Šiandien Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendra galia siekia 517 MW. Per metus jos pagamina 12 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Pasaulyje tai viena iš labiausiai plėtojamų elektros energijos išgavimo rūšių, kurios plėtra neaplenkia ir Lietuvos.
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Per 10 metų jėgainių, skaičiuojant pagal galingumą, skaičius išaugo 10 kartų. Dėl to elektros energijos taip pat pagaminama 10 kartų daugiau.

Daugiau naujų vėjo jėgainių Lietuvoje turėtų atsirasti po kelių metų, tačiau tada jų plėtra kuriam laikui sustos.

Visuomenės palaikymas auga

2016 metais atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidžia, jog dauguma Lietuvos gyventojų, net 88 proc., palankiai vertina vėjo energetiką ir norėtų, kad ši sritis toliau augtų. Didžioji dalis respondentų pasisako ir už tai, kad daugiau energijos būtų gaminama iš Lietuvoje esančių išteklių, o ne importuojama.

„Pasitikėjimo vėjo energetika augimas pastebimas jau kelis metus iš eilės. 2013 m. ir 2014 m. atliktose analogiškose apklausose apie ją teigiamai atsiliepė 81 proc. respondentų“, – DELFI teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.

Jo teigimu, toje pačioje apklausoje 70 proc. apklaustųjų pasisakė, jog norėtų, kad daugiau elektros būtų gaminama Lietuvoje iš vietinių išteklių.

„Šiuo metu Lietuva importuoja 70 proc. suvartojamos elektros, o 30 proc. pasigamina pati. Dauguma žmonių norėtų, kad Lietuvoje būtų pagaminama daugiau nei importuojama. Lyginant su kitus energijos išteklius naudojančiomis naujomis elektrinėmis, vėjo jėgainės gamina pigiausią energiją ir suteikia šaliai daugiausiai vietinės generacijos“, – pasakoja asociacijos direktorius.

Anksčiau buvo teigiama, kad jėgainės skleidžia ultragarsą, kuris kenkia žmonėms.

„Jos skleidžiamas ultragarsas ir šešėliavimas gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai, tačiau tyrimai neatskleidė didesnio poveikio sveikatai. Bet dėl to elektrinės, bent jau didžiosios, yra statomos atokiau nuo gyvenamų vietovių ar namų“, – sako A. Radavičius.

Pasak jo, tam, kad būtų išvengta paukščių ar šikšnosparnių žūties, yra daroma jų migracijos stebėsena ir atitinkamai parenkama vėjo jėgainių parko lokacija, stengiantis, kad būtų minimalizuotas poveikis jiems.

„Vėjo energetikos CO2 pėdsakas yra pats mažiausias iš visų elektros energijos gamybos rūšių – viso turbinos gyvavimo ciklo metu tesudaro apie 9-11 g CO2 vienai kWh elektros energijos pagaminti, kai, pavyzdžiui, dujos išmeta apie 400-500 g CO2 kWh, o anglys apie 800-900 g CO2 kWh“, – teigia A. Radavičius.

Rozetė
Rozetė
© DELFI

Jūra liks nepaliesta

Pasaulyje vis daugiau elektros energijos pagamina jūrose statomos vėjo jėgainės. Nors jėgainių įrengimo kaina ten didesnė, dėl vyraujančių stiprių vėjų išgaunama daugiau elektros. Labiausiai tokias jėgaines apsimoka statyti tankiai apgyvendintoms šalims.

Didžiausi pasaulyje veikiantys vėjo jėgainių parkai jūroje yra prie Danijos krantų. 1996-ais metais sukurtame Danijos energetikos plane numatyta, kad iki 2030-ųjų bendra jūroje įrengtų jėgainių galia turėtų siekti 4000MW, o tai yra daugiau nei dabar Lietuvoje skirtingomis kuro rūšimis veikiančių jėgainių.

Lietuvoje vėjo jėgainių Baltijos jūroje nebus dar ilgai. A. Radavičius pasakoja, kad iki šių metų galiojęs Atsinaujinančių išteklių įstatymas numatė galimybę jūroje vystyti vėjo energetiką.

„Buvo investuota privataus verslo lėšų ir atlikti reikalingi tyrimai, buvo priimtas Seimo nutarimas dėl konkrečių vietų, kuriose galima vystyti atsinaujinančią energetiką jūroje. Jau buvo įmonių, ketinančių dalyvauti konkurse dėl jėgainių statybos jūroje, tačiau tuomet Lietuvos Vyriausybė atsitraukė, liepė Energetikos ministerijai nerengti konkurso sąlygų ir konkursas neįvyko“, – prisimena A. Radavičius.

