aA
Dalijimosi ekonomiką gana sunku apibrėžti, tačiau šis ekonomikos modelis gali prisidėti prie planetos išsaugojimo – naudojant tuos pačius daiktus, menksta perteklinis vartotojiškumas, taip pat yra padidinamas tokių materialių daiktų, kaip, pavyzdžiui, automobilis, efektyvumas.
Technologijos
Technologijos
© Shutterstock

Paprasčiausiai dalijimosi ekonomiką galima apibrėžti kaip technologijų naudojimą, siekiant palengvinti keitimąsi prekėmis ar paslaugomis tarp dviejų ar daugiau šalių. Abi šalys dalijimosi ekonomikoje gali pasidalyti neišnaudotais įgūdžiais, turtu ar resursais. Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Linos Dagilienės, plėtojantis dalijimosi ekonomikai išsiplėtė ir kiti sektoriai – apgyvendinimo, transportavimo, finansavimo, daiktų nuomos, paslaugos teikimo.

Padeda išsaugoti išteklius, tačiau ne visada

Dalijimosi ekonomika apima sumažėjusį gamtos išteklių, energijos ir išmetamų teršalų kiekio naudojimą. Pasak L. Dagilienės, taip yra dėl to, kad gamyba ir vartojimas yra pagrįsti ilgesniu arba intensyvesniu esamų produktų naudojimu.

„Pavyzdžiui, vaikiškas vežimėlis yra neišmetamas, tačiau dalijimosi platformų dėka lengvai perduodamas toliau naudoti rinkoje. Tačiau reikia pabrėžti, kad pati savaime dalijimosi ekonomika nėra ekologiškas verslo modelis. Kadangi apsikeisti galima nebūtinai siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, viskas priklauso nuo tikslo. Dalijimosi ekonomika gali sukelti ir neigiamą poveikį aplinkai skatinant ilgesnį neefektyvių prietaisų naudojimą”, – teigia pašnekovė.

Iki šiol dar dažna ekonominė sistema, kuri būdinga ir Lietuvoje, pasižymi linijine gamtinių išteklių transformacija į gamybą, vartojimą ir atliekas. Trūksta didesnio gamtinių išteklių produktyvumo, ilgesnio gaminių vartojimo laiko, pakartotino panaudojimo, naudotų produktų dalių naudojimo gamyboje ir atliekų perdirbimo.

Aplinkos tarša
Aplinkos tarša
© Shutterstock

„Tokiu būdu dalijimosi ekonomika gali prisidėti žiedinės ekonomikos tam tikrų principų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, antrinis panaudojimas – pasidalijimas naudotais daiktais – vaikiškais drabužiais, inventoriumi, tekstilės gaminiais, elektroninėmis prekėmis ar net maistu”, – pasakojo L. Dagilienė.

Dalis prekių ženklų gali patirti sunkumų

Verslo modelių istorijoje dalijimosi ekonomika yra viena iš greičiausiai augančių, tačiau nepaisant spartaus augimo, dalijimosi ekonomikos platformų poveikis visai ekonomikai iki šiol yra palyginti mažas.

„Remiantis PwC 2016 metais atliktu tyrimu, dalijimosi platformų operacijų ir pajamų vertė Europoje atitinkamai sudarė 28,1 milijardą eurų 2015-ais ir 3,6 milijardo eurų 2013-ais metais. Taigi, išaugo daugiau nei dvigubai. Bet 2015 metais užregistruota 28,1 milijardo eurų suma sudaro tik maždaug 0,35 proc. visų Europos namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų tais metais.

Vargu, ar dalijimosi ekonomika gali visiškai pakeisti dabartinius verslo modelius. Galima tik teigti, kad dalijimosi ekonomika vienareikšmiškai daro įtaką tradicinėms pramonės šakoms ir daugelis tradicinių prekės ženklų gali patirti sunkumų, jei neprisitaikys prie besikeičiančių sąlygų”, – tikino mokslininkė.

Vienas iš bruožų – ekologinis pilietiškumas

Lietuvai būdingos tos pačios dalijimosi ekonomikos tendencijos kaip ir visame pasaulyje. Naudojantis technologinėmis platformomis nuomojami būstai, automobiliai, dviračiai, skolinami pinigai, pardavinėjami drabužiai ir pan.

Lina Dagilienė
Lina Dagilienė
© KTU archyvo nuotr.

