Aplinkai draugiška energija iš vėjo, saulės, vandens, biodujų ir biokuro yra viena pagrindinių Lietuvos energetikos krypčių, įrašytų atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS). Tikslas – iki 2050-ųjų beveik atsisakyti iškastinio kuro, siekiama, kad net 80 proc. Lietuvai reikalingos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių. Viena iš galimybių – pasitelkti žemės gelmių energiją.
Pinigai
© DELFI / Karolina Pansevič

Geoterminis šildymas plačiai naudojamas Šveicarijoje, Vokietijoje, Skandinavijos regiono šalyse, tačiau pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir kitose Europos šalyse.

Sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand Spa Lietuva“ ir reabilitacijos centras „UPA“ Druskininkuose, VU Botanikos sodo žaliasis pastatas, „Porsche“ automobilių salonas, administracinis pastatas „Green Hall 2“ ir „Gariūnų“ verslo parkas Vilniuje, daugiabučiai ir privatūs namai – tai tik keletas pavyzdžių Lietuvoje, kur yra taikoma šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių energija. Geoterminis vanduo Lietuvoje taip pat naudojamas sveikatingumo sektoriuje, pavyzdžiui, Kretingos rajone, Žibininkų kaime, veikiančiame sveikatingumo ir spa komplekse „Atostogų parkas“.

Svarbu paminėti, kad įsirengus geoterminį šildymą yra lengviau įvykdomi reikalavimai A ar A+ energinės klasės pastatams. A+ energinė klasė bus privaloma naujai statomiems pastatams jau nuo 2018 m.

Tačiau šis būdas nėra populiarus tarp Lietuvos gyventojų. 2016 m. kovą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, jog didžiuosiuose šalies miestuose du trečdaliai gyventojų naudoja centralizuotą šildymą, likę – dujinį šildymą (18 proc.) arba kūrena kietąjį kurą – malkas ar anglis (15 proc.). Kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrą, geoterminį šildymą ar granulių katilus renkasi tik nedidelė gyventojų dalis.

Nereikalauja kasdienės priežiūros

„Tenko Baltic“ vyr. projektų vadovas Vidmantas Dedela sako, kad geoterminis šildymo būdas leidžia 75–80 proc. energijos šilumos gamybai gauti iš atsinaujinančių šilumos šaltinių. Toks šilumos gamybos būdas yra draugiškas aplinkai, visiškai nereikalaujantis kasdienės priežiūros, kuro ruošimo ir pan. Geoterminiu šildymo būdu galima ne tik apšildyti pastatą ar ruošti karštą vandenį, bet beveik nemokamai vėsinti pastatą šiltuoju metų laiku. Šiuolaikiniuose šiltuose bei sandariuose pastatuose vėsinimas tampa vis aktualesnis – žmonės nori jausti komfortišką temperatūrą visus metus.

Užsienyje – specialūs tarifai ir subsidijos

Specialistas pataria, jog renkantis geoterminį šildymą yra labai svarbus tikslus šilumos siurblio, šilumos šaltinio, geoterminių gręžinių ar horizontalaus kolektoriaus, bei šildymo sistemos parinkimas konkrečiam pastatui.

„Prieš įsirengiant geoterminį šildymą visuomet rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie tiksliai suskaičiuos pastato šilumos poreikius, karšto vandens suvartojimą ir pagal tai parinks reikiamo dydžio šilumos šaltinį, optimalaus galingumo šilumos siurblį ir suprojektuos šildymo sistemą, su kuria siurblys veiks efektyviausiai“, – rekomenduoja pašnekovas.

Gana nemažai Europos valstybių skatina atsinaujinančios energijos panaudojimą šilumos gamybai, taikydami specialius tarifus ar subsidijuodami dalį įrengimo kainos. V. Dedelos nuomone, jei tokia praktika būtų taikoma ir Lietuvoje, tai dar labiau paskatintų įsirengti šį sparčiai populiarėjantį atsinaujinantį šilumos gamybos būdą.