Tačiau įstatymas buvo pakeistas. Pagal dabartinę jo versiją, teigiama, kad Vyriausybė organizuos tyrimus, kurie bus atliekami 3 metus, o tuomet bus nuspręsta, kiek jėgainių ir kurioje vietoje galėtų atsirasti Baltijos jūroje.

„Pagal tokį reglamentavimą, rezultatai bus ne anksčiau kaip 2021 metais, todėl vėjo elektrinių jūroje mes dar ilgai nepamatysime, nors sąlygos vystyti jūrinę energetiką mūsų pakrantėje yra nuostabios“, – teigia A. Radavičius.

Vis dėlto, panašu, kad šis laikas gali dar labiau nutolti. Energetikos ministro atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė DELFI pasakoja, kad planuojant jėgainių statybas jūroje, reikia užtikrinti kuo mažesnę elektros kainą vartotojui, dėl to plėtra vykdoma atsižvelgiant į Danijos ir Olandijos patirtį. Valstybė turi užtikrinti kuo aiškesnę investicinę aplinką, bei skaidrų, konkurencingą tarptautinį konkursą vėjo energetikos plėtojimui Baltijos jūroje.

„Tuo tikslu Seime buvo priimti atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie numato, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi atlikti visus reikalingus tyrimus dėl poveikio aplinkai, Baltijos jūros geologijai. Atlikus tyrimus Vyriausybė nuspręstų, kurios teritorijos tinkamos jėgainių statybai. Tuomet būtų organizuojamas konkursas dėl leidimo naudotis šiomis teritorijomis“, – aiškina A. Vernickaitė.

Vėjo jėgainės
Vėjo jėgainės
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pasak jos, pirmosios elektrinės jūroje, jeigu jos būtų reikalingos, galėtų atsirasti ne ankščiau kaip 2026-aisiais metais.

Vis dėlto, tai turi ir teigiamą pusę. Bėgant laikui vėjo energetika reikalauja vis mažiau investicijų, o efektyvumas didėja.

„Jau dabar galima užsisakyti 3,5 ir 4,2 MW galios turbinų. Laikui bėgant jų galingumas turėtų dar labiau augti“, – mano A. Radavičius.

Niūrios artimos ateities perspektyvos

Nepaisant to, kad vėjo jėgainės yra vienas iš žaliausių energijos gavybos būdų, o pagaminta elektros energija yra pigiausia rinkoje, jos perspektyvos Lietuvoje nėra džiuginančios.

Pasak A. Vernickaitės, perdavimo tinklo operatorius „LitGrid“, šalies universitetai ir kitos suinteresuotos šalys nuolat vykdo studijas dėl elektros tinklo galimybių tolimesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Pagal šiuo metu atliktą „LitGrid“ analizę, nerekonstruojant elektros perdavimo tinklo galima papildomai įrengti 300 – 500 MW vėjo jėgainių“, – DELFI sako A. Vernickaitė.

Energetikos ministerijos parengtame Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad iki 2020-ųjų metų Lietuvoje bus papildomai paskelbta aukcionų dėl 250 MW galios elektrinių. Taigi per artimiausius kelis metus bus beveik pasiekta maksimali riba.

Pasiekus šį skaičių vėjo jėgainių plėtra laikinai sulėtės, kol didesniam jų skaičiui bus paruoštas elektros perdavimo tinklas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Smūgius Sirijai atidžiai stebėjo ir Lietuvos kaimynė: Rusijai jau yra ko nerimauti (40)

Daugiau nei 100 sparnuotųjų raketų į objektus Sirijoje praėjusią savaitę paleidusios JAV ,...

Lietuviškų statybų stebuklai: daugiabutis yra, bet nėra (1)

Vilniuje esančiuose Balsiuose, Žalčių g. gyventojai dovanų gavo nemielą kaimynystę – jų...

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (361)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (5)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Pamenate Meisoną Kepvelą iš „Santa Barbaros“? Filmavimąsi seriale aktoriui sunkino intrigos ir per didelės ambicijos

Lane‘as Daviesas gimė JAV, Džordžijos valstijoje, Daltone. Turbūt labiausiai išgarsėjęs...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (58)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (13)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (84)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (65)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...