aA
Birželio kaitra į neviltį varo daugelio šalių žemdirbius. Karšti orai – ne į sveikatą ir su žemdirbyste nesusijusiems žmonėms.
Sausra
Sausra
© Scanpix

„Gal kam ir atrodo, kad vos laipsniu ar dviem pakilusi vidutinė metinė oro temperatūra – joks blogis, netgi gėris (bus patogiau gyventi, mažiau išlaidų žiemą šildantis būstus), mokslininkai kategoriškai atmeta tokias viltis. Jie siūlo palyginti: štai, normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 36,6 laipsnio. Kaip jausitės, jeigu temperatūra pakiltų 37,4–38,4 laipsnio? Taigi žemė yra gyvas organizmas. Vieno laipsnio pokytis – jai labai didelis, ir pasekmės visiems skaudžios“, – įsitikinęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvoje oro temperatūros pasikeitimai stebimi nuo 1770-ųjų. Ilgalaikiai matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų.

JAV žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 1 laipsniu pagal Celsijaus skalę, vidutinis kviečių derlius pasaulyje sumažėtų 6 procentais. Ekspertai išanalizavo ankstesnius tyrimus, kuriuose naudoti įvairūs eksperimentai ir metodai, tarp jų – modeliuota, kaip pasėliai reaguos į temperatūros pokyčius pasauliniu bei vietos mastu, eksperimentus.

Visi šie tyrimai rodo, kad kylanti temperatūra, tikėtina, padarys neigiamą poveikį kviečių, ryžių ir kukurūzų derliui pasaulyje“, – apgailestauja ŽŪR vadovas.

Arūnas Svitojus
Arūnas Svitojus
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo įsitikinimu, reikėtų atidžiai stebėti, ką planuoja amerikiečiai bei pietinės ES valstybės, ypač, kaip ruošiasi pedantiškieji vokiečiai, jeigu klimato atšilimo bent artimiausiais metais pasauliui nepavyks pristabdyti.

„Kadangi pirmiausia klimato atšilimo problemas pajaus ir jau pajaučia pietinės ES valstybės, mes turėsime šiek tiek laiko pasiruošti. Bet turime stebėti ir naudotis tų šalių patirtimi ir eiti jų pramintu keliu. Žinoma, tą turi daryti valstybė, juk ši problema – ne atskiro žemdirbio pečiams“, – pabrėžia A. Svitojus.

Jo vadovaujamiems ŽŪR ypač svarbu, ko imasi Lietuvai artimų ES šalių, pavyzdžiui, Lenkijos bei Vengrijos atstovai. Pastarojoje šalyje vis dažniau trūksta vandens, taigi jie problemą jaučia.

„Diskutuojant žemdirbiai pirmiausia kalba apie socialinius reikalus. Antrąją vietą užima aplinkos apsaugos, taigi ir klimato atšilimo problemos. Trečioje vietoje – ekonominiai klausimai.

Sausra
Sausra
© Scanpix

Lietuvoje pirmiausia diskutuojama dėl ekonominių reikalų. O lenkai, pavyzdžiui, jau prieš dešimtmetį dalį ES paramos skyrė sritims ir veiklai, kurios svarbios klimato atšilimui. Tačiau klimato atšilimo problemos negali išspręsti kuri nors viena šalis, ar tik vienoje šalyje“, – pažymi Rūmų pirmininkas.

ŽŪR skelbia, kad pagal Paryžiaus susitarimą, ES valstybės narės, tarp kurių yra ir Lietuva, privalo prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo – mobilizuoti 100 mlrd. JAV USD per metus iki 2020 metų besivystančių šalių klimato kaitos priemonėms finansuoti. Ir tai – tik pradžia.

Iki 2030-ųjų dėl ES ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) mažinimo numatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujantiems sektoriams (kurą deginantys įrenginiai per 20 MW, chemijos, plieno, aliuminio pramonė), tarp kurių yra 93 Lietuvos įmonės, kartu su kitų ES valstybių narių 120 tūkst. įmonių bendrai sumažinti emisijas 43 proc., lyginant su 2005 metų duomenimis.