Kiek kainuoja?

Geoterminio šildymo sistemos kaina priklauso nuo pastato. Investicija į geoterminio šildymo įrengimą A ar A+ energinės klasės pastatui gali būti iki dviejų kartų mažesnė nei geoterminio šildymo įrengimas tokio pat šildomo ploto B energinės klasės pastatui.

Atsiperkamumas priklauso nuo to, su kokia alternatyvia šilumos gamybos sistema yra lyginama, kokios yra galimybės tai alternatyviai sistemai įrengti, ar tai yra naujai statomas pastatas, ar renovuojamas, ar šilumos siurblys gamins tik šilumą, ar šilumą ir vėsą.

„Vertinant atsiperkamumo aspektą, mažai kas atkreipia dėmesį į tai, kad geoterminiam šildymui nereikalinga patalpa kurui sandėliuoti. Šilumos siurblys gali būti įrengiamas po laiptais ar virtuvėje, todėl geoterminės katilinės įrengimui gyvenamajame name nereikalinga atskira specialius reikalavimus atitinkanti patalpa. Geoterminio šildymo sistemai nereikalingas kaminas, kurį retkarčiais reikia valyti, nereikia rūpintis kuru, žiemą galima išvykti atostogų visiškai nesirūpinant dėl namo šildymo“, – akcentuoja V. Dedela

Pakeičia kondicionierius

Kaip minėta, geoterminio šildymo sistema gali užtikrinti ne tik šilumą šaltuoju laikotarpiu, bet ir vėsą vasaros metu. Tam nėra reikalinga papildoma įranga pavyzdžiui, kondicionieriai.

„Šilumos siurbliu vėsa dažniausiai yra skleidžiama per lubinio ar grindinio šildymo sistemą. Toks sklidimas yra malonus, veikia be jokio triukšmo ar oro srautų judėjimo. Ne veltui vėsinimas dar vadinamas „tyliuoju“ arba „pasyviuoju“, – pasakoja V. Dedela.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojos Giedrės istorija turėtų pasiekti valdančiųjų ausis: kas norėtų taip gyventi?

Ketvirtadienį Lietuvos medikai antrą kartą šiemet susirinko į mitingą. Jame dalyvavę medikai...

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui (109)

Lietuvių rašytoja ir žurnalistė, plačiai nuskambėjusios knygos apie Holokaustą Lietuvoje...

Receptas emigracijai stabdyti: gydytojo alga - 2600, slaugytojo - 1300 eurų (69)

Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje mitinguojantys medikai įsitikinę, kad didėjančią...

Įskaudinti medikai išėjo į gatves: mus apgavo (511)

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į vyriausybę pasikvietė Lietuvos medikų...

Vilniaus centre „beviltiška“ spūstis: pataria vengti ten vykti (21)

Ketvirtadienio popietę, kiek po 15 val., Vilniaus centre , A. Goštauto, Vilniaus ir Žygimantų...

Pinskuvienė pranoko pati save: pažemino manekenės standartų neatitinkančią žurnalistę (603)

Portalo „Krašto naujienos“ vyr. redaktorė Neringa Tuškevičienė eilinį kartą viešai...

Intriguojanti LKL akistata: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (1)

„LKL-Betsafe“ čempionate Panevėžio „Lietkabelis“ ketvirtadienį vakare namų arenoje priima...

Papasakojo apie pražūtingą Avicii gyvenimo būdą keliaujant: ar tai ir galėjo tapti mirties priežastimi?

Tragiškai mirus žinomam Švedijos didžėjui Avicii pradeda aiškėti vis daugiau jo gyvenimo...

Ar „CityBee“ atsakinga už girto vairuotojo sukeltą žalą? (78)

Šią savaitę netylant kalboms apie tai, kokių priemonių reikia imtis automobilių dalijimosi...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...