aA
Šių metų pradžioje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija apie Mauricijaus džiunglėse pasiklydusios lietuvės paiešką – ji apie pavojingą situaciją dar spėjo artimiesiems pranešti mobiliuoju telefonu. Žmonėms įgaunant vis daugiau drąsos keliauti po atokias tolimas vietoves, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais vertėtų su savimi „pasiimti” saulės energiją, rašoma pranešime spaudai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Saulę galima pasiimti su savimi

Kiek tamprus ryšys su civilizacija turi likti – sprendžia pats keliautojas, tačiau saulės energija maitinami nešiojami įkrovikliai, nereikalaujantys laido ir kištukinio lizdo, yra vieni populiariausių turistų reikmenų. Jais galima įkrauti ne tik telefoną, bet ir planšetę, elektroninę knygų skaityklę ar kitus svarbius nešiojamus prietaisus.

Specialistai teigia, kad kaip ir kiekviena kita technologija, saulės energiją padedantys išnaudoti įrenginiai turi padėti realiai išspręsti konkrečią, keliautojui aktualią problemą, o ne tapti nusivylimą keliančiu eiliniu žaisliuku, teršiančiu aplinką.

„Kai mes keliaujame ir pasirenkame tokius įrenginius, išsprendžiame labai konkrečią problemą. Tarkime galime būti ramūs, kad prireikus turėsime ryšį su pasauliu. Tuo tarpu prekybos centruose neretai vyksta nepagrįstas įvairiausių įrenginių vartojimo skatinimas sukeliant pirkėjų susidomėjimą, žaidžiant jų emocijomis ar net svajonėmis. Tačiau abejotinos kokybės, pagrindinės funkcijos lūkesčių neatitikę daiktai galiausiai atsiduria komunalinių atliekų sąvartyne”, – sako atsinaujinančios energijos išteklių ekspertas, VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ narys Paulius Leonavičius.

Jo teigimu, kokybiškas saulės įkroviklis greičiausiai nebus pats pigiausias įrenginys, tačiau jis padės naudotis kartais gyvybiškai svarbiais prietaisais, o jei prireiktų ekstra atveju – gali padėti atsekti telefono signalo istoriją, kas yra ypač svarbu nustatant pasiklydusių turistų buvimo vietą.

Lietuvos sprendimas – mikrojėgainės ant stogų

Kai saulės energiją planuojama panaudoti ne kelionėje, o namuose, paprastai stengiamasi įvertinti atsipirkimą bei finansinę naudą. Atsinaujinančios energijos išteklių ekspertas sako, kad Lietuvoje daugiabučių bendrijos jau seniai domisi galimybe įsidiegti saulės elektrines ant stogų.

Saulės energija – būdas ne tik gaminti elektrą, bet ir palaikyti ryšį su civilizacija
© Organizacijos nuotr.

„Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą jungiantis prie dvigubos apskaitos sistemos ir norint perteklinę energiją pasaugoti tinkle, ant individualaus namo stogo gali būti įrengta iki 10 kW galios saulės jėgainė, o ant daugiabučių stogų iki 100 kW, tačiau pastaruoju atveju reikia steigti juridinį vienetą ir visų savininkų bendro sutikimo. Daugiabučiuose saulės elektros kiekis gali būti panaudojamas tik bendro naudojimo tikslais: liftui, automobilių stovėjimo aikštelėms, pastato, laiptinės apšvietimui. Dėl apskaitos niuansų į butus saulės pagalba pagaminta elektra, deja, dar negali būti patiekta“, – sako ekspertas.

Užsienyje jau įrengta nemažai saulės jėgainių ant daugiabučių stogų, o vienas to pavyzdžių yra mikroelektrinių savininkų bendruomenė Brukline. Ant stogų įrengtų saulės elektrinių savininkai tarpusavyje elektra dalinasi „blockchain“ technologijos pagrindu, taip ant vieno pastato stogo pagaminta elektra parduodama vartotojui esančiam kitame pastate ir tarp gamintojų vyksta mainai.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje įrengti 10 kW galios saulės jėgainę kainuoja apie 10 tūkst. eurų, jeigu visa pagaminta elektra būtų sunaudojama iš karto, tokia investicija atsipirktų per 8–10 metų. Dar vienas būdas turėti ant savo stogo saulės elektrinę be pradinių išlaidų ir iš karto sutaupyti ją išsinuomoti – Lietuvoje jau teikiama tokia paslauga, kai klientas atsiskaito už saulės elektrinėje pagamintą elektrą pagal faktą už mažesnę nei rinkos kaina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (29)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (74)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (445)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

„Plius dydis“: kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jei figūra – didesnė nei standartas (1)

Plius dydžio figūra ir žodis stilius anksčiau galėjo skambėti kaip utopija. Tačiau tie laikai...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (146)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (6)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (295)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai (2)

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (34)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...