Sausra
Sausra
© Scanpix

ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) emisijas privalu sumažinti 30 proc., (lyginant su 2005 m.) Ir kiekvienai valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas (Lietuva – 2030-aisiais ŠESD kiekį šiuose sektoriuose privalės sumažinti 9 proc., lyginant su 2005 m.). Visa tai kainuoja daug pinigų.

ŽŪR atstovė Sonata Kisielienė priminė, kad Žemės ūkio ministerija paskelbė apie melioracijos sistemos atstatymo planą, tačiau dabar kai kam jau kyla abejonių: jeigu klimatas šyla, gal neverta skubėti? Paaiškinimas čia būtų paprastas, – klimato kaita – ne tik sausros, bet ir liūtys, ir neprognozuojami reiškiniai trumpuoju laiku. Kita vertus, rengiant melioracijos sistemas, ten, kur reikia, kartu galima įrengti ir lietinimo sistemas. Dabartinės technologijos tą leidžia. Atkurti melioracijos sistemą būtina.

Sausra
Sausra
© Scanpix

„Kalbant apie Žemės ūkio rūmų poziciją dėl klimato atšilimo, būtina pabrėžti, kad ši problema – tikrai tarp prioritetų. Ir jau ne vienerius metus. 2016-aisiais žemdirbius ir kitus suinteresuotus asmenis kvietėme į tarptautinę konferenciją „Žemės ūkis ir klimato kaita: pasitinkant naujus iššūkius“. Daug skleidžiame informacijos šia tema atlikdami mokymus, konsultuodami ūkininkus.

Nepaisant to, kad kol kas ne visoms šalims pavyksta sutarti ir išgryninti bendrą poziciją dėl klimato atšilimo mažinimo, optimistiškai tikiu, jog žmonija pajėgi ištaisyti savo klaidas ir šią problemą spręs iš esmės. Tikiu, kad ir Lietuva viską dėl to padarys, kas būtina“, – sakė ŽŪR pirmininkas. A. Svitojus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.2857

Top naujienos

Medikai prašo neatidėti apsilankymų poliklinikose: kai kurių ligos taip apleistos, kad tenka iškart vežti į ligoninę (32)

Nors dauguma gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas vėl teikia beveik taip pat, kaip...

„Sviestas sviestuotas“ po skandalo vos spėja suktis: apyvarta išaugo 2,5 karto (35)

Politikų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi dėl savo prekės ženklo pakovoti nusprendusi įmonė...

Ainis Gurevičius | D+

Slapstymosi meistrai: Lietuvos nusikaltėliai, kurių surasti nepavyksta metų metais

Kai kuriems nusikaltėliams slapstytis nuo teisėsaugos pavyksta metų metais. „Delfi Plius“...

Laukia labai sunki para: Lietuvoje – tūkstančiai žmonių be elektros, dirba gausios brigados skelbia, kuriuose miestuose situacija blogiausia (61)

Lietuvoje dėl gausaus snygio elektros antradienio pavakarę dar neturėjo apie 21 tūkst. namų...

Plaukų koloristė: atrodote serganti ir padaugėjo raukšlių? Greičiausiai tiesiog nežinote, kokia spalva dažyti plaukus (1)

Labai norisi atrodyti kaip nuotraukoje matytai merginai. Todėl dažome ir auksiniais atspalviais...

Ministerija pasiūlė datas, kada būtų galima atnaujinti grožio paslaugas, slidinėjimą ir atverti parduotuves (250)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė siūlymą jau vasario 8 dieną leisti...

Linkėjimus iš Biliūnų kaimo siunčianti verslininkė tinkamo recepto ieškojo ir močiutės užrašuose (1)

Štai imsiu ir išduosiu paslaptį. Natūralų, išskirtinės receptūros pomidorų padažą...

Vilniaus licėjaus direktorius: brandos egzaminai yra nesudėtingi, be jų kils chaosas (84)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pristatė siūlymą dėl pandemijos...

Lietuvių gaujos vadeiva rastas negyvas Airijos kalėjime (2)

Dėl žmonių kontrabandos suimtas Lietuvos pilietis rastas negyvas kalėjime. Andrius Pagojus (39...

Rusų policininko smūgio sulaukusi moteris apie jo „atsiprašymą“: mane apgavo (231)

Protesto akcijos Sankt Peterburge metu policijos pareigūno smūgio į pilvą sulaukusi Margarita...