aA
Birželio kaitra į neviltį varo daugelio šalių žemdirbius. Karšti orai – ne į sveikatą ir su žemdirbyste nesusijusiems žmonėms.
Sausra
Sausra
© Scanpix

„Gal kam ir atrodo, kad vos laipsniu ar dviem pakilusi vidutinė metinė oro temperatūra – joks blogis, netgi gėris (bus patogiau gyventi, mažiau išlaidų žiemą šildantis būstus), mokslininkai kategoriškai atmeta tokias viltis. Jie siūlo palyginti: štai, normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 36,6 laipsnio. Kaip jausitės, jeigu temperatūra pakiltų 37,4–38,4 laipsnio? Taigi žemė yra gyvas organizmas. Vieno laipsnio pokytis – jai labai didelis, ir pasekmės visiems skaudžios“, – įsitikinęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvoje oro temperatūros pasikeitimai stebimi nuo 1770-ųjų. Ilgalaikiai matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų.

JAV žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 1 laipsniu pagal Celsijaus skalę, vidutinis kviečių derlius pasaulyje sumažėtų 6 procentais. Ekspertai išanalizavo ankstesnius tyrimus, kuriuose naudoti įvairūs eksperimentai ir metodai, tarp jų – modeliuota, kaip pasėliai reaguos į temperatūros pokyčius pasauliniu bei vietos mastu, eksperimentus.

Visi šie tyrimai rodo, kad kylanti temperatūra, tikėtina, padarys neigiamą poveikį kviečių, ryžių ir kukurūzų derliui pasaulyje“, – apgailestauja ŽŪR vadovas.

Arūnas Svitojus
Arūnas Svitojus
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo įsitikinimu, reikėtų atidžiai stebėti, ką planuoja amerikiečiai bei pietinės ES valstybės, ypač, kaip ruošiasi pedantiškieji vokiečiai, jeigu klimato atšilimo bent artimiausiais metais pasauliui nepavyks pristabdyti.

„Kadangi pirmiausia klimato atšilimo problemas pajaus ir jau pajaučia pietinės ES valstybės, mes turėsime šiek tiek laiko pasiruošti. Bet turime stebėti ir naudotis tų šalių patirtimi ir eiti jų pramintu keliu. Žinoma, tą turi daryti valstybė, juk ši problema – ne atskiro žemdirbio pečiams“, – pabrėžia A. Svitojus.

Jo vadovaujamiems ŽŪR ypač svarbu, ko imasi Lietuvai artimų ES šalių, pavyzdžiui, Lenkijos bei Vengrijos atstovai. Pastarojoje šalyje vis dažniau trūksta vandens, taigi jie problemą jaučia.

„Diskutuojant žemdirbiai pirmiausia kalba apie socialinius reikalus. Antrąją vietą užima aplinkos apsaugos, taigi ir klimato atšilimo problemos. Trečioje vietoje – ekonominiai klausimai.

Sausra
Sausra
© Scanpix

Lietuvoje pirmiausia diskutuojama dėl ekonominių reikalų. O lenkai, pavyzdžiui, jau prieš dešimtmetį dalį ES paramos skyrė sritims ir veiklai, kurios svarbios klimato atšilimui. Tačiau klimato atšilimo problemos negali išspręsti kuri nors viena šalis, ar tik vienoje šalyje“, – pažymi Rūmų pirmininkas.

ŽŪR skelbia, kad pagal Paryžiaus susitarimą, ES valstybės narės, tarp kurių yra ir Lietuva, privalo prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo – mobilizuoti 100 mlrd. JAV USD per metus iki 2020 metų besivystančių šalių klimato kaitos priemonėms finansuoti. Ir tai – tik pradžia.

Iki 2030-ųjų dėl ES ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) mažinimo numatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujantiems sektoriams (kurą deginantys įrenginiai per 20 MW, chemijos, plieno, aliuminio pramonė), tarp kurių yra 93 Lietuvos įmonės, kartu su kitų ES valstybių narių 120 tūkst. įmonių bendrai sumažinti emisijas 43 proc., lyginant su 2005 metų duomenimis.

Sausra
Sausra
© Scanpix

ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) emisijas privalu sumažinti 30 proc., (lyginant su 2005 m.) Ir kiekvienai valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas (Lietuva – 2030-aisiais ŠESD kiekį šiuose sektoriuose privalės sumažinti 9 proc., lyginant su 2005 m.). Visa tai kainuoja daug pinigų.

ŽŪR atstovė Sonata Kisielienė priminė, kad Žemės ūkio ministerija paskelbė apie melioracijos sistemos atstatymo planą, tačiau dabar kai kam jau kyla abejonių: jeigu klimatas šyla, gal neverta skubėti? Paaiškinimas čia būtų paprastas, – klimato kaita – ne tik sausros, bet ir liūtys, ir neprognozuojami reiškiniai trumpuoju laiku. Kita vertus, rengiant melioracijos sistemas, ten, kur reikia, kartu galima įrengti ir lietinimo sistemas. Dabartinės technologijos tą leidžia. Atkurti melioracijos sistemą būtina.

Sausra
Sausra
© Scanpix

„Kalbant apie Žemės ūkio rūmų poziciją dėl klimato atšilimo, būtina pabrėžti, kad ši problema – tikrai tarp prioritetų. Ir jau ne vienerius metus. 2016-aisiais žemdirbius ir kitus suinteresuotus asmenis kvietėme į tarptautinę konferenciją „Žemės ūkis ir klimato kaita: pasitinkant naujus iššūkius“. Daug skleidžiame informacijos šia tema atlikdami mokymus, konsultuodami ūkininkus.

Nepaisant to, kad kol kas ne visoms šalims pavyksta sutarti ir išgryninti bendrą poziciją dėl klimato atšilimo mažinimo, optimistiškai tikiu, jog žmonija pajėgi ištaisyti savo klaidas ir šią problemą spręs iš esmės. Tikiu, kad ir Lietuva viską dėl to padarys, kas būtina“, – sakė ŽŪR pirmininkas. A. Svitojus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.2857

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Karas Ukrainoje suomiams priminė Baltąją mirtį: sovietams siaubą varęs snaiperis juos privesdavo iki beprotybės

Praeitą savaitę kiek atsipalaidavome, trumpam pamiršome karą Ukrainoje bei kitas nūdienos...

Nebežino, kaip sustabdyti jaunimą gąsdinantį iškrypėlį: net nuskambėjo pasiūlymai maniaką medžioti

Atšilus orams Saulėtekio alėjoje gyvenantys jaunuoliai vėl susiduria su viešai savo aistrą...

Dudas paaiškino, kaip plinta beždžionių raupai ir kas jiems imliausi: virusas sukelia charakteringus bėrimus

Beždžionių raupai toliau plinta. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo pirmąja Persijos įlankos...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Po sukrečiančių įvykių Ukrainoje ragina Putinui siųsti aiškią žinią: kito kelio tiesiog nėra (1)

Visą šią savaitę vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje ypač daug dėmesio...

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko (1)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausius bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą (7)

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (1)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Atliko pareigą: serijos dėl bronzos starte – „Žalgirio“ tritaškių rekordas tuščioje arenoje Websteris – paliktas nuošalyje (1)

Pirmą sykį istorijoje varžytis dėl trečios vietos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) priverstas...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (3)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...

Transliacija / Orijaus kelionės. Geriausios Amsterdamo vietos: kodėl šis miestas taip traukia turistus

Tai antroji Orijaus kelionių dalis iš Nyderlandų sostinės Amsterdamo. Sužinosite, kas vyksta...