„Paprastai dalijimosi ekonomika pasižymi šiais bruožais: dalijimosi platformos, skaitmenizavimas, interneto ir mobiliųjų technologijų prieinamumas – tai yra esminis dalijimosi ekonomikos bruožas. Pati mainų idėja nėra nauja ekonomikoje, tačiau dėl interneto ir mobiliųjų technologijų prieinamumo niekada nebuvo taip lengva įgyvendinti apsikeitimą daiktais ir paslaugomis.

Dar vienas bruožas – urbanizacija. Žmonių koncentracija ir artumas išplėtė galimybes keistis visa įvairove prekių ir paslaugų. Dalijimosi ekonomika pasižymi ir tuo, jog naudojamų platformų dėka, apsikeitimų piniginiai kaštai ženkliai sumažėja. Paskutinysis bruožas, kurį išskirčiau – vertybės ir ekologinis pilietiškumas. Tyrimai rodo, kad vartotojai, ypač jaunesnės kartos, palankiai vertina dalijimosi ekonomiką”, – nurodo L. Dagilienė.

Kai kur jau pasitelkiami ribojimai

Anot pašnekovės, dalijimosi ekonomika susilaukia ir nemažai kritikos iš tradicinių verslų, kurie jau įsitvirtinę rinkoje. Ypač kritikuojama dėl reguliavimo stokos ir galimai nesąžiningos konkurencijos.

Technologijos
Technologijos
© Shutterstock

„Tokios globalios dalijimosi ekonomikos kompanijos kaip „Uber“ yra ypač kritikuojamos darbo teisių srityje, t. y. darbuotojai dirbantys tokiose bendrovėse neturi tų pačių įstatymo garantijų.
Arba, pavyzdžiui, apgyvendinimo atveju, dalijimasis yra susijęs su kaimynais, kurie gali patirti nepatogumų, įskaitant triukšmą, ir galimai didesnį nesaugumo jausmą. Kai kurie Europos miestai, tokie kaip Londonas, Barselona ir Amsterdamas, jau paskelbė, kad nori apriboti su šia veikla susijusį turistų antplūdį, ir įvedė apribojimus dėl trumpalaikės nuomos”, – sako L. Dagilienė.

Nepaisant kritikos, pagrindine dalijimosi ekonomikos „varomąja jėga” įvardijamas jaunimas – vadinamoji Y arba tūkstantmečio karta (angl. millennials) – 18–35 metų žmonės, o kas trečias tokio amžiaus lietuvis per pastaruosius metus naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis. Tokio amžiaus žmonėms dalijimosi ekonomika ypač priimtina, nes padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir vietos namuose. Žinoma, dalis jaunimo naudodamiesi dalijimosi ekonomikos platformomis apmąsto ir tai, kad tausoja Žemės resursus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Top naujienos

Vilnietį nubaudė už pilietišką iniciatyvą: tenorėjau įspėti KET pažeidėjus (159)

Pilietiško vilniečio iniciatyva įspėti Kelių eismo taisykles ( KET ) pažeidinėjančius...

Sanatorijos sugalvojo išgyvenimo planą: siūlo valstybei už 100 mln. eurų išpirkti jų paslaugas gyventojams (108)

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija valstybei siūlo formuoti masinį...

Įvertino pandemijos poveikį Rusijai: stipriausi regionai išeis nugalėtojais, silpniausi taps dar silpnesni (28)

Koronaviruso pandemija greičiausiai padidins atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių Rusijos...

Kalėdinės dekoracijos ne tokios nekaltos, kaip gali atrodyti: ugniagesiai įvardijo pavojingiausių sąrašą (1)

Dar nė neiškritus pirmajam sniegui, lietuvius apėmė kalėdinė nuotaika. Socialiniuose tinkluose...

Pralaimėjimo įsiutintas Šaras bedė pirštu į žaidėjus: neprisiimu atsakomybės, ne šį kartą

Ispanijos čempionato rungtynėse „Barcelona“ atrodė bejėgė prieš Valensijos „Basket“...

Gydytoja pulmonologė pasakė, kada dėl kosulio turėtumėte sunerimti (8)

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų...

Ministerija siūlo pritarti tryliktai pensijai, tačiau ji atitektų ne visiems (19)

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų...

Verslo pagalba mažiausiesiems: ranką tiesia sergantiems, netekusiems namų, šeimos

Gėriu besidalinančios įmonės ir verslininkai nepamiršta ir pačių mažiausiųjų. Kaip rodo...

Aiškėja įvykio Tryre aplinkybės: automobilio vairuotojas buvo veikiamas alkoholio, tarp aukų – kūdikis

Vokietijos pietvakariuose esančiame Tryre į pėsčiųjų būrį įsirėžus automobiliui žuvusių...

|Maža didelių žinių kaina