aA
Nuo vasario 1-osios keičiasi energetinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams. Į ką turėtų atkreipti dėmesį visi ketinantys statyti ar jau besistatantys būstus?
Statybos
Statybos
© Shutterstock

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausioji specialistė Aurelija Bielskytė-Petrenko išskyrė esminius pastatų energetinio naudingumo reikalavimų pasikeitimus. Tai – mažinamas rekuperatorių efektyvumo koeficientas bei švelninami esami reikalavimai atitvarų bei inžinerinių sistemų norminėms savybėms.

Energija žalesnė, todėl reikalavimai kinta

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas tikina, kad, prieš keičiant energetinio pastatų naudingumo reikalavimus, buvo perskaičiuotos energijos kainos nuo 2012-ųjų metų.

„Pasižiūrėjome, kaip kito ir statybinių medžiagų kainos – tiesa, inžinerinių sistemų kainos nepabrango – gerų savybių langai net atpigo. Pasirodo, kad energijos kainos sumažėjo – tiek dujų, tiek elektros. Pamatėme, kad neapsimoka tiek daug investuoti į visą pastatą, taupyti tiek daug energijos, kai ji yra pigesnė”, – teigia specialistas.

Statybos
Statybos
© Adobe Stock

Po kaštų naudos analizės, pasak dr. E. Monstvilo, paaiškėjo, kad galima sumažinti energetinio naudingumo reikalavimus: „Dar vienas svarbus aspektas – padidėjusi atsinaujinančios energetikos dalis šilumos tinkluose. Pagerėjo rodikliai, matyt, dėl to, kad buvo investuota į biokuro panaudojimą gaminant šilumą.

Taip pat atsitiko ir elektros sektoriuje. Todėl mes galėjome sumažinti reikalavimus ir apšiltinimui, atitvaroms, izoliaciniams namo sluoksniams, vedinimo sistemų įrenginiams, nes, kaip minėjau, ir pati elektra yra efektyvesnė, nes ji gaminama nebe tik iš iškastinio kuro. Dėl to yra galima ir daugiau jos suvartoti, nes energija yra žalesnė.”

Vis dėlto investuoti apsimoka, nes galima sutaupyti

Reikalavimai, anot dr. E. Monstvilo, buvo sumažinti visiems A klasės pastatams, taip pat buvo padidintos šiluminės energijos sąnaudos: „Jei atitvarų šiluminės savybės pablogėja, tuomet leidžiama daugiau energijos suvartoti šildymui. Taigi, pasiekti A, A+, A++ energetinę pastato klasę yra šiek tiek lengviau.”

„Pakoregavus esamus reikalavimus, gyventojams bus ir finansiškai lengviau pasiekti A+ energinio naudingumo klasę”, – papildo A. Bielskytė-Petrenko.

Remontas
Remontas
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot pašnekovės, pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms t. y. energijos kiekis, reikalingas naudoti pastatą pagal jo paskirtį.

„Kuo energetiškai efektyvesnį pastatą statysime, tuo mažesnis energijos poreikis bus reikalingas, vadinasi, tuo daugiau galėsime sutaupyti. Tinkamai parinkus technologinius sprendinius, A ir A+ pastatų savikaina skiriasi neženkliai. Pabrangsta projektavimas, tačiau mažiau reikia investicijų į šildymo sistemas”, – apie investicijų atsiperkamumą pasakoja A. Bielskytė-Petrenko.

Kalbėdamas apie modernizuojamus pastatus, dr. E. Monstvilas patikino, kad dabar taikomi reikalavimai C klasės pastatams jau linksta į „minuso pusę”: „Reikalavimai lyg jau ir yra šiek tiek mažoki, tačiau dar leistinose Europos Komisijos paklaidos ribose. B klasei ateityje jau reiktų griežtinti energetinius reikalavimus ir modernizuojant pastatus ateityje reiktų siekti nebe C, o B klasės.”

Ateityje – energijos nevartojantys pastatai

A. Bielskytė-Petrenko tikina, kad tokie pastatų energetinio naudingumo reikalavimų pakeitimai prisideda ir prie švaresnės aplinkos: „Aukšto energinio naudingumo lygio pastatai yra žymiai efektyvesni, ekonomiškesni ir draugiškesni gamtai.

Atsižvelgiant į technologijų raidą ir galimą energijos kainos kilimą pasauliniu mastu, vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimaliausias variantas, pirmiausia, kai kalbame apie naujus pastatus. Tai ir dėl mažesnių šildymo sąskaitų, didesnio komforto, pagaliau švaresnės, sveikatai naudingesnės aplinkos.”

Statybos
Statybos
© Adobe Stock

A. Bielskytė-Petrenko nurodo, jog Europos Sąjungos visų direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką.

Anot dr. E. Monstvilo, yra akcentuojama, kad apie 2050-uosius metus pastatai turėtų patys save apsirūpinti energija – jos pasigaminti: „Tikėtina, kad tai bus autonominis apsirūpinimas ir autonominės sistemos, o centralizuoti šilumos tinklai gali tapti nebereikalingais, nes pastatas pats save apsirūpins. Gali būti, kad tai stabdys šilumos tinklų vystymąsi, daugiau energijos bus naudojama iš atsinaujinančios energetikos. Vis dėlto, iki to laiko, kai įvyks tokie pokyčiai, šilumos tinklai vis dar turės prioritetą.”

Svarstantys statytis namą, anot A. Bielskytės-Petrenko, turėtų nepamiršti, jog nuo 2018 metų sausio 1-osios pastatų energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2019 metų visi nauji statiniai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Verslo atstovai, ketinantys statyti naujus pastatus, taip pat turi prisiminti, kad valstybiniai pastatai taip pat nuo šių metų privalo būti A++ energetinės klasės, o visi kiti nauji statiniai nuo 2021 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.4444

Top naujienos

Pareigūnai net 17 kartų teisto recidyvisto nesurado tris savaites: laisvėje siautėjęs bėglys įkliuvo atsitiktinai

Iš Alytaus pataisos namų, kur atvirojoje kolonijoje už įvykdytus nusikaltimus atliko paskirtą...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (5)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (3)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Nesudėtinga procedūra veidą atjaunina net dešimtmečiu: kai kuriems žmonėms ji nieko nekainuos

Visi norėtume amžinai likti jauni, deja, sustabdyti laiko neįmanoma. Senstant neišvengiamai ne tik...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Europos jaunių merginų čempionato pusfinalis: Lietuva – Vokietija tiesioginė transliacija

Šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje, Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė stoja...

Žudiku pramintas ežeras Rusijoje: mirtis gresia šiame paplūdimyje praleidus vos valandą (2)

Įsivaizduodami ežerą žmonių visiškai neapgyvendintoje vietovėje turbūt tikitės įspūdingo...

Karas Ukrainoje. Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE, pranešama apie galimas provokacijas

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...

Iki pat finišo kovojusiai Meilutytei – Europos čempionato bronza, Teterevkova – ketvirta

Italijos sostinėje Romoje vykstančiame Europos plaukimo čempionate šeštadienio vakarą surengtas...