aA
Dalijimosi ekonomiką gana sunku apibrėžti, tačiau šis ekonomikos modelis gali prisidėti prie planetos išsaugojimo – naudojant tuos pačius daiktus, menksta perteklinis vartotojiškumas, taip pat yra padidinamas tokių materialių daiktų, kaip, pavyzdžiui, automobilis, efektyvumas.
Technologijos
Technologijos
© Shutterstock

Paprasčiausiai dalijimosi ekonomiką galima apibrėžti kaip technologijų naudojimą, siekiant palengvinti keitimąsi prekėmis ar paslaugomis tarp dviejų ar daugiau šalių. Abi šalys dalijimosi ekonomikoje gali pasidalyti neišnaudotais įgūdžiais, turtu ar resursais. Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Linos Dagilienės, plėtojantis dalijimosi ekonomikai išsiplėtė ir kiti sektoriai – apgyvendinimo, transportavimo, finansavimo, daiktų nuomos, paslaugos teikimo.

Padeda išsaugoti išteklius, tačiau ne visada

Dalijimosi ekonomika apima sumažėjusį gamtos išteklių, energijos ir išmetamų teršalų kiekio naudojimą. Pasak L. Dagilienės, taip yra dėl to, kad gamyba ir vartojimas yra pagrįsti ilgesniu arba intensyvesniu esamų produktų naudojimu.

„Pavyzdžiui, vaikiškas vežimėlis yra neišmetamas, tačiau dalijimosi platformų dėka lengvai perduodamas toliau naudoti rinkoje. Tačiau reikia pabrėžti, kad pati savaime dalijimosi ekonomika nėra ekologiškas verslo modelis. Kadangi apsikeisti galima nebūtinai siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, viskas priklauso nuo tikslo. Dalijimosi ekonomika gali sukelti ir neigiamą poveikį aplinkai skatinant ilgesnį neefektyvių prietaisų naudojimą”, – teigia pašnekovė.

Iki šiol dar dažna ekonominė sistema, kuri būdinga ir Lietuvoje, pasižymi linijine gamtinių išteklių transformacija į gamybą, vartojimą ir atliekas. Trūksta didesnio gamtinių išteklių produktyvumo, ilgesnio gaminių vartojimo laiko, pakartotino panaudojimo, naudotų produktų dalių naudojimo gamyboje ir atliekų perdirbimo.

Aplinkos tarša
Aplinkos tarša
© Shutterstock

„Tokiu būdu dalijimosi ekonomika gali prisidėti žiedinės ekonomikos tam tikrų principų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, antrinis panaudojimas – pasidalijimas naudotais daiktais – vaikiškais drabužiais, inventoriumi, tekstilės gaminiais, elektroninėmis prekėmis ar net maistu”, – pasakojo L. Dagilienė.

Dalis prekių ženklų gali patirti sunkumų

Verslo modelių istorijoje dalijimosi ekonomika yra viena iš greičiausiai augančių, tačiau nepaisant spartaus augimo, dalijimosi ekonomikos platformų poveikis visai ekonomikai iki šiol yra palyginti mažas.

„Remiantis PwC 2016 metais atliktu tyrimu, dalijimosi platformų operacijų ir pajamų vertė Europoje atitinkamai sudarė 28,1 milijardą eurų 2015-ais ir 3,6 milijardo eurų 2013-ais metais. Taigi, išaugo daugiau nei dvigubai. Bet 2015 metais užregistruota 28,1 milijardo eurų suma sudaro tik maždaug 0,35 proc. visų Europos namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų tais metais.

Vargu, ar dalijimosi ekonomika gali visiškai pakeisti dabartinius verslo modelius. Galima tik teigti, kad dalijimosi ekonomika vienareikšmiškai daro įtaką tradicinėms pramonės šakoms ir daugelis tradicinių prekės ženklų gali patirti sunkumų, jei neprisitaikys prie besikeičiančių sąlygų”, – tikino mokslininkė.

Vienas iš bruožų – ekologinis pilietiškumas

Lietuvai būdingos tos pačios dalijimosi ekonomikos tendencijos kaip ir visame pasaulyje. Naudojantis technologinėmis platformomis nuomojami būstai, automobiliai, dviračiai, skolinami pinigai, pardavinėjami drabužiai ir pan.

Lina Dagilienė
Lina Dagilienė
© KTU archyvo nuotr.

