Tačiau jau seniai ieškoma technologinių sprendimų, tiek buityje, tiek pramonėje, ką daryti tada, kai elektros tinklas sutrinka arba kai tiesiog kai kuriais atvejais trūksta galios vadinamojo „piko” metu? Galiausiai, saulės ar vėjo jėgaines įsirengę tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nori tapti visiškai nepriklausomais nuo tinklo ir pagamintą elektros energiją kaupti savarankiškai.

Tam pasitelkiami energijos kaupimo įrenginiai, gebantys kaupti saulės ir ne tik saulės jėgainių pagamintą energiją bei leidžiantys ją panaudoti tada, kada reikia.

Kaupimo sistemos gali tapti alternatyva

Energijos valdymo kompanijos „Eaton” pardavimų vadovas Edmondas Daukšas pasakoja, kad energijos kaupimo sistemos yra skirstomos į tris tipus, atsižvelgiant į vartotojus: kaupimo sistemos namams, biurams bei komerciniams pastatams bei didelės galios kaupimo sistemos skirtos pramonės sektoriui.

„Pagrindiniai tokių sistemų privalumai tokie, kad vartotojas, turintis saulės paneles ir tokią kaupimo sistemą gali sukaupti energiją, kurią saulės elektrinė pagamino dienos metu ir panaudoti ją vakare, kai namuose, dažniausiai, yra didžiausias jos poreikis. Taip elektros energija nebėra pasiimama iš tinklo ir leidžia žmogui savarankiškai kontroliuoti energijos srautus bei sutaupyti”, – tikina pašnekovas.

Elektra

© Unsplash

E. Daukšas teigia, kad neretai saulės elektrines įsirengia ir žmonės gyvenantys atokesnėse vietovėse – vienkiemiuose ar sodybose, kur atsiranda problemų su galios trūkumu tinkle. Tada kaupimo sistema gali papildomai duoti galios „piko” metu iš savo rezervų, o kai galios poreikis sumažėja, tokios sistemos gali įsikrauti iš tinklo: „Tada žmogus nepajaučia galios stygiaus ir gali patenkinti savo kasdienius poreikius. Kai kurie žmonės turi ir mažos galios dyzelines elektros stotis, todėl kaupimo sistemos gali tapti gera alternatyva.”

Lietuviai dar tik domisi, prancūzai – sparčiai įsirenginėja

Pasiteiravus, kokius kaupimo sistemos trūkumus įvardytų, E. Daukšas pajuokavo, jog vienintelis trūkumas – sistemos įsigijimas.

„Kiekvienas įrenginys, esantis elektros tinkle, kuria didesnį ar mažesnį energijos nuostolį, tačiau tokios energijos kaupimo sistemos yra efektyvios. Efektyvumą padidina ir tai, jog savarankiškai elektrą, vėjo ar saulės pagalba, besigaminantis žmogus tampa nepriklausomu nuo tinklo”, – apie įrenginių efektyvumą kalbėjo pašnekovas.

Energijos kaupimo sistemos susideda iš keitiklio, valdymo bloko ir baterijų. Plačiausiai visame pasaulyje naudojamos yra ličio jonų baterijos. E. Daukšas pasakoja, kad yra ir kitokių technologijų bei energijos kaupimo sprendimų, tačiau pastarieji dar nėra iki galo išplėtoti ir mažai kas juos naudoja.

Elektra

© Unsplash

„Žmonės labai domisi kaupimo sistemomis, Domisi, kaip tai veikia, kokią naudą jiems tai suteiktų. Nors Europoje tokias sistemas įsirenginėja daugelis, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija, tačiau Lietuvoje jos dar nėra plačiai paplitusios. Atsiranda ir tokių, kurie patys bando įsirengti kaupimo sistemas, bet jos dažniausiai užima labai daug vietos”, – tikino pašnekovas.

Tokios sistemos tarsi gelbėjimosi ratas

Iki 2025-ųjų metų Lietuva turėtų atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo – elektros energetikos sistemos, veikiančios sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemas. Dabar Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo dispečerinė Maskvoje, bet siekiama susijungti su Europa. Anot E. Daukšo, šiuo atveju, vykstant pokyčiams, mūsų elektros tinklas gali susidurti su dažnių reguliavimo problemomis.

„Tuo metu (vykstant pokyčiams – DELFI) mūsų kaimynai galėtų palaikyti dažnį tam tikrą laikotarpį, bet tai mums kainuotų tikrai nemažus pinigus. Tada mūsų tinklo operatorius turėtų ieškoti rezervo savame tinkle – pavyzdžiui, pramoniniame sektoriuje, įmonėse, kurios turi „karštą rezervą” t. y. didelį sukauptą elektros energijos kiekį energijos kaupimo sistemoje, kurį būtų galima panaudoti dažniui palaikyti”, – apie kaupimo sistemas kaip savotišką gelbėjimosi ratą kalbėjo pašnekovas.

Elektra

© Unsplash

E. Daukšas pasidalino Suomijos pavyzdžiu – viename duomenų centre įrengta 2,5 MW energijos kaupimo sistema arba „karštasis rezervas”. Pačiam duomenų centrui tokia galia nėra būtina, bet investuotojas nusprendė įrengti „karštą rezervą” tinklo reguliavimui. Vietinis Suomijos tinklo operatorius moka metinį mokestį duomenų centrui, kad galėtų prireikus pasinaudoti jo „karštuoju rezervu” tinklui stabilizuoti.

„Kai kurios didelės pramonės įmonės ir Lietuvoje jau mąsto apie tai, mąsto apie didelį energijos kaupimą – tiek saviems poreikiams patenkinti, tiek tinklo dažnio reguliavimui”, – kalbėjo E. Daukšas.