaila (240)

Geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas Danas Rapšys įpratęs lenkti savo konkurentus...

Biržų rajone – naujas pramogų parkas: Lietuvoje tokio dar nebuvo (2)

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas , mero pavaduotoja Astra Korsakienė ir Biržų...

Vyriausybė planuoja daug karantino sąlygų sušvelninimų: kas keisis nuo birželio 1-osios (82)

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina dar pratęsti visuotinį karantiną, tuo pačiu sušvelninti...

Švedijos įvaizdį sudrebinęs Kipro sprendimas (119)

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde mėgina gelbėti savo valstybės reputaciją...

Saugių skrydžių vizija: virusus naikinantys robotai, temperatūros matavimas per kamerą (12)

„Honeywell International Inc.“ mąsto apie tai, ko reikės norint įkalbėti žmones vėl...

|Maža didelių žinių kaina