„Paprastai dalijimosi ekonomika pasižymi šiais bruožais: dalijimosi platformos, skaitmenizavimas, interneto ir mobiliųjų technologijų prieinamumas – tai yra esminis dalijimosi ekonomikos bruožas. Pati mainų idėja nėra nauja ekonomikoje, tačiau dėl interneto ir mobiliųjų technologijų prieinamumo niekada nebuvo taip lengva įgyvendinti apsikeitimą daiktais ir paslaugomis.

Dar vienas bruožas – urbanizacija. Žmonių koncentracija ir artumas išplėtė galimybes keistis visa įvairove prekių ir paslaugų. Dalijimosi ekonomika pasižymi ir tuo, jog naudojamų platformų dėka, apsikeitimų piniginiai kaštai ženkliai sumažėja. Paskutinysis bruožas, kurį išskirčiau – vertybės ir ekologinis pilietiškumas. Tyrimai rodo, kad vartotojai, ypač jaunesnės kartos, palankiai vertina dalijimosi ekonomiką”, – nurodo L. Dagilienė.

Kai kur jau pasitelkiami ribojimai

Anot pašnekovės, dalijimosi ekonomika susilaukia ir nemažai kritikos iš tradicinių verslų, kurie jau įsitvirtinę rinkoje. Ypač kritikuojama dėl reguliavimo stokos ir galimai nesąžiningos konkurencijos.

Technologijos
Technologijos
© Shutterstock

„Tokios globalios dalijimosi ekonomikos kompanijos kaip „Uber“ yra ypač kritikuojamos darbo teisių srityje, t. y. darbuotojai dirbantys tokiose bendrovėse neturi tų pačių įstatymo garantijų.
Arba, pavyzdžiui, apgyvendinimo atveju, dalijimasis yra susijęs su kaimynais, kurie gali patirti nepatogumų, įskaitant triukšmą, ir galimai didesnį nesaugumo jausmą. Kai kurie Europos miestai, tokie kaip Londonas, Barselona ir Amsterdamas, jau paskelbė, kad nori apriboti su šia veikla susijusį turistų antplūdį, ir įvedė apribojimus dėl trumpalaikės nuomos”, – sako L. Dagilienė.

Nepaisant kritikos, pagrindine dalijimosi ekonomikos „varomąja jėga” įvardijamas jaunimas – vadinamoji Y arba tūkstantmečio karta (angl. millennials) – 18–35 metų žmonės, o kas trečias tokio amžiaus lietuvis per pastaruosius metus naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis. Tokio amžiaus žmonėms dalijimosi ekonomika ypač priimtina, nes padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir vietos namuose. Žinoma, dalis jaunimo naudodamiesi dalijimosi ekonomikos platformomis apmąsto ir tai, kad tausoja Žemės resursus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Top naujienos

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Konservatoriai teigia, kad Bakas Bilotaitę Seimo salėje pavadino „nužmogėjusia kale“ papildyta, kliuvo ir kitam konservatoriui (17)

Konservatorius Andrius Navickas teigia, kad pirmadienio Seimo posėdyje parlamentaras Vytautas...

Rusijos programišiai atakuoja Lietuvos institucijas: stringa paslaugos, verslo veikla NKSC įspėja dėl artimiausių dienų (4)

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį...

Vilniuje įlūžo asfaltas, duobėje įstrigo automobilis (2)

Bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs žmogus informavo, kad Vilniuje, Naugarduko ir Žemaitės...

Pagerintas 75 metų Lietuvos karščio rekordas: šįsyk termometro rodmenys pribloškė Kretingoje

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, remiantis preliminariais 15 val. duomenimis, Kretingos...

Degalai galėtų pigti 6-7 centais: degalinių atstovas paaiškino, kodėl dar nematyti pokyčiai kainose (2)

Pastarąją savaitę naftos kainoms nukritus maždaug 5 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia užkirtusi kelią bandymui apsupti strategiškai svarbų miestą Zelenskis kreipėsi į Baltarusijos piliečius

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Aleknos Stokholme laukiantys švedai – nustebinti lietuvio talento: lygina su savo superžvaigžde

Šią savaitę „Deimantinės lygos“ varžybose Stokholme jėgas su planetos elitu pirmą sykį...

NATO smarkiai didins aukštos parengties pajėgas – iki 300 tūkst. karių pajėgas Rytų sparne sustiprins iki brigados dydžio vienetų (3)

Stiprindamos savo gynybą NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki „gerokai...